Lietuviškos bulvės – ne tik močiutės cepelinams

Vieni parduoda vasaras, kiti – rudens savaitgalius. Visoje Lietuvoje jau įsibėgėjęs bulviakasis anūkus suskirsto į dvi grupes: geruosius, kurie padeda, ir bloguosius, kurie į bulviakasį neatvažiuoja. Bulvių, beje, dažniausiai gauna ir vieni, ir kiti. Vis dėlto šiandien bulvės Lietuvoje auginamos ne tik šeimai – stambieji ūkininkai savo derlių parduoda ir įmonėms, kurios bulves naudoja savo produkcijai gaminti.

Užaugintos bulvės tikrinamos per padidinamąjį stiklą

Pasak bulves auginančio Petro Vasiliausko ūkio komercijos vadovės Rugilės Malinauskienės, pagrindinis sutarties su didelėmis bendrovėmis privalumas – pajamų stabilumas. „Esame užtikrinti savo finansine padėtimi, todėl iš anksto galime planuoti, kur investuoti pelną. Daugeliu atvejų – produkcijos kokybei gerinti. Investuojame į techniką, technologijas – didžiųjų bendrovių superkamoms bulvėms taikomi aukšti kokybės standartai, negalime atsilikti“, –  sako R. Malinauskienė.

Tikrinamos ne tik pačios bulvės, bet ir dirvožemis, kuriame jos auga. „Prieš kiekvieną partiją atitinkamos valstybės institucijos tiria dirvožemio mėginius. Prieš tiekiant bulvių partijas iš laukų, imami bulvių mėginiai – matuojamas pesticidų kiekis, negalintis viršyti normos. O pristatytoms bulvėms taikomi dar aukštesni standartai: tikrinamas jų dydis, mechaniniai pažeidimai, bulvės pjaustomos skersai ir išilgai – tiriama apie dvidešimt jų kokybės požymių“, – pasakoja R. Malinauskienė.

Lietuviškos bulvės – Europinio lygio

Lietuviškas bulves savo produkcijai naudojančios UAB „Estrella Baltics“ tiekimo skyriaus vadovas Domantas Grigonis patvirtina, kad superkamai žaliavai taikomi reikalavimai itin griežti. „Tačiau Lietuvos bulvių augintojai savo produkcijos kokybe ir technologijoms nenusileidžia kitoms Europos šalims. Žinoma, Vokietijoje ar Lenkijoje bulvės galbūt pigesnės (derlingesnės Vokietijos ar Lenkijos žemės bei švelnesnės auginimo sąlygos leidžia gauti didesnį derlių), tačiau kai reikia įvertinti transporto, sandėliavimo ir šviežumo aspektus – Lietuvoje vienareikšmiškai geriau. Todėl iš kitų šalių bulves importuojame tik retkarčiais ir labai nedideliais kiekiais – kai pas mus jos dar neužaugę“, – teigia D. Grigonis.

Jis pabrėžia, kad kokybės rodiklis nusveria vienadienius „išpardavimus“ bulvių rinkoje. „Bendradarbiaujant su ūkininkais taikome motyvacinę sistemą – kuo kokybiškesnę žaliavą gauname, tuo palankesnes sutarties sąlygas įgyja ūkininkas. Taip  užtikrinama ne tik nuolat gerėjanti kokybė, bet ir glaudi partnerystė“, – sako „Estrella Baltics“ atstovas. Jis priduria, kad bendradarbiavimas su vietos ūkininkais yra ir įmonės garbės reikalas. „Su lietuvių ūkininkais bendradarbiaujame jau 17 metų, jie užaugina tikrai kokybišką produkciją – kodėl turėtume dairytis vienadienių pelnų ir ją importuoti?“

Kodėl bulvių traškučiai nevienodo dydžio?

Į kokybės standartus superkamoms bulvėms įeina ir jų dydis. „Dažnai sulaukiame pastabų dėl nevienodo bulvių traškučių dydžio – tačiau kitaip nė negalėtų būti, juk juos gaminame iš bulvių, o ne iš miltelių masės, kurią piltume į kokią nors formą“, – juokiasi D. Grigonis.

Tinkamu bulvių dydžiu rūpinasi ir ūkininkai. Pasak R. Malinauskienės, tam didelės įtakos turi ir orai. „Kiekvienas sezonas vis kitoks – pavyzdžiui, šie metai pasižymėjo sausromis. Negaudamos pakankamai drėgmės bulvės auga netolygiai, todėl daugumą pasėlių laistome patys – mūsų auginamų veislių bulvės turi gauti tam tikrą drėgmės kiekį. Gamta netobula, jai nerūpi verslo tikslai, todėl norint itin kokybiško derliaus, mūsų darbuotojams tenka sukurti tinkamas sąlygas bulvėms augti“, – šypsosi P. Vasiliausko ūkio atstovė.