Kooperatyvas puoselėja retą arklių veislę
Senosios gyvulių ir paukščių veislės yra vertingas tautinis paveldas, kurį turime išsaugoti. Šios veislės puikiai prisitaikiusios prie Lietuvos klimato sąlygų ir pašarų, atsparios vietinėms ligoms, tačiau jas pamažu išstumia produktyvesnės veislės. Kelmės rajone įsikūręs žemės ūkio kooperatyvas „Šaukėnų agroservisas“, auginantis Lietuvos sunkiųjų veislės arklius, tvirtina – šiems universaliems gyvuliams kaime vis dar atsiranda darbo.
Duonpelniai – taip pagarbiai vadinti Lietuvos sunkieji arkliai, kurių veislė pradėta formuoti XIX a. pabaigoje. Ir dabar kaime dažnai galima išvysti šiuos universalius arklius. Jie yra tvirto sudėjimo ir turi gerai išvystytus raumenis, ištvermingi, judrūs, gražios risčios, gero būdo ir ilgaamžiai. Lietuvos laukai ariami modernia technika, tad sunkiesiems arkliams darbo beveik nebeliko. Tačiau šių gyvulių mylėtojai sako, kad sunkieji arkliai yra ne tik universalūs pagalbininkai žemės ir miškų darbams – jie puikiausiai tinka turizmui, pramogai.
Lietuvos sunkieji arkliai yra paplitę privačiuose ūkiuose didelėje šalies teritorijoje, vis atsiranda naujų augintojų. XX a. pabaigoje atsivėrus šalies sienoms, šie arkliai buvo masiškai parduodami į kitas Europos šalis mėsai. Vienu metu buvo likę tik 127 senosios veislės arkliai. 2000 m. buvo įkurta Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacija, šiuo metu turinti apie 100 narių. Nuo 2007 iki 2013 m. Lietuvoje šių arklių padaugėjo nuo 500 iki 1861.
Prieš septyniolika metų įkurtas ŽŪK „Šaukėnų agroservisas“ yra vienintelis šalies kooperatyvas, auginantis arklius. Šiuo metu kooperatyvo pajininkai laiko apie 30 Lietuvos sunkiųjų arklių. Banda per metus pasipildo maždaug 10–14 kumeliukų. „Kasmet apie dešimt jauniklių parduodame pirkėjams iš visos Lietuvos, kitus pasiliekame veisimui“, – sakė kooperatyvo vadovas Kazymeras Gudaitis, pastaraisiais metais pajutęs didesnį pirkėjų susidomėjimą šios veislės arkliais. Viena šiųmetė kumelaitė paprastai kainuoja apie 1000–1200 litų, o eržiliuką kooperatyvas parduoda ir už 1 000 litų.
K. Gudaitis neabejoja, kad šių arklių populiaciją būtina išsaugoti. Kooperatyvas dalyvauja retų gyvulių veislių išsaugojimo programoje – už kiekvieną auginamą arklį kasmet gauna 191 eurų ES paramos. „Nors parama ir nėra labai didelė, bet suteikia stabilumo, kompensuoja geresnius pašarus ir priežiūrą. Jei ne ji, laikyti tiek arklių būtų nuostolinga“, – sako K. Gudaitis.
Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programa „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ skatina laikyti ir veisti ne tik Lietuvos sunkiuosius arklius, bet ir žemaitukus, stambiuosius žemaitukus, šėmuosius ir baltnugarius galvijus, senojo genotipo juodmargius ir žaluosius galvijus, baltąsias kiaules bei juodgalves avis, vietines kiaules ir šiurkščiavilnes avis. Taikant šią priemonę Lietuvoje pavyko sustabdyti ir net per kelerius metus pagausinti kai kurias jau beveik išnykusias gyvulių ir naminių paukščių veisles.
ŽŪK „Šaukėnų agroservisas“ neapsiriboja tik gyvulininkyste (dar augina ir melžiamas karves bei jų prieauglį), bet užsiima ir augalininkyste – sėja grūdines kultūras (kviečius, rugius, avižas). Daugiau kaip 20 pajininkų turintis kooperatyvas ambicingų ateities planų nekuria. „Jokių didelių skundų neturime, nieko neprašome iš valstybės. Svarbiausia – dirbti reikia, o ne tinginiauti. Tačiau mūsų kooperatyvo narių amžiaus vidurkis jau siekia 60 metų. Labai gaila, kad jaunimas vengia likti kaime, kuriame tikrai yra perspektyvų“, – situaciją apibūdina K. Gudaitis.
Žiemos šalčiai nebaisūs ne tik Lietuvos sunkiesiems, bet ir kitiems arkliams, kuriuos nuo šalčio dabar patikimai saugo storas žieminis kailis su tankia povilne. Žemės ūkio ministerija primena, kad beliko tik mėnuo iki tradicinių lenktynių „Sartai 2015“ ir kviečia visus arklių mylėtojus apsilankyti šioje įspūdingoje žirginio sporto šventėje.
