Jono Budrio-Polovinsko 135-ųjų gimimo metinių paminėjimas Klaipėdoje (1)

2024 m. gegužės 10 d. Klaipėdoje vyko Jono Polovinsko-Budrio 135- ųjų gimimo metinių minėjimo renginiai, kuriuose  dalyvavo ir 1923 m.  Klaipėdos sukilimo  vado vaikatis Timotis (Timothy) Budrys su žmona Mere.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje Timotis Budrys su žmona susipažino su ekspozicijoje demonstruojamais originaliais J. Polovinsko-Budrio daiktais ir kitais eksponatais, kuriuos pristatė muziejaus direktorius dr. Jonas Genys.  Timotis Budrys kartu su kitais Klaipėdos visuomenininkais  buvo apdovanotas nuo Lietuvos atsargos karininkų sąjungos bei Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos Jono  Polovinsko-Budrio atminimo medaliais.

Nuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus dr. Arūno Bubnio buvo perduoti sveikinimai ir knyga „Lietuviai Štuthofo koncentracijos stovykloje 1942–1945 metais“ visuomenininkui Algirdui Grubliui už pastangas įamžinant  Jono Polovinsko-Budrio atminimą Klaipėdoje.

Klaipėdos senosiose kapinėse  (Skulptūrų parke) buvo surengta pagerbimo iškilminga ceremonija, kur nuo 2023 m. yra palaidoti J. Budrio ir jo žmonos palaikai.

LK Klaipėdos karininkų ramovėje vienai iš Klaipėdoje veikiančių Lietuvos šaulių sąjungos kuopų buvo iškilmingai suteiktas  Klaipėdos sukilimo  vado Jono Polovinsko-Budrio vardas.

Vėliau Klaipėdos universiteto istorikas dr. Vasilijus Safronovas pristatė savo naujausią  knygą  „Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos: Jono Budrio atsiminimai ir kritinė analizė“.

Lietuvos valstybės veikėjas, Klaipėdos sukilimo vadas, diplomatas, dviejų Vyčio kryžiaus ordinų kavalierius Jonas Polovinskas gimė 1889 m. gegužės 22 dieną (pagal senąjį kalendorių gegužės 10 d.) Jono Polovinsko ir Onos Wieser šeimoje Kauno apylinkėse. 

Šeimoje Jonas augo kartu su dvejomis seserimis ir keliais broliais. Paauglystę praleido Kaune, kur kelerius metus mokėsi Kauno gubernijos gimnazijoje (dabar Kauno Maironio universitetinė gimnazija) ir dalyvavo nelegalios lietuvių draugijos „Daina“ veikloje. 1907 m. baigė Kauno gubernijos gimnaziją.

J. Polovinskas tarnavo carinės Rusijos imperijos kariuomenėje (išklausęs specialius kursus), 5-osios armijos Žvalgybos skyriaus štabe. Šia veikla teko užsiimti ir Tolimuosiuose Rytuose, Vladivostoko kontržvalgybos pasienio punkte ir Amūro karinės apygardos Žvalgybos skyriuje, kur užėmė vadovaujančias pareigas. Bolševikams nuvertus carinį valdymą, J. Polovinskui teko bėgti nuo raudonarmiečių, ir taip per Honkongą, Indiją, Viduržemio jūrą ir Marselį lietuvis 1921 m. vasarą grįžo į gimtąjį Kauną.

Lietuvoje tokią patirtį žvalgyboje sukaupusio profesionalo laukė pažįstama veikla. Jis dar Kauno stotyje buvo pasitiktas Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo Žvalgybos skyriaus viršininko Mikalojaus Lipčiaus. Nuo 1921 m. spalio 1 d. J. Polovinskas vadovavo Kontržvalgų daliai. Dėl savo darbo specifikos pakeitė savo pavardę ir tapo Jonu Budriu.

J. Budrys dirbo Klaipėdoje rinkdamas reikalingą informaciją, stebėdamas vietinių gyventojų nuotaikas, derindamas būsimos operacijos detales. Įdomu, kad operacijos karinio vado funkcijų  atsisakė ne vienas patyręs Lietuvos karininkas, kadangi, stingant būsimos sėkmės garantijų, niekas nenorėjo prisiimti tokios atsakomybės. J. Budrys entuziastingai ir drąsiai apsiėmė šią naštą ir tapo formuojamos Ypatingosios paskirties rinktinės vadu. Būtent jo vadovavimas lėmė sėkmingą Klaipėdos sukilimą.

Nuo 1927 m. iki 1928 m. sausio mėn. J. Budrys buvo Lietuvos vidaus reikalų ministerijos patarėjas. 1928–1933 m. buvo Lietuvos konsulas Karaliaučiuje, 1933–1936 m. generalinis konsulas Rytprūsiuose, 1936–1940 m.– JAV.  Tapo Niujorko miesto garbės piliečiu.. Po Antrojo pasaulinio karo dalyvavo Lietuvos laisvinimo iš sovietų okupantų  veikloje. Apie įvykius Klaipėdoje parašė atsiminimų ir paskelbė JAV lietuvių spaudoje. 1967 m. Brooklyne buvo išleista jo knyga Atsiminimai, Hartborde – knyga Atsiminimai: Lietuvos kontražvalgyba, 1922–1923.

Jono Polovinsko-Budrio nuopelnų Lietuvai yra žymiai daugiau, todėl minėdami jo 135-ąsias gimimo metines, prisiminkime jo darbus, idėjas  Lietuvai ir tinkamai įamžinkime  jo atminimą ne tik Klaipėdoje, bet ir Kaune bei kitose vietose.