29 vasario, 2024
Aplinkos apsaugos agentūra

Klimato kaitos poveikis Lietuvos žuvims: kurioms gresia išnykimas, o kurioms – ne

Kuršių Nerija

Aplinkos apsaugos agentūros užsakymu Gamtos tyrimų centro atliktas Baltijos jūros aplinkos būklės pagal ichtiofaunos rodiklius vertinimas rodo, kad Kuršių marių ir pagrindinėse Lietuvos upėse žuvų bendrijas jau netolimoje ateityje veiks ne tik intensyvi žvejyba, maistmedžiagių pokyčiai, bet ir klimato kaita.

Pasak Gamtos tyrimų centro mokslininko dr. Lino Ložio, šiame tyrime atlikta išsami Baltijos jūros aplinkos ichtiofaunos rodiklių analizė. Surinkti duomenys rodo, kad žuvų rūšinei ir funkcinei struktūrai Kuršių mariose reikšmingą poveikį daro vandens temperatūra ir Nemuno vandens nuotėkis, o abu šiuos rodiklius veikia klimato pokyčiai, kuriuos geriausiai atspindi šaltavandenių žuvų, tokių kaip lydekos, vėgėlės ir stintelės bei karpinių (šiltavandenės) žuvų kaita.

Poveikių modeliavimą mokslininkai atliko vertindami skirtingus klimato kaitos scenarijus. Rezultatai rodo, kad Kuršių mariose per pastaruosius kelis dešimtmečius labai sumažėjęs stintelių gausumas jau artimiausiu laiku dar labiau sumažės. Kitų rūšių šaltavandenės žuvys, tokios kaip lydekos ir vėgėlės, nors ir neigiamai veikiamos kylančios temperatūros, išnykti neturėtų, nors artimiausiu laikotarpiu jų skaičius gali sumažėti net tris kartus, o ilguoju laikotarpiu pagal skirtingus klimato kaitos scenarijus prognozuojamas dar žymesnis gausumo sumažėjimas. 

Anot L. Ložio, šaltavandenių žuvų, ypač stintelių, gausumas reikšmingai mažėja didėjant vandens temperatūrai balandžio-gegužės bei liepos-rugpjūčio mėnesiais: „Nustatyta, kad būtent balandį-gegužę tinkamo lervutėms maisto kiekis lemia kitų metų stintelių laimikių dydį. Galimas netiesioginis klimato kaitos poveikis pasireiškia tuo, kad  kylant temperatūrai, kinta planktono struktūra pavasarį, todėl stintelių lervutėms trūksta maisto kritiniu jų išgyvenimui laikotarpiu. Net ir trumpalaikiai liepos-rugpjūčio mėn. pasikartojantys aukštų temperatūrų (virš 20°C) periodai gali padidinti stintelių mirtingumą ir smarkiai sumažinti populiacijos gausumą“, – pasakoja L. Ložys.

Ekspertas atkreipia dėmesį, kad didėjanti  balandžio-gegužės mėnesių Kuršių marių vandens temperatūra reikšmingai teigiamai veikia šiltavandenių žuvų gausumą, nes daugumai žuvų – tai neršto laikotarpis.

Žuvims didelę įtaką daro upių vandens temperatūros didėjimas

Pasak mokslininko, prognozuojamas mažėjantis Nemuno upės nuotėkis žuvų populiacijas Kuršių mariose veikia nevienareikšmiškai. „Mažesnis nuotėkis sausio-vasario mėn. yra naudingas šaltavandenėms žuvims, tačiau balandžio-gegužės mėn. – priešingai. Aukštesnis vandens lygis reikalingas kai kurių žuvų nerštui, tad sumažėjęs Nemuno nuotėkis balandžio mėn. gali neigiamai paveikti kai kurių žuvų (tikėtina –  šaltavandenių) nerštą. Taigi, didėjanti temperatūra bei mažėjantis Nemuno nuotėkis balandžio – gegužės mėn. yra nepalankus šaltavandenėms žuvims ir gali nulemti lydekų ir vėgėlių gausumo sumažėjimą, o stintelių – sumažėjimą iki išnykimo ribos“, –  sako L. Ložys. 

Pagal Gamtos tyrimų centro mokslininko dr. T. Virbicko atliktą vertinimą darytina prielaida, jog didžiausias klimato kaitos poveikis bus stebimas nerštavietėse tų žuvų, kurios migruoja neršti iš jūros į vidaus vandenis – lašišoms, šlakiams, sykams. Vis dėlto tokioms Lietuvos upėms  kaip Neris, Žeimena, Vilnia, Šventoji, Nevėžis, Šušvė bei Minija prognozuojami veiksniai, lemiantys stresinę vandens ekosistemų būklę: oro temperatūros augimas, mažesnis kritulių kiekis vasarą ir didesnis – žiemą, upių vandens temperatūros didėjimas, upių debito (kiekio) mažėjimas, išskyrus Minijos upę, taip pat bendro azoto ir fosforo koncentracijų didėjimas tam tikrais sezonais. 

Atlikta aplinkos kintamųjų poveikio analizė atskleidė, kad žuvų bendrijų struktūra labiausiai priklauso nuo vandens temperatūros didėjimo. Tuo tarpu vandens kiekio pokyčiai  nulemia tik kai kurių žuvų grupių įvairovę, o kai kurių rūšių skaičiaus pokytis galimas tik labai reikšmingai mažėjant nuotėkiui. Tuo tarpu numatomi azoto ir fosforo koncentracijų pokyčiai taip pat yra per maži, kad būtų reikšmingi.

Žuvų bendrijų pokyčiai pagal skirtingus klimato kaitos scenarijus 

Kuršių mariose žymūs žuvų bendrijos pokyčiai stebimi jau dabar ar galimi per artimiausius porą dešimtmečių, o tolimesnėje perspektyvoje jie tikėtini dar didesni. Didžiausias stebimas pokytis – šaltavandenių žuvų gausumo mažėjimas ir karpinių žuvų įsivyravimas. Tuo tarpu upėse didelių žuvų rodiklių pokyčių artimoje ateityje (2016-2035 m.) pagal dr. T. Virbicko atliktą žuvų bendrijų upėse modeliavimą neprognozuojama, tačiau pabrėžiama, kad ženklūs žuvų rodiklių pokyčiai visose tiriamose upėse turėtų įvykti tolimoje ateityje (2081-2100 m.), ypač Lietuvos lašišinėse upėse. „Neryje, Minijoje ir Šventojoje gali sumažėti lašišų ir šlakių jauniklių, kiršlių ir kūjagalvių, tačiau turėtų reikšmingai didėti šiltesnį vandenį toleruojančių karpinių žuvų tokių kaip šapalas, aukšlė, meknė, kuoja, plakis, karšis, gružlys, ūsorius ir kt. paplitimas“, – sako L. Ložys 

Kitose didesnėse lašišinėse upėse šiltuoju sezonu 2081-2100 m. periodu prognozuojamas vandens temperatūros padidėjimas daugiau nei 3-4 °C, labiausiai – Neryje ir Minijoje. Dėl augančios vandens temperatūros 2016- 2035 m. periodu pagal skirtingus scenarijus prognozuojamas lašišų jauniklių gausumo mažėjimas nuo 2,5 iki 6,4 karto, o 2081-2100 m. lašišos turėtų apskritai išnykti. „Kitos lašišinių šeimos rūšies – šlakio populiacijos paplitimas ir gausumas nesikeis taip drastiškai, kadangi jis gyvena mažesnėse upėse ir upių aukštupiuose, kur vandens temperatūra yra žemesnė“, – sako L. Ložys. 

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad klimato kaitos sukeltas pasaulio vandenyno šiltėjimas veikia Lietuvos teritorinius vandenis. Stebima ne tik kylanti Baltijos jūros ir Kuršių marių temperatūra, bet ir ledo dangos ant Kuršių marių laikotarpio trumpėjimas. Nuo 1948 iki 2015 m. ledo dangos trukmė gruodžio- kovo mėnesiais sumažėjo daugiau nei 20 %. Per šį laikotarpį dienų skaičius kuomet marios buvo užšalusios sumažėjo kiek daugiau nei mėnesiu.


16 birželio, 2025

Siekiant atkurti retų paukščių – meldinių nendrinukių – populiaciją Žuvinto biosferos rezervate, gamtininkai čia augina šių paukščių jauniklius. Mažyliai atkeliavo […]

14 birželio, 2025

Sostinės Vilkpėdės rajone atidarytos socialinės dirbtuvės ir dienos užimtumo centras. Juose žmonės su intelekto ar psichosocialine negalia ugdys ir tobulins […]

12 birželio, 2025

Vasario 1 dieną Anykščių rajone vyko įstaigos organizuotas automobilių renginys, per jį daugiau nei 90 dalyvių savo transporto priemonėmis važiavo […]

10 birželio, 2025

Paramos laukia visa Lietuva Nors saulės elektrinės Lietuvoje jau nebėra naujiena, kiekvienas naujas kvietimas gauti paramą sukelia tarsi tikrą sujudimą. […]

5 birželio, 2025

Tarptautinę aplinkos apsaugos dieną Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos ir Danos Gedvilienės fondo gamtosauginė premija […]

5 birželio, 2025

Ketvirtadienį Pasaulinės aplinkos dienos proga apdovanoti Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojai, ne vienerius metus skyrę aplinkosaugai. Už ilgametę […]

3 birželio, 2025

Kanadoje liepsnojančių didelių miškų gaisrų dūmai per Atlantą pasiekė Europą. Ateinančiomis dienomis į žemyną atslinks daugiau dūmų debesų, Redinge pranešė […]

27 gegužės, 2025

Šalčininkų rajone antradienį pasieniečiai užfiksavo iš Lietuvos pusės prie sienos su Baltarusija atėjusią mešką. Gyvūną pasieniečiai pamatė per vaizdo stebėjimo […]

10 gegužės, 2025

Šeštadienį į Fabijoniškėse vykusią krūmų sodinimo talką susirinko kaip niekada daug talkininkų. Vilniečiai apie 2,5 tūkst. krūmų pasodino vos per […]

7 gegužės, 2025

Aplinkos ministerija informuoja, kad miško pažeidimai Vilniaus rajono savivaldybėje pasiekė stichinės nelaimės miškuose lygį. Daugiausiai naujų židinių nustatoma šalia buvusių žievėgraužio […]

Tomo Balžeko nuotr.
7 gegužės, 2025

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje kilus diskusijoms dėl didžiųjų kormoranų populiacijos griežtesnio kontroliavimo, Aplinkos ministerija atkreipia dėmesį, kad nepamatuotas šių paukščių […]

7 gegužės, 2025

Lietuva ir Latvija, pasaulinėje parodoje „EXPO 2025“ Osakoje prisistatančios bendrame Baltijos šalių paviljone, kviečia parodos lankytojus prisidėti prie unikalios aplinkosaugos […]

4 gegužės, 2025

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) skelbia rengsianti mokymus apie biosaugą. Pasak institucijos, užkrečiamų ligų klausimas šiame sektoriuje yra esminis, […]

29 balandžio, 2025

Septyniems Lietuvos paplūdimiams suteikta teisė šią vasarą iškelti Mėlynąsias vėliavas – švarios ir saugios aplinkos simbolius. Apie tokį sprendimą Lietuvą […]

M. Balsio nuotr.
29 balandžio, 2025

Uosialapiai klevai, lubinai, muilinės gubojos, meškėnai, kanadinės berniklės – tai tik dalis augalų ir gyvūnų, kuriuos dažnai galima pamatyti Lietuvoje […]

23 balandžio, 2025

Aplinkos ministerija informuoja, kad miško pažeidimai Kazlų Rūdos savivaldybėje pasiekė stichinės nelaimės miškuose lygį. Minėtoje savivaldybėje pradedamos taikyti specialiosios apsaugos […]

Varliagyvių monitoringas / M. Balsio nuotr.
18 balandžio, 2025

Baltosios Vokės šlapynėje pirmą kartą po buveinių atkūrimo užfiksuotas skiauterėtųjų tritonų pagausėjimas. Ši rūšis – viena rečiausių Lietuvoje gyvenančių varliagyvių, […]

11 balandžio, 2025

Viena didžiausių pasaulio dykumų kadaise buvo didžiulė ežerų ir upių sistema, trečiadienį paskelbtame tyrime atskleidė tarptautinė komanda.  Neseni tyrimai rodo, […]

5 balandžio, 2025

Aplinkos ministerija primena, kad atėjus pavasariui miškuose atgyja ne tik žaluma, bet ir jautrios augalų rūšys, tarp jų – meškiniai […]

Freepik nuotr.
3 balandžio, 2025

Durpės yra gamtoje aptinkama organinė medžiaga, kuri formuojasi pelkėse – nuolat užmirkusiose vietose dėl aukšto vandens lygio apmirusios augalų liekanos […]

Regionų naujienos