12 spalio, 2015
Kalbėjosi Roberta Malinaukaitė

Kultūros darbuotojo veikla – ne darbas, o tarnystė

Šių metų spalio 23 dieną Trakų kultūros rūmai  mini veiklos 30-metį. Apie tuos laikus, apie dabartį ir kultūros ateitį – pokalbis su Vytautu Mikalausku, pirmuoju naujųjų tuometinių Trakų rajono kultūros rūmų direktoriumi, kuris neseniai vėl tapo Trakų kultūros rūmų darbuotoju.

– Kokie ryškiausi tų trijų dešimtmečių senumo prisiminimai?

– Prisiminti viską, kas buvo prieš trisdešimt metų – sudėtinga. 1985 metais mano paties gyvenimas tebuvo išreikštas tais skaičiais. Tuo labiau, kad sausio 17 dieną aš buvau paskirtas dar neveikiančių rūmų direktoriumi ir visos dienos bei naktys iki atidarymo pareikalavo ne tik milžiniškos energijos, bet ir neįprastos mano charakteriui kantrybės.

Jei atmintis teisingai dėlioja girdėtas istorijas, tai „pramušti“ tokio objekto statybą Lietuvoje nebuvo lengva. Nepakako tuomečio ilgamečio Kultūros skyriaus vadovo a.a. Juliaus Pulausko vadovaujamų kultūrininkų ištisų dešimtmečių uolaus ir pasiaukojančio triūso, tuometės Lietuvos kultūros ministerijos aukštai vertinamų kasmetinių Trakų rajono rezultatų, Ministrų Tarybos pritarimo, reikėjo palaiminimo Maskvoje. Matyt, tokiai statybai nepakako Vilniaus turimų finansinių ir kitokių išteklių, reikėjo visos sąjungos centro įsikišimo.

Tiesa tai ar ne, į šį klausimą galėtų atsakyti tik tuometis rajono vykdomojo komiteto Plano komisijos pirmininkas Adolfas Lukšys, nes būtent jam teko misija Maskvoje, kur įvairiausiais būdais, tarp jų ir asmeninių ryšių pagalba, reikėjo pasiekti net patį TSRS Ministrų Tarybos Pirmininko kabinetą. Būtent jame dabartinių kultūros rūmų atsiradimo klausimu, matyt, ir buvo padėtas paskutinis taškas. Atrodo, leidimas tokio profilio statybai lyg ir tebuvo vienas, o konkurentas – Kazachstano sostinė.

– Kokią viziją turėjo rūmų architektas, ir kiek ta vizija buvo įgyvendinta?

– Statinio architektas – Alfredas Paulauskas. Žinau viena, kad statinys buvo suprojektuotas Kaunui. Būtent Kauno profsąjunginiams kultūros rūmams, todėl projekte statinys iš pradžių atrodė kiek kitaip. Trakuose atsisakyta dar vieno korpuso, kuris būtų stojęs ežero pusėje, ir dabartinė už rūmų esanti erdvė būtų virtusi uždara teritorija. Projekto autorius turėjo ir kitokių svajonių, kurioms nebuvo lemta išsipildyti: sakykim, virš dabartinės šokių arba, kaip įprasta vadinti, diskotekų salės turėjo atsirasti vasaros kavinė.

– Kaip tuomet įvyko oficialus kultūros rūmų atidarymas?

– Oficialus statybos baigimo priėmimo aktas pasirašytas 1984-aisiais prieš pat Naujuosius Metus, nors statybininkai rūmus paliko tik dvi valandos iki atidarymo. Nėra ko slėpti, tokia jau tada buvo įprasta praktika. Priėmimo aktas, pasirašytas metų pabaigoje, leido statybinėms organizacijoms išsimokėti premijas, nes darbai baigti „laiku, pagal planą“. Todėl kai buvo gautas įsakymas keltis į naują pastatą, mes dar keletą mėnesių šluostėme dulkes nuo keliose patalpose sustatytų stalų.

Kas perkirpo atidarymo juostelę, kokie kolektyvai pirmieji gavo teisę pasirodyti atidarymo koncerte, o jų buvo daug, labai daug (vėliau kažkas paskaičiavo, kad atidaryme dalyvavo apie 800 dalyvių), reiktų gerokai pakratyti atminties užkaborius. Bet žirklių simbolinei atidarymo juostelei kirpti savo rankose, pagal to meto nerašytas taisykles, tikrai nelaikiau nei aš – tuometinis kultūros rūmų direktorius, nei laikinai pastate apsigyvenusios rajoninės bibliotekos direktorė. Viena prisimenu gerai: simbolinis raktas, kurį įteikė statybininkai, pateko į mano rankas ir net dabar dar turėtų būti saugomas rūmuose.

– Kaip bendrai apibūdintumėte kultūros situaciją rajone tais laikais? Kiek įtakos rajono kultūrai tuomet turėjo naujųjų kultūros rūmų atidarymas? Kas pasikeitė juos atidarius?

– To meto Trakų rajonas garsėjo kultūrine veikla visoje šalyje. Vien dainų šventėse dalyvaudavo daugiau nei tūkstantis dainininkų, šokėjų, muzikantų. Nepamirškime, kad ir to meto rajonas apėmė beveik visą dabartinės Elektrėnų savivaldybės teritoriją, jam priklausė ir Grigiškės. Gyventojų – per 80 tūkstančių.

Keletas galingų mišrių, vyrų ir moterų chorų iš Elektrėnų, Vievio, Lentvario. Moterų choras buvo ir Trakuose. Tautinių šokių kolektyvai. Keletas kaimo kapelų, kurios įžymiausia – a.a kompozitoriaus Jurgio Gaižausko „Galvė“ Trakuose. Pučiamųjų orkestrai Elektrėnuose ir Vievyje. Kalbu apie rajono kultūros sistemai priklausiusius kolektyvus. Be jų, dar buvo kolektyvai gamyklose, įmonėse, mokyklose ir net darželiuose. Žodžiu, tai, palyginti su šiandiena, buvo milžiniškas meno mėgėjų judėjimas, garantuojantis ne tik nuolat užimamas aukštas vietas šalies kultūros pasiekimų rezultatų kasmetinėse lentelėse, bet ir saugantis bei puoselėjantis kultūros išlikimą.

Ar kas nors pasikeitė persikėlus į šiuos rūmus? Pakaktų pasikelti to meto rajoninės spaudos apžvalgas archyvuose ir neabejotinai įsitikintume, kad Trakai iš rajono kultūros vadovavimo centro  virto tikru kultūros židiniu. O ir vėliau, kai valstybės istorijoje įvyko milžiniški pokyčiai, kurie neišvengiamai palietė ir visą kultūros sritį, dirbantys rūmuose, ne kartą patyrę struktūrines permainas, sugebėjo persitvarkyti, prisitaikyti, „išgimdyti“ naujus žanrus ir išlikti.

– Kaip kultūros situaciją matote dabar?

– Manau, dabartyje, kai mėgėjiškas kultūrinis judėjimas pavirto masinio reiškinio griuvėsiais, kuriuose besikapsto tik dideli entuziastai bei pasišventėliai, patys kultūros rūmai vargiai pajėgtų užpildyti visas rūmų pastato erdves, o tada……Teatleidžia man kolegos politikai, nes ir aš tarp jų buvau gerą metų tarpsnį, bet ne visų mūsų galvose įsitvirtinusi aksioma, kad ne vien ekonomika ar finansai lemia valstybės ir tautos gerovę. Viso to pamatas – tautinė kultūra. Ir ne ta – profesionalioji, kurios vis mažiau, bet mėgėjiška, kylanti iš pačių šaknų. Suprantama, kultūrinio reiškinio materialiai neapčiuopsi, kišenėn neįsidėsi, po pagalve nepaslėpsi, todėl kai kam atrodo, jog ši sritis – menka vertybė, o gal ir nereikalingos išlaidos.

– Kaip įsivaizduojate Trakų kultūros rūmus, kai jie švęs 50-metį?

– Prabėgus trims dešimtmečiams, kai ir pats jau į gyvenimą žiūri kitokiomis akimis, vis dažniau atmintyje iškyla prisiminimai tų eilinių, kurie su tavimi kartu nešė, vežė, paskutinėmis naktimis klojo salėje kiliminę dangą, paskutinę naktį prieš atidarymą vis dar montavo scenos uždangą, derino apšvietimą, kurie……Nuoširdžiai norisi jiems nusilenkti, nors mintyse padėkoti, nes su daugeliu keliai išsiskyrė, ir vėliau jau nebeteko susitikti. Pagaliau, nemenka dalis jų jau iškeliavo Anapilin. Laikas nuo laiko mintyse sugrįždamas į tuos metus, ypač pagarbiai prisimenu pirmuosius bendražygius iš pirmosios kultūros rūmų komandos. Lenkiuosi jiems ir dėkoju.

O kas bus dar po dvidešimties metų, kai rūmams stuktelės pusšimtis metų, aš nežinau. Pastatas tikrai atlaikys, bet ar atlaikys išlikusi ir tautinės kultūros tęstinumą garantuojanti struktūra, atvirai kalbant, nesu įsitikinęs. Kodėl? Ši sritis reikalauja iš žmogaus viso gyvenimo. Tai – ne darbovietė, tai – ne darbas, tai – tarnystė. Nuolatinė tarnystė. Realiai joje nėra nei polisio dienų, nei atostogų, nors formaliai jos tau ir suteikiamos, joje nesusikrausi turtų, o tokių naujos kartos žmonių, kurie ryžtųsi tam, vis mažiau ir mažiau. Deja, bet tik tie, kurie sudaro su ja amžiną „draugystės“ sutartį, gali tikėtis sėkmės ir pagarbos.

Būtent apie tai ir bandysime meno priemonėmis „diskutuoti“ spalio 23 dieną, 30- mečio šventės vakarą scenoje.


28 kovo, 2024

Trakų viešoji biblioteka lankytojus kvietė į lietuviško kino klasikos vakarą. Susirinkusiesiems renginio svečias – žymus lietuvių režisierius Raimundas Banionis – […]

28 kovo, 2024

Slovakijos sostinėje Bratislavoje trečiadienį baigėsi tarptautinis chorinės muzikos konkursas „Bratislava Spring Music Festival“. Istorinėje Primatų rūmų Veidrodžių salėje Vilniaus mišrus […]

LGGRTC darbuotojų nuotr.
28 kovo, 2024

 2024 m. kovo 27 d. Vilniuje, prie paminklo sovietinės okupacinės aukoms atminti, vyko vienos masiškiausios 1949 m. kovo 25-28 d.  […]

28 kovo, 2024

Tarptautinę teatro dieną Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos teatras IKI surengė spalvingą, nuotaikingą šventę – uždarą nominacijų vakarą ,,Ne/būti savimi“. Kaip […]

28 kovo, 2024

Jau septintus metus iš eilės Lietuvos visuomenei, atskiroms bendruomenėms svarbūs tradicinės kultūros reiškiniai įtraukiami į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių […]

27 kovo, 2024

Kovo 27 d. Gedimino kalno papėdėje atidarytas Pilininko namas. Tai naujausias Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, kuriame atveriama Lietuvos istoriją šiuolaikiškai […]

27 kovo, 2024

Kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Seime pristatyta paroda ,,Nuo amato iki meno“, kurioje savo vilnos vėlimo, drožybos, kalvystės ir žvejybos […]

27 kovo, 2024

Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Kauno miesto savivaldybė tradiciškai surengė iškilmingą profesionalių kūrėjų, aktorių ir režisierių apdovanojimų ceremoniją. Kauno kultūros centre […]

27 kovo, 2024

2024 m. kovo 26 d. Šiaulių kultūros centro Oranžinėje salėje vyko Lietuvos moksleivių folklorinių šokių varžytuvių „Patrepsynė“ Šiaulių miesto ir […]

27 kovo, 2024

Žodis „negalia“ gali kelti labai įvairias asociacijas. Dažnai jos – nemalonios, tad nieko nuostabaus, kad šį nepatinkantį jausmą galbūt norisi […]

25 kovo, 2024

Pirmadienį po sunkios ligos mirė buvusi Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, operetės primadona Danutė Dirginčiūtė Tamulienė, savo „Facebook“ paskyroje pranešė […]

25 kovo, 2024

Savaitgalį Kupiškio kultūros centre vykusioje didžiausioje Lietuvos mėgėjų teatrų šventėje „Tegyvuoja teatras“ pagerbti geriausi teatrų režisieriai, dramaturgai, scenografai ir aktoriai, […]

25 kovo, 2024

Prieš kelis mėnesius Trakai praturtėjo nauja kultūros erdve – buvusioje senojoje klebonijoje duris atvėrė meno galerija „Fojė“. Pasak tvarkybos darbus […]

23 kovo, 2024

2024 m. kovo 23-osios popietę Šiaulių kultūros centro Kamerinė salė alsavo pavasariu – čia nuvilnijo penkioliktąjį kartą organizuojama vokalinių ansamblių […]

22 kovo, 2024

Kovo 22-ąją amžinojo poilsio Kalvarijos Senosiose kapinėse atgulė kalvarijietis Gintaras Zdebskis. G. Zdebskis – ilgametis radijo stoties „Lietus” vadovas, mokytojas, […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
21 kovo, 2024

Daugiau nei pusė maisto atliekoms rūšiavimui skirtų priemonių atsiėmusių sostinės gyventojų ėmėsi rūšiuoti maisto atliekas. Tai atskleidė naujausias Vilniaus apskrities […]

21 kovo, 2024

Paaiškėjo, kiek daugiabučių namų gyventojų šiais metais ryžosi renovacijai, kad po atnaujinimo jų daugiabučiai pasiektų A energinę klasę. Lietuvoje iš […]

20 kovo, 2024

Kovo 14-osios pavakarę visus gimtosios kalbos mylėtojus Trakų viešoji biblioteka pakvietė į susitikimą su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Programų skyriaus […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
20 kovo, 2024

Iš Vilniaus centro viešuoju transportu pasiekiamas vienintelis miestas mieste monotoniško pramoninio miestelio rūbą siekia iškeisti tapti išskirtine vieta vaikščiojimo entuziastams. […]

20 kovo, 2024

2024 m. kovo 18 d. Panevėžio kultūros centre vyko iškilminga Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalių „Tarnaukite Lietuvai“ įteikimo ceremonija. LR Seimo […]