Į Lietuva atvyksta pirmieji Vokietijos brigados kariai
Pirmadienį Vilniuje bus sutikti pirmieji Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados kariai – į sostinę atvyks per 20 karių ir Vokietijos kariuomenės sausumos pajėgų vadas Alfonsas Maisas.
Pirmieji kariai įsikurs Vilniuje ir bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą. Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), iki metų pabaigos išaugsiantis pirminis štabo elementas padės į šalį perkeliant Vokietijos karius.
Vokietija iš viso ketina perkelti apie 5 tūkst. karių ir civilių
Berlynas 2022 m. vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame komunikate.
Po ilgą laiką trukusių diskusijų, praėjusių metų gruodį Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai pasirašė brigados dislokavimo veiksmų planą. Berlynas į Lietuvą atsiųs 122-ąjį šarvuotąjį pėstininkų batalioną, šiuo metu dislokuotą Oberfichtacho mieste pietų Vokietijoje, ir 203-ąjį šarvuotąjį batalioną, esantį Augustdorfe vakarų Vokietijoje.
Šiuo metu Lietuvoje esanti priešakinių pajėgų kovinė grupė bus performuota į daugianacionalinį batalioną ir taps sudėtine brigados dalimi.
Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 m. į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 m.
Karių apgyvendinimas vis dar kelia klausimų
Nors Vokietijos kariai tarnybą atliks Rūdninkuose ir Rukloje, jie su šeimomis planuoja gyventi ir Vilniuje bei Kaune. Pasak KAM, papildomai bus kuriami ir logistiniai taškai kitose Lietuvos vietose.
Kaip šių metų vasarį Eltai teigė dvišalei Vilniaus ir Berlyno darbo grupei vadovaujantis KAM gynybos politikos direktorius Vaidotas Urbelis, vokiečiai būstus nuomosis bendroje nekilnojamojo turto (NT) rinkoje.
„Kaip ir visi kiti žmonės, kaip ir daugybė gyventojų, tiesiog nuomosis būstus“, – vasario mėnesį tikino V. Urbelis.
Praėjusių metų spalį Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas patikino, kad sostinėje ieškoma teritorijos, kur galėtų būti įkurtas vokiečių brigadoje tarnausiančių karių miestelis. Anot jo, yra kalbama apie keliasdešimt daugiabučių namų.
„Reikalingos ir visos viešosios paslaugos, kadangi atvažiuotų kariai su šeimomis – reikalingos ir švietimo, ugdymo naujos patalpos, turbūt ir sveikatos priežiūros įstaigos. Infrastruktūra turėtų būti kuriama nuo nulinės stadijos“, – LRT radijui tuomet teigė meras, pažymėdamas, kad ši diskusija kol kas yra pradinėje stadijoje.
Buvęs krašto ministras Arvydas Anušauskas tvirtino, kad vokiečių kariai bus apgyvendinti Vilniaus miesto teritorijoje, tačiau detalizuoti, kurios vietos konkrečiai yra numatytos – nenorėjo.
