27 sausio, 2015
Skirmantas Malinauskas / 15min.lt

Ką nutyli politikai siūlydami balsavimą internetu jau šį pavasarį?

Seimas pavasario sesijoje turės apsispręsti, ar leisti piliečiams savivaldybių rinkimuose balsuoti internetu. Sociologiniai tyrimai rodo, kad tokią iniciatyvą palaikytų du trečdaliai žmonių, tačiau specialistai nusiteikę skeptiškiau. Kol kas pasaulyje nėra sukurtos elektroninės balsavimo sistemos, kuri garantuotų rinkimų skaidrumą.

Problema labai paprasta, tačiau jos sprendimas itin sudėtingas. Sistemos kūrėjams reikia suderinti du iš pirmo žvilgsnio nesuderinamus dalykus – garantuoti rinkėjo anonimiškumą ir užtikrinti, kad kiekvienas balsas būtų atsekamas iškilus būtinybei patikrinti rezultatus.

Neišspręsta problema

Estija buvo pirmoji valstybė, įsivedusi internetinį balsavimą. Nors Estijoje įvyko jau 7 rinkimai, kuriuose buvo sudaryta galimybė balsuoti internetu, estai patys pripažįsta, kad visiškai automatizuotos ir skaidrios sistemos sukurti iki šiol nepavyko, o procesai vis dar nemažai priklauso nuo žmogiškojo faktoriaus.

Balsuotojas negali pats patikrinti, kaip buvo suskaičiuotas jo balsas, todėl bent jau teorinė galimybė manipuliuoti skaičiais išlieka.

Panašios pozicijos laikosi ir kaimyninės Latvijos informacinių technologijų specialistai. „Balsų anonimiškumas užtikrinamas koduojant informaciją, tačiau problema tampa balsų konfidencialumas.

Rinkėjo ir jo pasirinkimo informacija yra prieinama ir tokia liks ateityje. Fizinio balsavimo metu biuletenis rinkimams pasibaigus yra sunaikinamas. Balsuojant internetu rinkėjo informacijos taip lengvai nepanaikinsi“, – „Transparency international“ ir jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ Vilniuje organizuotoje diskusijoje teigė Arnis Paršovas.

Pasak jo, šiuo metu naudojami kriptografiniai protokolai ateityje gali būti įveikiami, o balsavusių žmonių duomenys prieinami suinteresuotoms institucijoms. Europos Sąjungoje galiojantys teisės aktai reikalauja, kad rinkėjų anonimiškumas būtų garantuotas.

Siekia paskatinti rinkėjų aktyvumą

Lietuvoje įstatymo pataisą žadama svarstyti Seimo pavasario sesijos metu. Planuojama, kad patvirtinus internetinį balsavimą pirmiausia balsuoti būtų galima išbandyti savivaldos rinkimuose. Įdiegti internetinio balsavimo sistemas Lietuvoje kainuotų apie 3 mln. eurų.

„Nuo 2005 m. estai naudoja internetinį balsavimą. Tokio balsavimo būdo populiarumas didėja, tačiau jo vykdymas keičiasi. Tai yra pasitikėjimo kompiuteriu klausimas.

Reikalavimai tarsi prieštarauja vieni kitiems. Reikia garantuoti ir rinkėjo anonimiškumą, ir užtikrinti kuo didesnį sistemos skaidrumą“, – kalbėjo vienas iš Estijos balsavimo internetu sistemos kūrėjų Svenas Heibergas.

Pasak jo, įvedant internetinį balsavimą buvo siekta didesnio rinkėjų aktyvumo. Taip pat norėta į šį procesą įtraukti kuo daugiau užsienyje gyvenančių Estijos piliečių. Balsuojant internetu procesas yra paprastesnis, o rinkėjui nereikia kelti kojos iš namų.

„Estijoje padarėme daug klaidų, kurių kitos šalys gali išvengti. Internetinis balsavimas negali būti siejamas su viena konkrečia partija ar jų koalicija. Tai turi būti ilgalaikis sprendimas. Jis negali būti kuriamas vos keliems metams“, – patirtimi dalinosi svečias iš Estijos.

Patikimo sprendimo neranda

Internetinis balsavimas kol kas didelio optimizmo nekelia ir Lietuvos specialistams.

Asociacijos „Atviras Kodas Lietuvai“ valdybos narys, programuotojas Mantas Zimnickas pabrėžė, kad internetinis balsavimas nėra dar vienas IT projektas, kur būtų galima suformuluoti užsakymą ir kažkas jį atliktų.

Diskusija turi būti kur kas detalesnė. „Niekas nežino, kaip tiksliai atlikti tokį užsakymą. Turime išrasti sprendimą“, – sakė jis.

„Aš nepasitikėčiau Estijoje naudojamu protokolu. Viskas perkelta į vieną pastatą, kur dirba man nežinomi žmonės ir jie yra atsakingi už balsavimo skaidrumą. Aš pats negaliu patikrinti, kur nukeliavo mano balsas. Teoriškai sukčiavimo galimybė išlieka.

Kitas pavyzdys yra Norvegija. Man patinka, ką jie bando daryti. Norvegai pasitiki kriptografija, jie kuria patikimą autorizavimo sistemą, tačiau problema išlieka rinkėjų anonimiškumas. Užkoduoti duomenys skaičiuojami automatiškai, tačiau nėra galimybės patikrinti, ar niekur neatsirado klaidų“, – minėjo pranešėjas.

Problema ir sistemos prieinamumas

Norvegijos balsavimo internetu sistemos kūrimo saugumo ir techninės dalies vadovas Christianas Bullas nurodė, kad elektroninis balsavimas yra itin sudėtingas reikalas.

„Nuo 2009 m. iki 2014 m. kūriau Norvegijos internetinio balsavimo sistemą. Tai buvo pilotinis projektas, kurį reikėjo nuolat testuoti. Tai darėme vykstant rinkimams“, – minėjo specialistas.

Jo nuomone, dar vienu iššūkiu tampa būtinybė, kad tokia sudėtinga balsavimo sistema būtų prieinama ir močiutei, ir studentui. Tai keblus uždavinys, ypač šalyse, kurių piliečiai neturi elektroninių asmens identifikavimo priemonių. Lietuvoje jau veikia elektroninio parašo sistema, tačiau ji nėra plačiai naudojama.

Norvegijoje galioja saugiklių sistema. Pavyzdžiui, asmuo gali rinktis vieną iš kelių bendrovių, kurios pasirūpins jo identifikavimu ir balsavimo procesu. Taip pat numatyti būdai, kaip apriboti galimybę tam pačiam asmeniui balsuoti kelis kartus, tačiau pagrindinis klausimas – balansas tarp rinkėjo anonimiškumo ir rinkimų skaidrumo – iki šiol nėra išspręstas.

Share Button

27 lapkričio, 2020

Visame Klaipėdos rajone reikalingas dėmesys ir lėšos infrastruktūros gerinimui. Tačiau, skirstydami lėšas, turime atsižvelgti į tai, kur daugiausia gyventojų, intensyviausi […]

27 lapkričio, 2020

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pradėdamas Alytaus regionui skirtą darbo dieną nuotoliniu būdu susitiko su šio regiono savivaldybių merais ir […]

27 lapkričio, 2020

Lapkričio 25 d. vykusiame Europos reikalų komiteto posėdyje pristatyta Europos Komisijos nuomonė dėl 2021 m. valstybės biudžeto projekto ir Finansų […]

26 lapkričio, 2020

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), atsižvelgęs į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, neva situacija dėl Lietuvos Respublikos Seimo narių izoliacijos susiklostė […]

25 lapkričio, 2020

Lapkričio 24 dieną Ženevoje (Šveicarijoje) vykstančios Afganistano donorų konferencijos metu nuotoliniu būdu kreipęsis laikinai einantis užsienio reikalų ministro pareigas Linas […]

25 lapkričio, 2020

Biržų rajono savivaldybės meras Vytas Jareckas visoms Biržų rajono savivaldybės frakcijoms išsiuntė laišką kviesdamas deleguoti atstovus į darbo grupę dėl […]

24 lapkričio, 2020

Prezidento komanda antradienį nuotoliniu būdu surengė penktąją Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos inicijuotos „Žalios Lietuvos“ diskusiją, skirtą nevyriausybinio sektoriaus atstovams. […]

24 lapkričio, 2020

Seimo posėdyje įvyko 2021 m. valstybės biudžeto projekto (Nr. XIIIP-5302) pirmasis svarstymas, kurio metu buvo išklausytas Biudžeto ir finansų komiteto […]

24 lapkričio, 2020

Seimas, atsižvelgdamas į Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos dekretą, nutarė pritarti Respublikos Prezidento teikiamai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderės Ingridos […]

24 lapkričio, 2020

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Generaliniu Sekretoriumi Jose Angeliu Gurria aptarė […]

23 lapkričio, 2020

Šiandien virtualiame Lietuvos žaliųjų partijos Suvažiavime įvyko partijos pirmininko rinkimai. Nuo šiol partijai vadovaus iki tol pirmininko pavaduotojos pareigas ėjusi […]

23 lapkričio, 2020

Europos socialinio fondo agentūra kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Valstybės tarnybos departamentu prie […]

23 lapkričio, 2020

poliLietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, pirmadienį mišriu nuotoliniu būdu susitikęs su Sveikatos ekspertų tarybos nariais, aptarė atnaujintas COVID-19 pandemijos plėtros […]

19 lapkričio, 2020

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nario Lino Jonausko iniciatyva Seime įregistruotas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisų projektas, kuriuo siekiama iki […]

18 lapkričio, 2020

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda pasveikino nuotolinio Lietuvos ir Lenkijos verslo forumo dalyvius. Sveikinimo […]

18 lapkričio, 2020

Sostinės Taryboje šiandien prisiekė 9 nauji nariai – Tomas Gulbinas, Domininkas Velička, Brigita Guobė, Rita Balčiūnienė, Andrius Katinas, Sergej Popov, […]

16 lapkričio, 2020

Šiandien Biržų rajono savivaldybės meras Vytas Jareckas pasirašė Panevėžio regiono plėtros tarybos steigimo sutartį. Kartu su Panevėžio miesto, Kupiškio, Panevėžio, […]

16 lapkričio, 2020

Telšiai turi ambicingų užmojų, kaip mieste paskatinti darnų judumą – artimiausiu metu ketinama sukurti viešojo transporto elektroninio bilieto sistemą, taip […]

13 lapkričio, 2020

Gerbiami išrinktieji Lietuvos Respublikos Seimo nariai, iškilūs svečiai, netrukus prisieksite sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai ir šalies žmonių gerovei. Balsuodami rinkimuose, […]

13 lapkričio, 2020

Lietuvos užsienio reikalų ministerija skyrė 75 tūkst. eurų humanitarinei pagalbai nukentėjusiems nuo karo veiksmų Kalnų Karabacho regione. Lėšos bus pervestos […]