Viešųjų pirkimų įstatymas seniai pribrendo permainoms. Kaip parodė pastaruoju metu atskleista praktika dėl vidaus sandorių valstybės valdomose įmonėse, vienas po kito stabdomos nesąžiningų neskaidrių konkursų procedūros, šio įstatymo pataisos yra gerokai pavėluotos, tačiau neišvengiamos.
Kodėl Viešųjų pirkimų įstatymas svarbus? Pirmiausia dėl to, kad per jį valstybė ne tik realizuoja visuomenės interesus – statyti ir modernizuoti kelius, geležinkelius, mokyklas ligonines, viešąsias paslaugas.
Akivaizdu, kad per valstybės užsakymus verslui skatinama ekonomikos plėtra, o įgyvendinant visai šaliai bei tarptautiniu mastu reikšmingus projektus prisideda daugybė žmonių. Per užsakymus verslui valstybė svariai prisideda prie naujų darbo vietų kūrimo, o viso to rezultatas – gyventojų pajamų augimas ir daugiau mokesčių į valstybės biudžetą.
Tam, kad šis procesas būtų maksimaliai efektyvus ir generuotų didžiausią naudą, svarbu užtikrinti viešųjų pirkimų projektų skaidrumą ir atskaitomybę. Tačiau reikia nepamiršti ir socialinės bei darbo politikos, kurios realizavimo priemone viešieji pirkimai gali tapti.
Naujuoju viešųjų pirkimų teisiniu reguliavimu yra įgyvendinamos ES direktyvos, kuriose numatytas siekis į viešųjų pirkimų procedūras įtraukti socialinės ir darbo teisės reikalavimus (ES direktyvos 2014/24/ES preambulės 37 p.) bei taip paskatinti socialiai atsakingų tiekėjų dalyvavimą konkursuose.
Iki šiol įstatymo projekte trūko efektyvių priemonių, kurios skatintų konkursuose dalyvaujančius tiekėjus vykdyti sąžiningą ir skaidrią atlyginimų ir mokesčių mokėjimo politiką. Todėl pateikėme pasiūlymą, kad, vykdant darbų pirkimus, perkančiosios organizacijos, nustatydamos pasiūlymų vertinimo kriterijus ir parinkdamos ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, privalėtų atsižvelgti į tai, kiek tiekėjo mokamas atlyginimas darbus vykdysiantiems darbuotojams viršija minimalų darbo užmokestį.
Perkančiosios organizacijos susiduria ir su konkursų pasiūlymais, kurių kaina kelia pagrįstų abejonių dėl įmonės įsipareigojimų vykdymo. Pagal ES Teisingumo Teismo praktiką perkančiosios organizacijos tiek supaprastintų, tiek tarptautinių pirkimų atvejais pirkimo dokumentuose, remdamosi objektyviais ir nediskriminuojamais kriterijais, gali apsibrėžti savo neįprastai mažos kainos sampratą.
Todėl tikslinga Viešųjų pirkimų įstatymo straipsnį, kuriuo siekiama vertinti socialinės ir darbo teisės įpareigojimų laikymąsi, papildyti suteikiant teisę perkančiajai organizacijai spręsti dėl pasiūlymo atmetimo, jei darbuotojams, atsakingiems už sutarčių vykdymą yra mokamas tik, pavyzdžiui, minimalus darbo užmokestis ar kyla kitų įtarimų dėl neskaidrios ir rinkos sąlygų neatitinkančios atlyginimų mokėjimo praktikos, o tiekėjas nepateikia patikimų įrodymų dėl kainos pagrįstumo šių kaštų atžvilgiu.
Tobulindami sutartinių valstybės ir verslo santykių reglamentavimą per Viešųjų pirkimų įstatymo prizmę šiandien turime galimybę įtvirtinti ir deklaruojamos socialinės ir daro teisės politikos, sąžiningų atlyginimų ir mokesčių mokėjimo tikslus.
