Įvardinti 2014–2016 m. KPP pasiekimai
Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (Programa) įgyvendinimas jau gerokai įsibėgėjęs. Ūkininkai vis drąsiau naudojasi Europos Sąjungos (ES) parama, juk ši programa suteikia galimybę kurti ūkius, juos atnaujinti, suburti bendruomenes ar pradėti savo verslą. Žemės ūkio ministerija atidžiai vykdo Programos stebėseną, reaguodama tiek į socialinių partnerių pasiūlymus, tiek į paraiškų rinkimo statistiką, atspindinčią realų lėšų poreikį ir ūkininkų galimybes.
Programos įgyvendinimo 2014–2016 m. apžvalgą stebėsenos komitete birželio 20 d. pristatęs ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktorius Mindaugas Palionis paaiškino, kaip sekėsi įgyvendinti Programos prioritetus ir tikslus, kokia yra veiklos rezultatų plano įgyvendinimo situacija bei kitus Programos įgyvendinimo aspektus.
Programos vykdymas neatsilieka
Šiam finansiniam laikotarpiui skirta paramos lėšų suma siekia 1 977,77 mln. eurų, iš jų net 1 041 mln. Eur (52, 6 proc.) buvo skirta 2014–2016 m. įsipareigojimams. Pasak Programą pristačiusio ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktoriaus Mindaugo Palionio, ūkininkai noriai dalyvavo Programos priemonėse, vienos jų paklausesnės už kitas, tačiau 2016 m. pabaigoje bendra prašoma paramos suma siekė 1 300, 92 mln. eurų, o patvirtinta paramos buvo už 711,48 mln. Eur, išmokėta jau buvo 418,57 mln. eurų.
Štai Žemės ūkio konkurencingumo ir tvaraus miškų valdymo prioritetui įgyvendinti 2014–2016 m. patvirtinta paramos suma siekia daugiau nei 301 mln. eurų, kas yra beveik 50 proc. visos programavimo laikotarpiui skirtos paramos. Išmokėta daugiau kaip 148 mln. eurų. Įgyvendinti 1 155 projektai, iš kurių didžioji dalis – net 1 109 – investicijos į žemės ūkio valdų modernizavimą, o 46 – jaunųjų ūkininkų įsikūrimui.
„Nors paramos gavėjais patvirtinti 652 jaunieji ūkininkai, kurių projektams įgyvendinti numatyta skirti 32,5 mln. Eur paramos lėšų, maksimaliai leistinas 5 metų verslo plano įgyvendinimo laikotarpis sąlygoja lėtą jaunųjų ūkininkų projektų įgyvendinimą”, – teigia M. Palionis.
Maisto tiekimo grandinių organizavimo skatinimui 2014–2016 m. patvirtinta parama siekia daugiau nei 43,7 mln. eurų (27 proc. visos programavimo laikotarpiui skirtos paramos), išmokėta daugiau nei 5,7 mln. eurų. Šiuo prioritetu siekiama didinti gamintojų konkurencingumą, remiant žemės ūkio produktų perdirbimo modernizavimo ir restruktūrizavimo projektus, taikant kokybės sistemas, kad žemės ūkio produktų pridėtinė vertė būtų kuo didesnė. Paramą dalyvauti žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemose gavo 160 žemės ūkio valdų, buvo gauta 430 paraiškų dėl dalyvavimo rizikos valdymo sistemose ir draudimo įmokų už pasėlius ir gyvūnus kompensavimo.
Didelis dėmesys skirtas ir aplinkosaugai – biologinės įvairovės išsaugojimui, vandens ir dirvožemio kokybės gerinimui ataskaitiniu laikotarpiu patvirtinta paramos suma – daugiau nei 220 mln. eurų (39 proc. visos programavimo laikotarpiui skirtos paramos). Išmokėta jau daugiau kaip 213 mln. eurų. Daugiausiai lėšų (net 73 proc. visos pagal šį prioritetą išmokėtos paramos) buvo skirta išmokoms ūkininkaujantiems vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių (išmokas gavo 72 tūkst. žemės ūkio valdų). Taip pat paremti daugiau nei 3 tūkst. ekologinių ūkių, kurių bendras plotas siekia beveik 202 tūkst. ha.
Efektyviam išteklių naudojimui ir perėjimui prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose remti 2014–2016 m. patvirtinta suma siekia daugiau nei 15 mln. eurų, išmokėta jau daugiau kaip 9 mln. eurų. Paremtos 188 valdos, kuriose vykdoma veikla prisidėjo prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo. Taip pat paremtos 208 valdos, kuriose naujai įveistas miškas, be to, parama išmokėta daugiau nei 2,7 tūkst. valdų už anksčiau įveistą mišką.
Socialinės įtraukties skatinimui, skurdo mažinimui ir ekonominės plėtros kaimo vietovėse skatinimui patvirtinta parama siekia daugiau nei 133 mln. eurų (46 proc. visos programavimo laikotarpiui skirtos paramos).
„Tam, kad kaimo vietovėse kurtųsi mažos įmonės, atsirastų darbo vietų, o žmonės galėtų patogiai gyventi ir turėti prieigą prie plačiajuosčio interneto, jau išmokėta daugiau nei 8 mln. eurų. Džiaugiamės, kad įgyvendinti 869 projektai, skirti asbestinių stogų dangos keitimui ir daugiau nei 2,6 tūkst. gyventojų gali naudotis geresnėmis paslaugomis bei infrastruktūra. Atrinktos 49 vietos veiklos grupės, apimančios visą Lietuvos kaimo teritoriją, patvirtintos jų parengtos vietos plėtros strategijos, artimiausiu metu vietos projektai bus pradėti įgyvendinti“, – teigia M. Palionis.
