Kazlų Rūdos mero Manto Varaškos pareiškimas dėl švietimo įstaigų reitingų

Prieš kelias dienas gavome „reitingai.lt“ leidinio žinias, jog Kazlų Rūdos savivaldybės švietimas yra „dugne“. Paaiškėjo, kad leidinio sudarytojai rėmėsi 2 dalykais: a) baigiamųjų egzaminų rezultatais ir b) stojimo į aukštąsias mokyklas rodikliais.

Esu priverstas viešai atkirsti tokių reitingų sudarytojams dėl jų neišmanymo arba cinizmo, žeminant Kazlų Rūdos ir kitų savivaldybių vardą. Tamstos „reitinguotojai ir ekspertai“, ar jums žinoma, jog Kazlų Rūdos savivaldybėje egzaminus laiko ir suaugusieji iš kitų savivaldybių, kurie kažkada nebaigė 12 klasių? Jų yra bent 15-20 proc. Akivaizdu, kad jų egzaminų balai kuklūs, o tikslai studijuoti universitetuose – menki. Bet jie yra ir mes neturime teisės jiems nesuteikti išsilavinimo.

Labiau šokiruoja jūsų „švietimo kokybės rodikliu“ pasirinktas stojimas į aukštąsias mokyklas. Pabrėšiu, jog Lietuvoje aukštasis mokslas vis labiau mokamas. Dalis jaunimo ir jų tėvų nepasiekia aukštojo mokslo ne dėl savo gabumų bet pinigų stokos. Tokia yra ypač mažesnių, atokesnių savivaldybių tikrovė.

Ponai reitinguotojai ir ekspertai, aš pats prieš 27 metus įstojau į MOKAMĄ žurnalistiką ir politikos mokslus, tačiau negalėjau jų rinktis. Mano šeimos padėtis neleido išlaikyti mano studijų ir pragyvenimo Vilniuje. Jei vėliau nebūčiau įstojęs į nemokamą teisę, šiandien būčiau ne tik be mokslų daktaro laipsnio, bet apskritai be išsilavinimo. Pagal jūsų cinišką suvokimą, atrodyčiau kaip vienas iš tų „negabių kaimo vaikų“.

Šiandien yra dar blogiau. Studijos Vilniuje, Kaune su mokamu mokslu, pragyvenimu, maitinimu kainuoja bent 10-15 tūkst. Eur per metus. Atokesnių savivaldybių tėvams, uždirbantiems per pus mažiau nei vidutinis miestietis, tai yra neįkandami pinigai. Skirtingai, nei didmiesčių tėvams, kurie gali leisti savo vaikams studijuojant likti jų namuose, naudotis tuo pačiu šaldytuvu. O jeigu atokesnės savivaldybės tėvai turi ne 1, o 2 ar 3 pamečiui baigiančius abiturientus?

Ponai reitinguotojai, ar žinote, kad atokesnėse savivaldybėse dalis tėvų ūkininkų vaikus po 10 klasės leidžia į technologinius profesinius mokymus, nes jiems reikia pagalbos ūkiuose. Žinau ne vieną talentingą kaimo vaiką, kuris po 10 klasės liko tėvų ūkyje, nes jau galėjo vairuoti traktorių. Galbūt jie galėjo būti startuolių ar puslaidininkių, biocchemijos genijai. Deja.

Tad, ponai reitinguotojai, suvokite, kad aukštasis mokslas daliai mažesnių pajamų savivaldybių vaikų tapo ne jų gabumų, o tėvų piniginių pajėgumų klausimu. O jei suvokiate, bet vis tiek tai laikote „švietimo kokybės“ rodikliu – tiesiog esate cinikai. Gaila, jog jūsų cinizmas ištransliuojamas kur kas plačiau, nei mano atsakas. Bet, sako, gyvenime yra karma. Tikiuosi ji kada nors jus pasivys.