G. Nausėda: Lietuva būtų pasirengusi prisidėti prie taikdarių siuntimo į Ukrainą
Pasiekus paliaubas Rusijos kare Ukrainoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva būtų pasirengusi prisidėti prie taikdarių siuntimo į Ukrainą. Visgi, šalies vadovas pabrėžia, jog dislokuoti karines pajėgas turėtų sutarti visos vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ valstybės.
„Kalbame apie galimą karinį europiečių buvimą (Ukrainoje – ELTA) po paliaubų, po taikos derybų. Mano šalis yra pasirengusi suteikti reikalingą paramą, kalbame apie labai konkretų karių skaičių. Tačiau tam turėtų būti bendras visų šalių, dalyvaujančių šioje „Norinčiųjų koalicijoje“, įsipareigojimas suteiki šią paramą“, – interviu „Bloomberg“ teigė G. Nausėda.
„Kol kas esame diskusijų stadijoje, todėl, tikriausiai, būtų per ankstyva viešai įvardinti labai konkrečius skaičius“, – pažymėjo jis.
Kovo pradžioje, Vakaruose vėl prasidėjus diskusijoms apie galimybę siųsti taikdarius į Ukrainą, prezidento patarėjas Marius Česnulevičius tikino, kad pirmiausia yra svarbu žinoti, kokia forma būtų vykdoma tokia misija bei kas jai vadovautų.
Lietuvos vadovo patarėjas tuomet taip pat pažymėjo, kad priimdama sprendimą dėl karių siuntimo į Ukrainą šalis vertins ir savo saugumą bei tiesiogiai kylančias grėsmes.
Antradienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitarė dėl 30 dienų trukmės su energetikos infrastruktūra susijusių paliaubų Ukrainoje vykstančiame kare, tačiau nepasiekė susitarimo dėl visapusiško ugnies nutraukimo.
Savo ruožtu Ukraina trečiadienį apkaltino Rusiją iš esmės atmetus JAV remiamą pasiūlymą paskelbti paliaubas, pranešdama apie seriją smūgių civilinei infrastruktūrai, suduotų praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Maskva sutiko sustabdyti energetikos tinklų puolimą.
Tą pačią dieną, po pokalbio su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, D. Trumpas patikino, jog pastangos įtvirtinti paliaubas toliau juda teisingu keliu, nors kol kas ir nebuvo pasiektas susitarimas su Rusijos vadovu.
