gegužės 20, 2020
Raimundas Kaminskas
Ekskursija „Architektai Edmundai Emilijonas ir Alfonsas Frykai Kaune“

2020 m. gegužės 19 d. gidas Radvila Pabilionis organizavo pažintinę/bandomąją ekskursiją „Architektai Edmundai Emilijonas ir Alfonsas Frykai Kaune“.

Edmundas Emilijonas Frykas gimė 1840 m. spalio 15 d. Gardino gubernijoje. Mirė apie 1920 m. Kaune. Jis baigė Slucko gimnaziją, 1857–1863 m. mokėsi Sankt Peterburgo statybos mokykloje (Civilinių inžinierių institute), po jos baigimo buvo paskirtas į Permės statybos ir kelių komisiją. 1870–1890 m. dirbo Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio ruožo priežiūros viršininku, dalyvavo tiesiant Liepojos–Romnų geležinkelio linijos atšaką Lentvaris–Kaunas (1879), suprojektavo Kaišiadorių geležinkelio stoties vandentiekio pastatus (1883). 1895–1899 m. dirbo Vitebsko gubernijos inžinieriumi. Nuo 1875 m. (su pertraukomis) gyveno Kaune, vertėsi privačia architekto praktika. Buvo Kauno miesto dūmos narys.     
  
Edmundas Alfonsas Frykas – žymus Lietuvos inžinierius architektas  gimė 1876 m. kovo 10 d. Kaune, inžinieriaus išsilavinimą, kaip ir jo tėvas, įgijo Peterburgo civilinių inžinierių institute, kurį baigė 1902 m., vėliau dirbo Gruzijoje, Kryme yra suprojektavęs keletą prabangių vilų, o pasibaigus I-ajam pasauliniam karui į Lietuvą su gruzine žmona grįžo apie 1920 m. ir įsikūrė tėvų name.  1924 m. gavo Lietuvos pilietybę, dirbo Kauno miesto savivaldybės Statybos skyriaus vedėju.

Pagal jo projektus Kaune pastatyti Teisingumo ministerijos rūmai (1925–1928 m., dab. Filharmonija), studentų korporacijos „Neo-Lithuania“ rūmai (1928 m.), Ugniagesių rūmai (su A. Jokimu 1929–1930 m.), Lenkų gimnazija (1931 m.), užbaigti „Saulės“ gimnazijos rūmai (1925 m.), Lenkų smulkaus kredito draugijos pastatas (1932 m.), daug privačių namų. Suprojektavo moderno ir neoklasicizmo formų geležinkelio stočių Marijampolėje (1924), Tauragėje, Rokiškyje, Kretingoje (visos XX a. 3 dešimtmetyje), neogotikinę Sasnavos bažnyčią (1928–37).  

Karo pradžioje E. Frykas su žmona pasitraukė į Vokietiją. Mirė 1944 m. Vokietijoje.
 
Share Button

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


birželio 3, 2020

Pirmoji lietuviška mokykla Kauno Vilijampolėje buvo pastatyta prieš 110 metų (1910 m.) lietuvių bendruomenės lėšomis ir pavadinta  kun. Aleksandro Dambrausko […]

birželio 2, 2020

Pirmadienį su Kauno rajono savivaldybės vadovais susitikę Ramučių bendruomenės „Mūsų teisė“ atstovai ir Karmėlavos seniūnaičiai daugiausiai kėlė transporto klausimus. „Lietuvos […]

birželio 1, 2020

Paveldui neabejingus piliečius liūdina daug kur Lietuvoje be priežiūros stovintys sienieji, į Kultūros vertybių registrą įtraukti pastatai. Ypač bėgančiam laikui […]

gegužės 27, 2020

„Kai prasidėjo karas, mūsų šeima suprato, kad mus nužudys, – pasakoja 80-metė vilnietė Sira. – Gyvenome Šiauliuose, buvome žydai, žinojome, […]

gegužės 27, 2020

Vasarai artėjant, o karantinui ir toliau švelnėjant, į Kauno miesto paplūdimius jau ketvirtą kartą grįžta bibliotekos po atviru dangumi. Kauno […]

gegužės 27, 2020

Panevėžio Smėlynės bibliotekos kolektyvas dar ankstyvą pavasarį apsisprendė dalyvauti respublikiniame konkurse „Mano žalioji palangė“. Konkursą organizavo Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo […]

gegužės 27, 2020

Didžiausio Baltijos šalyse privataus fondų valdytojo „BaltCap“ fondas „BaltCap Infrastructure Fund“ ir Kauno rajono savivaldybė trečiadienį pasirašė 15 metų trukmės […]

gegužės 27, 2020

56-ojo Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatu tapo poetas, eseistas, fotografas Alis Balbierius už eilėraščių knygą „Ekvilibriumas“. 2020 m. gegužės […]

gegužės 25, 2020

2020-ieji yra paskelbti Šv. Jono Pauliaus II metais. Šv. Jonas Paulius – asmenybė, turinti tvirtą autoritetą tarp skirtingų konfesijų, religijų, […]

gegužės 25, 2020

Paveldosaugininkus pastaruoju metu neramina vis pasitaikantys ugnies kūrenimai ant dubenuotųjų akmenų, kurių daugelis yra įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Visi […]