„Kas būtum, jei neliktų rašymo?“ – Dapkūniškių bibliotekoje susitiko rašytojų rezidencijos „Parašyta Molėtų krašte“ dalyvės
„Kas būtum, jei tavo gyvenime neliktų rašymo?“ – šis klausimas, nuskambėjęs rugpjūčio 12-ąją Dapkūniškių bibliotekoje, akimirkai sustabdė susirinkusiųjų žvilgsnius. Taip prasidėjo šilta ir jauki popietė su keturiomis rašytojomis, Molėtų krašte ieškančiomis įkvėpimo.
Susitikimas – dalis kūrybinės rezidencijos programos „Parašyta Molėtų krašte“, kuri šiemet vyksta jau penktus metus. Rugpjūčio 11–17 d. čia vieši rašytoja Vitalija Maksvytė, rašytoja Aistė Šopienė, poetė ir rašytoja Rūta Vyžintaitė-Lajienė, rašytoja Agnė Cesiulė bei rezidencijų kuratorius doc. dr. Juozapas Blažiūnas.
Įkvėpimas tarp ežerų ir miškų
Rašytojų rezidencijos Molėtuose kviečia kūrėjus apsistoti gamtos, ežerų ir tylos apsuptyje – čia gimsta naujos knygos, idėjos ir pasakojimai, įkvėpti krašto istorijų bei žmonių. Kūrybos savaitę papildo susitikimai su vietos bendruomene, skaitymai ir pažintis su Molėtų gamta bei kultūriniu paveldu.
Rašytojai apie save be rašymo
Kuratorius Juozapas Blažiūnas pristatydamas autores paklausė: „Kuo būtumėte, jei jūsų gyvenime neliktų rašymo?“ Šis klausimas atvėrė asmenišką kūrėjų pasaulį.
Aistė Šopienė ne tik rašo, bet ir moko ispanų kalbos. Jos pirmosios knygos įkvėptos gyvenimo Meksikoje ir darbo su Venesuelos lietuviais. Pasakojusi apie savo pirmuosius įspūdžius Molėtų krašte, Aistė džiaugėsi, kad Molėtuose kitaip nei Klaipėdoje – kraštovaizdis banguotas, įkvepiantis.
Rūta Vyžintaitė-Lajienė čia lankosi ne pirmą kartą – Molėtuose gyveno jos senelis, dailės mokytojas Aleksandras Vyžintas. Susirinkusiems smalsiems Dapkūniškių skaitytojams Rūta skaitė ištraukas iš savo debiutinės poezijos knygos „Liuksemburgo jūra“, kurioje ryškūs vaikystės prisiminimai iš šio krašto.
Vitalija Maksvytė daugelį metų dirba leidyklose, bendrauja su įvairiais rašytojais ir į gyvenimą yra paleidusį ne vieną žinomo rašytojo kūrinį, bet šiandien labiausiai trokšta rašyti pati. „Šį rytą šokau ant lieptelio, kol ežeras dar snaudė,“ – šypsojosi ji, kalbėdama apie savo ryšį su Molėtų gamta.
Jaukios popietės vertė bendruomenei
Literatūrinė popietė buvo kupina gyvų pokalbių, skaitinių ir bendrystės. Tokie renginiai leidžia mažų miestelių skaitytojams iš arti susipažinti su šiuolaikiniais Lietuvos autoriais, išgirsti jų kūrybą gyvai ir pasikalbėti apie literatūros kelią.
Po skaitymų rašytojos tęsė kūrybines atostogas – tą patį vakarą jos aplankė Lietuvos etnokosmologijos muziejų.
Molėtų viešosios bibliotekos organizuojama rezidencijų programa kiekvieną vasarą dovanoja vietos bendruomenei galimybę išgirsti naujus balsus, o kūrėjams – atrasti šio krašto magiją. Ir nors popietė bibliotekoje baigėsi, istorijos, gimstančios tarp eilučių, dar ilgai sklandys virš Molėtų ežerų.
