23 gegužės, 2024
Raimundas Kaminskas

Jono Budrio-Polovinsko 135-ųjų gimimo metinių paminėjimas Klaipėdoje (1)

2024 m. gegužės 10 d. Klaipėdoje vyko Jono Polovinsko-Budrio 135- ųjų gimimo metinių minėjimo renginiai, kuriuose  dalyvavo ir 1923 m.  Klaipėdos sukilimo  vado vaikatis Timotis (Timothy) Budrys su žmona Mere.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje Timotis Budrys su žmona susipažino su ekspozicijoje demonstruojamais originaliais J. Polovinsko-Budrio daiktais ir kitais eksponatais, kuriuos pristatė muziejaus direktorius dr. Jonas Genys.  Timotis Budrys kartu su kitais Klaipėdos visuomenininkais  buvo apdovanotas nuo Lietuvos atsargos karininkų sąjungos bei Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos Jono  Polovinsko-Budrio atminimo medaliais.

Nuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus dr. Arūno Bubnio buvo perduoti sveikinimai ir knyga „Lietuviai Štuthofo koncentracijos stovykloje 1942–1945 metais“ visuomenininkui Algirdui Grubliui už pastangas įamžinant  Jono Polovinsko-Budrio atminimą Klaipėdoje.

Klaipėdos senosiose kapinėse  (Skulptūrų parke) buvo surengta pagerbimo iškilminga ceremonija, kur nuo 2023 m. yra palaidoti J. Budrio ir jo žmonos palaikai.

LK Klaipėdos karininkų ramovėje vienai iš Klaipėdoje veikiančių Lietuvos šaulių sąjungos kuopų buvo iškilmingai suteiktas  Klaipėdos sukilimo  vado Jono Polovinsko-Budrio vardas.

Vėliau Klaipėdos universiteto istorikas dr. Vasilijus Safronovas pristatė savo naujausią  knygą  „Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos: Jono Budrio atsiminimai ir kritinė analizė“.

Lietuvos valstybės veikėjas, Klaipėdos sukilimo vadas, diplomatas, dviejų Vyčio kryžiaus ordinų kavalierius Jonas Polovinskas gimė 1889 m. gegužės 22 dieną (pagal senąjį kalendorių gegužės 10 d.) Jono Polovinsko ir Onos Wieser šeimoje Kauno apylinkėse. 

Šeimoje Jonas augo kartu su dvejomis seserimis ir keliais broliais. Paauglystę praleido Kaune, kur kelerius metus mokėsi Kauno gubernijos gimnazijoje (dabar Kauno Maironio universitetinė gimnazija) ir dalyvavo nelegalios lietuvių draugijos „Daina“ veikloje. 1907 m. baigė Kauno gubernijos gimnaziją.

J. Polovinskas tarnavo carinės Rusijos imperijos kariuomenėje (išklausęs specialius kursus), 5-osios armijos Žvalgybos skyriaus štabe. Šia veikla teko užsiimti ir Tolimuosiuose Rytuose, Vladivostoko kontržvalgybos pasienio punkte ir Amūro karinės apygardos Žvalgybos skyriuje, kur užėmė vadovaujančias pareigas. Bolševikams nuvertus carinį valdymą, J. Polovinskui teko bėgti nuo raudonarmiečių, ir taip per Honkongą, Indiją, Viduržemio jūrą ir Marselį lietuvis 1921 m. vasarą grįžo į gimtąjį Kauną.

Lietuvoje tokią patirtį žvalgyboje sukaupusio profesionalo laukė pažįstama veikla. Jis dar Kauno stotyje buvo pasitiktas Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo Žvalgybos skyriaus viršininko Mikalojaus Lipčiaus. Nuo 1921 m. spalio 1 d. J. Polovinskas vadovavo Kontržvalgų daliai. Dėl savo darbo specifikos pakeitė savo pavardę ir tapo Jonu Budriu.

J. Budrys dirbo Klaipėdoje rinkdamas reikalingą informaciją, stebėdamas vietinių gyventojų nuotaikas, derindamas būsimos operacijos detales. Įdomu, kad operacijos karinio vado funkcijų  atsisakė ne vienas patyręs Lietuvos karininkas, kadangi, stingant būsimos sėkmės garantijų, niekas nenorėjo prisiimti tokios atsakomybės. J. Budrys entuziastingai ir drąsiai apsiėmė šią naštą ir tapo formuojamos Ypatingosios paskirties rinktinės vadu. Būtent jo vadovavimas lėmė sėkmingą Klaipėdos sukilimą.

Nuo 1927 m. iki 1928 m. sausio mėn. J. Budrys buvo Lietuvos vidaus reikalų ministerijos patarėjas. 1928–1933 m. buvo Lietuvos konsulas Karaliaučiuje, 1933–1936 m. generalinis konsulas Rytprūsiuose, 1936–1940 m.– JAV.  Tapo Niujorko miesto garbės piliečiu.. Po Antrojo pasaulinio karo dalyvavo Lietuvos laisvinimo iš sovietų okupantų  veikloje. Apie įvykius Klaipėdoje parašė atsiminimų ir paskelbė JAV lietuvių spaudoje. 1967 m. Brooklyne buvo išleista jo knyga Atsiminimai, Hartborde – knyga Atsiminimai: Lietuvos kontražvalgyba, 1922–1923.

Jono Polovinsko-Budrio nuopelnų Lietuvai yra žymiai daugiau, todėl minėdami jo 135-ąsias gimimo metines, prisiminkime jo darbus, idėjas  Lietuvai ir tinkamai įamžinkime  jo atminimą ne tik Klaipėdoje, bet ir Kaune bei kitose vietose.

Komentarai (1)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

  1. Geri padaryti darbai ,labai greitai būna užmiršti,bet šio iškirtinio žmogaus darbai Lietuvos valstybės naudai,pagaliau prisiminti ir pagarbiai paminėti.


14 birželio, 2024

Lietuvai prisimenant tragiškas istorijos datas, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen perspėja apie iš Rytų pusės kylančius grasinimus. „Pasikeitus epochai, geopolitinei situacijai […]

14 birželio, 2024

1940 m. birželio 15 d. į Lietuvos valstybės teritoriją Sovietų Sąjunga įvedė savo kariuomenę ir taip pradėjo šalies okupaciją. Nuo […]

14 birželio, 2024

Antikinės Graikijos meno ir mokslo pasiekimai savo kūrybiškumu ir sumanumu mus stebina iki šiol: pirmasis kompiuteris, garo mašinos prototipas, pirmasis […]

13 birželio, 2024

Daugiabučių kiemai vairuotojams dažnai tampa tikru galvos skausmu. Vargai ieškant laisvos vietos prisiparkuoti, bet kaip ir bet kur pastatyti kitų […]

12 birželio, 2024

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis drauge su regiono savivaldybių vadovais paskelbė oficialią vadinamojo Kėdainių tilto statybų pradžią. Antradienį įbetonuota kapsulė, liudijanti […]

12 birželio, 2024

Klaipėdos miesto savivaldybė paskirstė finansavimą kultūros ir meno sričių projektams – uostamiesčio menininkų idėjų įgyvendinimui skirta daugiau kaip 1,3 mln. […]

11 birželio, 2024

Kauno savivaldybės taryba padidino vadinamąjį pagalvės mokestį mieste iki dviejų eurų. Skaičiuojama, kad naujas tarifas per metus sugeneruos beveik milijoną […]

11 birželio, 2024

Antradienį Vilniaus Saulės kapinėse Antakalnyje sarkofago formos kenotafu įamžinta pirmosios Lietuvoje egiptologės Marijos Rudzinskaitės-Arcimavičienės palaidojimo vieta, pranešė Lietuvos nacionalinis muziejus. […]

11 birželio, 2024

2024 m. gegužės 30-31 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento Okupacinių režimų veiklos […]

11 birželio, 2024

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bandymų stotyje birželio 5 d. įvyko jubiliejinė, 25 kartą rengiama mokslinė praktinė […]

11 birželio, 2024

Virtuali paroda skirta Dainų šventės 100-mečiui paminėti. Parodoje eksponuojami dokumentai atskleidžia, kaip buvo ruošiamasi Šiaulių miesto ir rajono Dainų šventei […]

7 birželio, 2024

Ketvirtadienį Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkei Fainai Kukliansky įteiktas Vokietijos Federacinės Respublikos ordino „Už nuopelnus“ kryžius. Kaip pranešė Vokietijos ambasada Lietuvoje, […]

6 birželio, 2024

Šiandien, birželio 6 d., atidaryta atnaujinta Klaipėdos universiteto (KU) Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto sporto salė. Salė unikali tuo, kad […]

6 birželio, 2024

Ukmergėje, Kauno ir Deltuvos gatvių sankirtoje, nebeliko 35 metus šioje vietoje stovėjusios bei prieštaringai vertintos Vaclovo Krutinio sukurtos bronzinės „Vėliavnešių“ […]

5 birželio, 2024

Tarptautinę aplinkos apsaugos dieną, birželio 5 d., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Prezidento V. Adamkaus premija iškilmingai apdovanotas buvęs […]

5 birželio, 2024

Kauno miesto savivaldybės konservatoriai piktinasi laikinosios sostinės mero Visvaldo Matijošaičio sumanymu istorinės Prezidentūros kiemelyje pastatyti paminklą daugiau nei prieš dešimtmetį […]

5 birželio, 2024

Lietuvos gyventojai šiemet kelionėms skiria mažiau lėšų ir keliauja dažniausiai savaitgaliui, skelbia nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ analitikos vadovė Jogilė […]

5 birželio, 2024

Nuo liepos 1 d. reorganizuojamos kolegijos Vilniuje ir Kaune pagal Vyriausybės jau anksčiau patvirtintą valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo planą. Kaip […]

5 birželio, 2024

Antradienį Vilniuje šventine apdovanojimų ceremonija baigėsi jau antrasis „Nacionalinio IT iššūkio“ projektas. Vasario mėnesį startavusi programavimo žinių ir IT karjeros […]

5 birželio, 2024

Kaunas inicijuoja paminklo pirmajam atkurtos nepriklausomos Lietuvos Prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui pastatymą. „Kitąmet sueis 15 metų nuo Prezidento mirties, bet […]