gegužės 20, 2020
Raimundas Kaminskas
2020 m. gegužės 19 d. gidas Radvila Pabilionis organizavo pažintinę/bandomąją ekskursiją „Architektai Edmundai Emilijonas ir Alfonsas Frykai Kaune“.
Edmundas Emilijonas Frykas gimė 1840 m. spalio 15 d. Gardino gubernijoje. Mirė apie 1920 m. Kaune. Jis baigė Slucko gimnaziją, 1857–1863 m. mokėsi Sankt Peterburgo statybos mokykloje (Civilinių inžinierių institute), po jos baigimo buvo paskirtas į Permės statybos ir kelių komisiją. 1870–1890 m. dirbo Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio ruožo priežiūros viršininku, dalyvavo tiesiant Liepojos–Romnų geležinkelio linijos atšaką Lentvaris–Kaunas (1879), suprojektavo Kaišiadorių geležinkelio stoties vandentiekio pastatus (1883). 1895–1899 m. dirbo Vitebsko gubernijos inžinieriumi. Nuo 1875 m. (su pertraukomis) gyveno Kaune, vertėsi privačia architekto praktika. Buvo Kauno miesto dūmos narys.
Edmundas Alfonsas Frykas – žymus Lietuvos inžinierius architektas gimė 1876 m. kovo 10 d. Kaune, inžinieriaus išsilavinimą, kaip ir jo tėvas, įgijo Peterburgo civilinių inžinierių institute, kurį baigė 1902 m., vėliau dirbo Gruzijoje, Kryme yra suprojektavęs keletą prabangių vilų, o pasibaigus I-ajam pasauliniam karui į Lietuvą su gruzine žmona grįžo apie 1920 m. ir įsikūrė tėvų name. 1924 m. gavo Lietuvos pilietybę, dirbo Kauno miesto savivaldybės Statybos skyriaus vedėju.
Pagal jo projektus Kaune pastatyti Teisingumo ministerijos rūmai (1925–1928 m., dab. Filharmonija), studentų korporacijos „Neo-Lithuania“ rūmai (1928 m.), Ugniagesių rūmai (su A. Jokimu 1929–1930 m.), Lenkų gimnazija (1931 m.), užbaigti „Saulės“ gimnazijos rūmai (1925 m.), Lenkų smulkaus kredito draugijos pastatas (1932 m.), daug privačių namų. Suprojektavo moderno ir neoklasicizmo formų geležinkelio stočių Marijampolėje (1924), Tauragėje, Rokiškyje, Kretingoje (visos XX a. 3 dešimtmetyje), neogotikinę Sasnavos bažnyčią (1928–37).
Karo pradžioje E. Frykas su žmona pasitraukė į Vokietiją. Mirė 1944 m. Vokietijoje.
