22 rugsėjo, 2023
Klaipėdos miesto savivaldybė

Klaipėdoje perlaidoti iš už Atlanto pargabenti istorinių asmenybių J. Polovinsko-Budrio ir R. Kašubaitės-Budrienės palaikai

Klaipėdoje iškilmingos ceremonijos metu perlaidotos urnos su vieno iš Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos organizatorių, Klaipėdos krašto gubernatoriaus, konsulo Jono Polovinsko-Budrio ir jo žmonos Reginos Kašubaitės-Budrienės palaikų pelenais. Iš Čikagos (JAV) pargabentas urnas šiandien priglaudė senosios miesto kapinės Skulptūrų parke.

Simboliška, kad vienu iš Lietuvos kontržvalgybos kūrėjų laikomo J. Polovinsko-Budrio ir jo sutuoktinės pelenai į miestą, kuriame buvo įvykdytas ir po šimto metų ypatingos svarbos visos šalies raidai ir ateičiai nepraradęs žygis, pargabenti šiemet, minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį. Šio istoriškai svarbaus įvykio, sukūrusio prielaidas Lietuvos ekonominei nepriklausomybei, proga LR Seimas 2023-uosius yra paskelbęs Klaipėdos krašto metais.

„Prieš šimtą metų Lietuvos Respublikos dalimi tapo Klaipėdos kraštas – 1920–1923 m. pagrindinių sąjunginių valstybių (Britų imperijos, Prancūzijos, Italijos ir Japonijos) laikinai administruota teritorija. Tai suteikė Lietuvai svarbiausią įrankį ekonominei nepriklausomybei pasiekti – jūrų uostą. J. Budrys savęs nelaikė vieninteliu Klaipėdos prijungimo istorijos herojumi. Bet suvokė, kad 1923 m. suvaidino esminį vaidmenį, atverdamas Lietuvai langą į pasaulį. Langą, kuris ilgainiui leido Lietuvai išsivaduoti iš ekonominės priklausomybės nuo Vokietijos ir įtvirtinti tai, ką 1918 m. Vilniuje paskelbė Lietuvos Taryba“, – 1923 metų įvykių svarbą apibendrino Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius dr. Vasilijus Safronovas.

Perlaidojimą, gavus J. ir R. Budrių artimųjų sutikimus, organizavo Lietuvos Ministrės Pirmininkės potvarkiu sudaryta darbo grupė, Vyriausybės kanceliarija ir Klaipėdos miesto savivaldybė. Tiesioginę perlaidojimo ceremoniją buvo galima stebėti per nacionalinį transliuotoją LRT.

Vertinant sąsajas su to meto istoriniais įvykiais, dėmesingai parinkta J. Polovinsko-Budrio ir jo tada būsimos žmonos,  R. Kašubaitės-Budrienės, kuri taip pat dalyvavo Klaipėdos įvykiuose kaip Generalinio štabo Žvalgybos skyriaus darbuotoja, amžinojo poilsio vieta. Skulptūrų parke, senosiose miesto kapinėse, yra paminklas „Už laisvę žuvusiems“. Lietuvos šaulių sąjunga ir kitos lietuviškos organizacijos 1925 m. jį pastatė ant čia palaidotų 1923 m. sausį Klaipėdoje žuvusių Ypatingo paskyrimo rinktinės savanorių kapo. J. Polovinskas-Budrys buvo šios rinktinės vadas. Būtent čia šių metų sausio 15 d. vyko iškilmingas minėjimas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui, kuriame dalyvavo ir šalies Prezidentas Gitanas Nausėda.

Vakar urnas su J. Polovinsko-Budrio ir R. Kašubaitės-Budrienės palaikais – jas į Vilnių iš JAV atlydėjo Lietuvos generalinė konsulė Čikagoje Sigrida Mulevičienė – oro uoste pasitiko aukšti valstybės pareigūnai, Lietuvos kariuomenės, Katalikų bažnyčios atstovai, velionių artimieji. Po gimtajame J. Polovinsko mieste – Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, surengtos pagarbos ir atminimo ceremonijos, kortežas su policijos palyda atvyko į Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčią. Skambant „Lietuva brangi“, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai į bažnyčią iškilmingai įnešė Lietuvos Respublikos vėliavos juostomis apjuostas urnas su J. Polovinsko-Budrio ir jo žmonos Reginos pelenais. Šiandien Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje visuomenei buvo suteikta galimybė atsisveikinti su šiomis asmenybėmis. Po gedulingų šv. mišių laidotuvių procesija pajudėjo į Klaipėdos senąsias kapines, čia ypatingą atsisveikinimo atmosferą sukūrė Garbės sargybos kuopos karių saliutai, Karinių jūrų pajėgų orkestras, Klaipėdos miesto mišrus choras „Cantare“, besibūriuojantys iš už Atlanto atvykę velionių artimieji, žinomi visuomenės veikėjai, klaipėdiečiai.

„Beveik šešis dešimtmečius Jono ir Reginos Budrių palaikai ilsėjosi Čikagoje, tautinėse lietuvių kapinėse (…). Šiandien, kai Jono ir Reginos noras būti palaidotiems laisvoje Lietuvoje yra išpildytas, jie galės ilsėtis čia, Klaipėdoje, ir nuo šiol Lietuvos žmonėms, ypač jums, klaipėdiečiams, yra perduodama garbė ir kartu pareiga rūpintis šių drąsių Lietuvos didvyrių atminimu“, – sakė generalinė konsulė Čikagoje Sigrida Mulevičienė. Būtent Lietuvos generaliniam konsulatui Čikagoje teko užduotis įvykdyti visus techninius darbus, kad urnos su pelenais atsidurtų čia, Klaipėdoje.

„Šiandien turime garbės būti itin svarbaus įvykio liudininkais. Tikiu, kad ši diena įeis į istoriją kaip reikšmingas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio minėjimo įprasminimas, kaip pagarbos ir dėkingumo Lietuvą kūrusiems žmonėms ženklas“, – sakė Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus. Jis padėkojo velionių artimiesiems, kad jie sutiko perlaidoti Klaipėdoje – mieste, kuriame vyko ypač svarbūs J. ir R. Budrių gyvenimo, o kartu ir visos Lietuvos įvykiai – šių, jai daug nusipelniusių, iškilių asmenybių  palaikų pelenus. „Jeigu ne šių žmonių ir jų bendražygių sumanumas ir drąsa bei Klaipėdos krašto įsiliejimu į Lietuvą pasibaigę 1923-iųjų įvykiai, nežinia, kokia Lietuva būtų šiandien“, – šimto meto senumo įvykių svarbą pažymėjo A. Vaitkus.

J. ir R. Budrių, palaidotų šalia savanorių, žuvusių per Klaipėdos krašto prijungimo operaciją, atminimą susirinkusieji pagerbė tylos minute.

Šiltus ir jautrius padėkos žodžius už svetingumą ir iškilmingą ceremoniją, organizuotą trijuose didžiausiuose šalies miestuose, visiems jos organizatoriams ir dalyviams skyrė Budrių šeimos vardu kalbėjusi Victorija Kasuba-Matranga (Reginos Kašubaitės – Budrienės dukterėčia), prisipažinusi, jog visai gausiai Budrių giminei bei jų pažįstamiems LR Vyriausybės kvietimas perlaidoti J. ir R. Budrių pelenus Klaipėdoje, kartu – ir proga apsilankyti Lietuvoje, yra ypač svarbus gyvenimo įvykis.


18 birželio, 2024

Taškeliai, trikampėliai, rombai ir apskritimai, linijos ir zigzagai – paslaptingi archajiniai dirbinių ornamentai šiandien mums mena sunkiai įmenamas priešistorės paslaptis. […]

Parodas pristato LRS narė P.Kuzmickienė / LRS nuotr.
17 birželio, 2024

Lietuvos Respublikos Seime atvertos dvi parodos, kuriomis minimos ir prisimenamos Gedulo ir vilties, Okupacijų ir genocido dienos. Taip pat pažymimas […]

17 birželio, 2024

„SBA Furniture Group“, pajamos pernai sudarė 333 mln. eurų, o veiklos pelnas siekė 16,4 mln. eurų, rodo bendrovės audituoti duomenys. […]

15 birželio, 2024

Vilniuje įamžinta drąsi kovotoja už Lietuvos Nepriklausomybę, legendinė žvalgė ir viena ryškiausių tarpukario moterų – Marcelė Kubiliūtė. Vilniaus miesto savivaldybė […]

15 birželio, 2024

Birželio 15 dieną minime svarbų įvykį – Kauno IX forto memorialinio komplekso 40-metį. Šis kompleksas, atidarytas 1984 metais, yra ne […]

14 birželio, 2024

Lietuvai prisimenant tragiškas istorijos datas, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen perspėja apie iš Rytų pusės kylančius grasinimus. „Pasikeitus epochai, geopolitinei situacijai […]

14 birželio, 2024

1940 m. birželio 15 d. į Lietuvos valstybės teritoriją Sovietų Sąjunga įvedė savo kariuomenę ir taip pradėjo šalies okupaciją. Nuo […]

14 birželio, 2024

Antikinės Graikijos meno ir mokslo pasiekimai savo kūrybiškumu ir sumanumu mus stebina iki šiol: pirmasis kompiuteris, garo mašinos prototipas, pirmasis […]

13 birželio, 2024

Daugiabučių kiemai vairuotojams dažnai tampa tikru galvos skausmu. Vargai ieškant laisvos vietos prisiparkuoti, bet kaip ir bet kur pastatyti kitų […]

12 birželio, 2024

Klaipėdos miesto savivaldybė paskirstė finansavimą kultūros ir meno sričių projektams – uostamiesčio menininkų idėjų įgyvendinimui skirta daugiau kaip 1,3 mln. […]

11 birželio, 2024

Antradienį Vilniaus Saulės kapinėse Antakalnyje sarkofago formos kenotafu įamžinta pirmosios Lietuvoje egiptologės Marijos Rudzinskaitės-Arcimavičienės palaidojimo vieta, pranešė Lietuvos nacionalinis muziejus. […]

11 birželio, 2024

2024 m. gegužės 30-31 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento Okupacinių režimų veiklos […]

11 birželio, 2024

Virtuali paroda skirta Dainų šventės 100-mečiui paminėti. Parodoje eksponuojami dokumentai atskleidžia, kaip buvo ruošiamasi Šiaulių miesto ir rajono Dainų šventei […]

7 birželio, 2024

Ketvirtadienį Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkei Fainai Kukliansky įteiktas Vokietijos Federacinės Respublikos ordino „Už nuopelnus“ kryžius. Kaip pranešė Vokietijos ambasada Lietuvoje, […]

6 birželio, 2024

Šiandien, birželio 6 d., atidaryta atnaujinta Klaipėdos universiteto (KU) Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto sporto salė. Salė unikali tuo, kad […]

6 birželio, 2024

Ukmergėje, Kauno ir Deltuvos gatvių sankirtoje, nebeliko 35 metus šioje vietoje stovėjusios bei prieštaringai vertintos Vaclovo Krutinio sukurtos bronzinės „Vėliavnešių“ […]

5 birželio, 2024

Kauno miesto savivaldybės konservatoriai piktinasi laikinosios sostinės mero Visvaldo Matijošaičio sumanymu istorinės Prezidentūros kiemelyje pastatyti paminklą daugiau nei prieš dešimtmetį […]

5 birželio, 2024

Lietuvos gyventojai šiemet kelionėms skiria mažiau lėšų ir keliauja dažniausiai savaitgaliui, skelbia nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ analitikos vadovė Jogilė […]

5 birželio, 2024

Kaunas inicijuoja paminklo pirmajam atkurtos nepriklausomos Lietuvos Prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui pastatymą. „Kitąmet sueis 15 metų nuo Prezidento mirties, bet […]

4 birželio, 2024

Gegužės 31-ąją visoje Kazachstano Respublikoje paminėta Politinių represijų aukų atminimo diena. Tą dieną Žezkazgane buvo paminėtos 70-osios Kengyro sukilimo metinės. […]