„Kapelmaušis“ virto trankiomis liaudiškomis vakaruškomis

Tradicinė Aukštaitijos regiono kapelų šventė-varžytuvės „Kapelmaušis 2022“ sukvietė daugybę dalyvių ir žiūrovų, džiugino skambia muzika, dainomis, įsuko į šokių sūkurį – kaip ir buvo žadėta, įvyko tikros trankios vakaruškos. Organizatoriams parinkus tokią renginio temą, ją kuo gražiau atliepti stengėsi ne tik kolektyvai, specialiai išmokę ir pagriežę įvairių Lietuvos regionų ir mūsų šalyje gyvenančių kitų tautų tradicinių šokių. Puikiai pasirengusi linksmybėms buvo ir publika, nuo pirmų iki paskutinių akordų turėjusi entuziazmo šokti, ploti, linguoti, sveikinti muzikantus.

Renginyje priminta, jog seniau Lietuvos kaimuose vakaruškos vykdavo, jei tik atsirasdavo laisva bent kiek didesnė troba, svetingi šeimininkai ir nors šioks toks muzikantas. „Kapelmaušio“ vakaruškos buvo kur kas prašmatnesnės – jos vyko Panevėžio arenoje, o šokėjams griežė arti dvidešimties kolektyvų!

Nesivaržydami, svečių teisėmis, „Kapelmaušyje“ prisistatė, kaip juokauta, šio renginio ateitis, patys jauniausi Panevėžio rajono muzikantai: vaikų kapelos „Smilgenė“ iš Smilgių, „Kleketas“ iš Jotainių, „Obelytė“ iš Miežiškių. Varžytuvėse viena po kitos į sceną kopė keturiolika pirmąjį turą, atrankas, perėjusių kapelų: „Noragas“ iš Širvintų, „Jonė“ iš Jonavos, „Vaivoras“ iš Zarasų rajono, Salako, ir Panevėžio rajono atstovai – Smilgių „Aušrinė“, Paįstrio „Gegužinė“, Vadoklių „Susiedai“, Miežiškių „Ratasai“ ir „Rudenėlis“, Berčiūnų „Sanžyla“, Paliūniškio „Kaimynai“, Dembavos „Demba“, Naujamiesčio „Brazdingala“, Krekenavos „Be cvieka“, Šilagalio „Šmaikšts“.

Ne viena kapela savo pasirodymams paįvairinti pasikvietė šokėjų kolektyvų: Smilgių „Aušrinė“ į kompaniją pasiėmė saviškius, smilgiečių „Smilgę“, Šilagalio „Šmaikšts“ – Katinų „Vieversį“, miežiškėnų „Ratasai“ – panevėžiečius „Miestelėnus“. Ir patys šoko, ir kitus šokti kvietė renginio žvaigždės – garsusis Panevėžio folkloro ansamblis „Raskila“.

Trisdešimt pirmą kartą vykusiame didžiausiame Aukštaitijos liaudiškos muzikos renginyje tradiciškai rinkti geriausi kolektyvai. Už savo numylėtinius balsavo publika, pirmąsyk įsteigę specialų prizą geriausiųjų dairėsi Panevėžio rajono seniūnai, scenos vyksmą atidžiai stebėjo komisija. Ji šiemet buvo tarptautinė, subūrusi Lietuvos nacionalinio kultūros centro instrumentinio folkloro specialistą Arūną Lunį ir kultūros, meno specialistus iš Panevėžio rajono savivaldybės užsienio partnerių kraštų. Latvijos Limbažių rajonui atstovavo Arija Bakmane ir Janis Bakmanis, o Moldovos Ialoveni savivaldybei –  Grigore Constantin Virlan ir Ion Petru Vutcariov.

Seniūnai neišskyrė vienos konkrečios kapelos, savo gardžius prizus padovanojo visiems kolektyvams. Komisija apdovanojimus išskirstė įvertinusi grojimo meistriškumą, aranžuočių, savitumą, repertuaro originalumą, sceninę kultūrą.

Paskirti keli specialieji prizai  rėmėjų įsteigtos premijos už geriausiai atliktus privalomuosius varžytuvių kūrinius atiteko „Vaivorui“ iš Salako (Zarasų r.) ir „Noragui“ iš Širvintų, o linksmiausio kolektyvo prizą atsiėmė „Demba“ iš Dembavos.

Svarbiausi apdovanojimai išskirstyti taip: III vieta – „Gegužinei“ iš Paįstrio, II vieta – „Be cvieka“ iš Krekenavos, I vieta – „Brazdingalai“ iš Naujamiesčio. Pastarajam kolektyvui, ką tik susibūrusiai jaunimo kompanijai, atiteko ir Žiūrovų simpatijų prizas. O pagrindinio apdovanojimo, Didžiojo Prizo nusipelnė Miežiškių „Ratasai“.

Lietuvos kultūros tarybos ir Panevėžio rajono savivaldybės finansuojamą renginį organizuoja Miežiškių kultūros centras su partneriais – savivaldybės kultūros specialistais, kolegomis iš kitų rajono kultūros centrų. Renginį remia Egidijaus Murmoko individuali įmonė, UAB „Margučiai“, Radviliškių kaimo kepykla, Pajiešmenių kaimo bendruomenė. Informacinis rėmėjas – „Tėvynė“.

Organizatoriai nuoširdžiai dėkingi visiems, kartu kūrusiems išties įsimintiną, smagią ir gražią, tradicijas puoselėjančią šventę: kapeloms, šokėjams, jų nenuilstantiems vadovams, šauniems žiūrovams, renginyje dirbusiems žmonėms, rėmėjams.