Jaunimo rinkiminis aktyvumas arba ko tikėtis 2016 m.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, pirmajame savivaldybių tarybų ir merų rinkimų ture balsavo 31 proc. jaunų žmonių. Lyginant su 2014 m. Lietuvos Respublikos Prezidento ir Europos Parlamento rinkimais, rinkiminis jaunimo aktyvumas sumažėjo 6 procentais.

Jaunimo aktyvumo mažėjimas verčia sunerimti

Sociologė Rūta Žiliukaitė teigia, kad jaunimo aktyvumo mažėjimas per šiuos rinkimus lyginant su  2014 m. EP ir Prezidento rinkimais šiek tiek stebina. Tačiau ji primena, kad savivaldybių rinkimai visada pritraukdavo daug mažiau balsuojančių.

„Atrodytų, kad viskas kaip tik turėtų būti atvirkščiai. Vietos valdžia yra daug arčiau žmonių, todėl ir pasitikėjimas turėtų būti didesnis negu išrinktais į nacionalinės valdžios instituciją, pavyzdžiui, Seimą“, − priduria R. Žiliukaitė.

Pasak jos, šiuo metu turime skaičių, kuris rodo, kad jaunimas buvo mažiau aktyvus negu kitos, vyresnės, amžiaus grupės.

„Tačiau nereikia skubėti sakyti, kad tai reiškia jaunimo aktyvumo smukimą, tai reiškia, kad vietinė politika jaunimui tiesiog nėra įdomi. Jaunimas nematė reikalo, dėl ko gaišti savo laiką ir priimti sprendimą, už ką balsuoti savivaldos rinkimuose“, − sako sociologė.

Politika – tik suaugusių žmonių gyvenimo dalis?

Mantas Zakarka, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, organizuojančios kampaniją „Man ne dzin“, vadovas, teigia, kad palyginus su 2011 m. savivaldybių tarybų rinkimais, jaunimo aktyvumas nėra žemas. Tačiau, jo nuomone, reikia identifikuoti priežastis, dėl kurių dauguma jaunimo vis dar neišreiškia savo nuomonės rinkimuose.

„Jaunų žmonių rinkiminis aktyvumas šįmet mažesnis nei 2014 m. rinkimuose dėl daugelio priežasčių. Viena iš jų – dauguma politikų vis dar nesiorientuoja į jauną rinkėją, kuris geriausiai mato savo miesto problemas“, − komentuoja M. Zakarka.

R. Žiliukaitė priduria, kad paprastai priežastis būna ir nesidomėjimas politika, kuri tarytum priskiriama suaugusių žmonių gyvenimui.

„Kai jau tampi savarankiškas, kuri šeimą, pradedi dirbti, politika, atrodo, mus kur kas labiau pasiekia. Kita vertus, jaunimo neaktyvumas yra nesėkmė vietinės valdžios politikų, kurie nesugeba rasti būdų, kaip kalbėti su jaunimu ir jį pasiekti“, − teigia sociologė.

Jaunimo politinė kultūra – ateityje galime laukti pozityvių pokyčių

Anot R. Žiliukaitės, šįmet jauni žmonės patys iniciavo daug pilietinių akcijų, skatinančių domėjimąsi rinkimais, todėl negalima teigti, kad jaunimo politinė kultūra žemėja. Atvirkščiai, tai rodo požymius optimistiškiems ir teigiamiems pokyčiams ateityje.

„Tiesiog tokie pokyčiai greit neįvyksta ir laikas parodys, ar iš to jaunimo rinkiminis aktyvumas išaugs“, − sako sociologė.

Mantas Zakarka taip pat pritaria, kad jaunimo politinė kultūra su kiekvienais rinkimais vis stiprėja.

„Jaunimo organizacijos kasmet vis labiau skatina jaunus žmones ateiti į rinkimus ir spręsti patiems, kas turi būti išrinktas į valdžios institucijas. Tokių kampanijų kaip „Man ne dzin“ pagalba galime informuoti visos Lietuvos jaunimą ir po truputį kelti rinkiminį jo aktyvumą“, − priduria LiJOT vadovas.

Pokyčiai, lemiantys jaunimo aktyvumą rinkimuose

Idėjos, aktyvūs socialiniai judėjimai ir nauji lyderiai, atrodo, galėtų tapti didesnio jaunų žmonių aktyvumo garantas. Tuo įsitikinusi ir R. Žiliukaitė, kuri kelia klausimą, ar galima tikėtis, kad Lietuvoje atsiras tokie lyderiai ir socialiniai judėjimai, kurie sustiprintų pilietinius ir politinius jaunų žmonių įgūdžius.

„Kad tie judėjimai veiktų, reikalingi lyderiai, kurie patrauktų jaunus žmones. Turi veikti ir tinklų sistema, kuri būtų pritaikyta jaunimo mobilizacijai, nes tikėtis, kad namuose sėdintis jaunas žmogus, kuris gyvena visiškai apolitiškoje aplinkoje, ims ir sugalvos ateiti į rinkimus, yra naivu“, − priduria moteris.

M. Zakarka įsitikinęs, kad minėtiems pilietiniams ir politiniams įgūdžiams įtakos taip pat turi pilietiškumo ugdymas mokyklose.

„Dar visai neseniai, rudenį, LiJOT organizacijos priėmė dokumentą dėl pilietiškumo ugdymo Lietuvoje, kuris turi tiesioginės įtakos jaunų žmonių sąmoningumui bei atsakomybės jausmui prieš savo valstybę“, − teigia jaunimo organizacijų atstovas.

Ko galime tikėtis artėjančiuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose?

2016 m. Lietuvos piliečiai rinks naujus Seimo narius, kyla klausimas, kokio jaunimo aktyvumo galime tikėtis šiuose rinkimuose. Sociologai teigia, kad Seimo rinkimai visada pritraukia daugiau žmonių nei Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimai – tai bendra tendencija.

„Atsižvelgiant į tai, manau, galime tikėtis didesnio tiek vyresnių, tiek jaunesnių rinkėjų aktyvumo“, − sako R. Žiliukaitė.

M. Zakarka įsitikinęs, kad jaunas žmogus Lietuvoje yra pilietiškas bei aktyvus, tačiau valstybinės institucijos turėtų daugiau bendradarbiauti su nevyriausybiniu sektoriumi, kad užtikrintų pačias efektyviausias priemones pasiekti teigiamų rezultatų pilietiškumo ugdymo srityje.