„Patrepsynė“ Šiauliuose jau 20-ąjį kartą sujungė tradiciją, šokį ir bendrystę
2026 m. gegužės 9 d. Šiaulių kultūros centro pramogų salėje „Maksas“ jau 20-ąjį kartą vyko Lietuvos moksleivių folklorinių šokių varžytuvių „Patrepsynė“ finalas, subūręs jaunuosius folklorinio šokio puoselėtojus iš visos Lietuvos. Į jubiliejinį finalą Šiauliuose susirinko geriausios poros, įveikusios atrankinius turus įvairiuose Lietuvos regionuose, kuriuose šiemet dalyvavo tūkstančiai jaunųjų patrepsiukų. Jubiliejinės varžytuvės tapo ne tik meistriškumo išbandymu, bet ir gyva tradicijos, šokio bei bendrystės švente, dar kartą patvirtinusia, kad folklorinis šokis Lietuvoje išlieka gyvas, reikalingas ir mylimas.
Šiemet „Patrepsynėje“ dalyvavo atstovai iš 20 Lietuvos savivaldybių – beveik trečdalio visų šalies savivaldybių, todėl Šiauliai vienai dienai tapo gyvu folklorinio šokio centru. Varžytis finale atvyko 107 poros iš: Akmenės, Alytaus, Klaipėdos, Kaišiadorių, Kauno, Kelmės, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio, Prienų, Radviliškio, Šilalės, Tauragės, Telšių ir Varėnos rajonų, taip pat Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių miestų bei Neringos savivaldybės. Prieš prasidedant finalui prie Šiaulių kultūros centro pirmą kartą simboliškai suplevėsavo „Patrepsynės“ vėliava, pažymėjusi jubiliejinės „Patrepsynės“ pradžią.
Renginį pradėjo bendras visų dalyvių šokamas privalomas, tačiau nekonkursinis šokis „Meilutė“, tapęs šilta ir bendrystės kupina šventės įžanga. Salėje visą dieną skambėjo gyva muzika – šokėjams akompanavo Telšių kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Čiučiuruks“ instrumentinė grupė (vad. Rita Videikaitė-Macijauskienė) bei Šiaulių Dainų muzikos mokyklos folkloro ansamblio „Vieversėlis“ instrumentinė grupė (vad. Arūnas Stankus).
Šiais metais gausiausia buvo pradedančiųjų grupė – joje varžėsi net 86 poros, atlikusios šokius „Kukolinis“, „Šuldi ruldi“, „Polka dribsiukas“ ir „Kiaulės – grikiūs“. Pažengusiųjų kategorijoje savo meistriškumą demonstravo 14 porų, šokusių „Malūnėlis“ su valsu, „Vengierką“ (Lazdijų r.), „Skrodelį“ ir „Padikatrą“. Patyrusiųjų grupėje pasirodė 8 poros, atlikusios šokius „Tigri tigri“, „Vengierka“ („Dūs tau, muotin“), „Minjonas“ ir „Šiberis“.
Pradedančiųjų 1–5 kl. grupėje triumfavo Evita Legeckaitė ir Orenas Vepštas, 6–12 kl. grupėje geriausiai pasirodė Ieva Balčiunaitė ir Gytis Čiužauskas. Pažengusiųjų grupėje šauniausiai šoko ir laureatais tapo Luknė Varžinskaitė ir Povilas Balsevičius. Patyrusiųjų grupėje aukščiausią įvertinimą gavo Kotryna Jogminaitė ir Gustas Kėbla.
Jaunuosius šokėjus vertino profesionali septynių narių komisija: Lietuvos nacionalinio kultūros centro choreografinio folkloro specialistė Audronė Vakarinienė (komisijos pirmininkė), etnomuzikologas, humanitarinių mokslų daktaras Gvidas Vilys (komisijos pirmininko pavaduotojas), etnomuzikologė Lina Vilienė, socialinių mokslų daktarė, choreografė Ramutė Gaučaitė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus pavaduotoja etninės kultūros veikloms Vida Šatkauskienė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro Etninės kultūros skyriaus vedėja Jūratė Šemetaitė bei folkloro kolektyvų vadovas Alvydas Vozgirdas. Komisija vertino šokėjų techniką, muzikalumą, išraiškingumą, natūralumą ir savitumą.
Visi finalo dalyviai ir jų vadovai apdovanoti padėkos raštais bei maišeliais. Geriausiai pasirodę atskirų šokių patrepsiukai įvertinti diplomais ir apdovanoti „Patrepsynės“ simbolika puoštais pledais, o laureatai apdovanoti šiaulietės tautodailininkės Raimondos Kiminaitės rištais smilgų sodais, atspindinčiais renginio dvasią ir tautinio meno tęstinumą.
Per du dešimtmečius „Patrepsynė“ tapo neatsiejama Lietuvos folklorinio šokio tradicijos dalimi – vieta, kur jaunoji karta ne tik mokosi šokio žingsnių, bet ir išgyvena gyvą ryšį su tradicija, bendryste bei savo kultūriniu identitetu. Jubiliejinė „Patrepsynė“ dar kartą parodė, kad folkloras šiandien gyvena ne muziejuose ar archyvuose, o jaunų žmonių judesyje, muzikoje, šypsenose ir nuoširdžiame buvime kartu.
