Lietuvos drabužių gamybos pramonei – Europos šalių pripažinimas
„Lietuvos įmonės išskirtinius užsakymus geba gaminti itin greitai ir kokybiškai, o to šiandien reikia daugeliui Europos užsakovų. Įvairių specialybių techninių specialistų poreikis stipriai juntamas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumo tendencijos stebimos ir aprangos versle“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Medžiagų inžinerijos katedros docentė Jurgita Domskienė.
Dirbančių aprangos ir tekstilės sektoriuje Lietuvoje 2014 m. pradžioje buvo 26 tūkst., t.y. daugiau nei ketvirtadalis visų šalies apdirbamosios pramonės darbuotojų. Ilgalaikiu laikotarpiu iki 2025 m. Lietuvoje tekstilės, odos ir siuvimo sektoriuje darbuotojų skaičius nemažės ir jame dirbs apie 30 tūkst. žmonių.
Šios pramonės šakos eksporto apimtys nuo 2013 m. nuosekliai didėjo ir šiandien Lietuvos įmonės eksportuoja 90 proc. visos pagamintos produkcijos, iš kurių net 85 proc. parduodama ES šalių rinkose.
Pagrindinės Lietuvos tekstilės ir aprangos sektoriaus eksporto kryptys: Vokietija, Švedija, Jungtinė Karalystė.
Pramonės šaka turinti gilias tradicijas
„Aprangos ir tekstilės sektorius, turintis gilias tradicijas, Lietuvos ekonomikai yra labai svarbus ir reikalingas. Ši tradicinės pramonės šaka yra atvira naujovėms, konkurencinga ir plėtojama. Sektorius sėkmingai išgyveno ekonominę krizę, susigrąžino ankstesnius užsakymus ir vystosi toliau“, – sako KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) docentė J. Domskienė.
Jos teigimu, teikdamos gamybos paslaugas Lietuvos įmonės įsiliejo į tarptautines rinkas ir šiandien perima ne tik visas gamybos paruošimo funkcijas, bet ir teikia aprangos dizaino kūrimo paslaugas bei vysto savus prekės ženklus.
Užsienyje jau atpažįstamas „Audimo“ logotipas, „Omnitekso“, siūlančio net kelias skirtingas aprangos linijas, prekės ženklas. „LTM Garments“ drabužių kolekcijas, sukurtas dizainerės Eglės Žemaitytės, su prekės ženklu „D.EFECT“ taip pat pristatomos tarptautinei mados rinkai.
Lietuvą garsina lino gaminiai
Lietuvos įmonės gerai žinomos kaip lininių drabužių gamintojos, kurios sėkmingai parduoda savo produkciją užsienyje. Šalyje pagamintos lininės aprangos visada rasite tarptautinėse parodose Japonijoje, Prancūzijoje. Šį asortimentą vertina ir noriai perka užsienio pirkėjai.
J. Domskienės pastebėjimu, drabužių ilgaamžiškumas tam tikros grupės vartotojui šiandien yra mažai aktualus. Šioje rinkoje vyrauja „greitos“ mados ir perdėto vartojimo tendencijos. Specialistai prognozuojantys rinkos poreikius nurodo, kad vis daugiau pirkėjų dėmesio sulaukia aktyvaus laisvalaikio funkcinės aprangos asortimentas.
Dabartinis pirkėjas dažniau ieško labiau funkcionalių negu išskirtinai gražių ir madingų drabužių. Ši rinkos dalis itin svarbi Lietuvos gamintojams, kurie orientuojasi į sudėtingų, aukštos pridėtinės vertės gaminių kūrimą ir gamybą.
Sukūrė drabužį-palapinę
Perspektyvios ir inovacijoms imlios drabužių gamybos pramonės šakos specialistus Lietuvoje rengia tik viena aukštoji mokykla – Kauno technologijos universitetas, Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete siūlantis Aprangos mados inžineriją studijuoti tiek bakalauro, tiek atnaujintoje magistrantūros studijų programose.
Aprangos mados inžinerijos studijų programos vadovė J. Domskienė įsitikinusi, kad šios studijos – kūrybingiems ir siekiantiems techninio meistriškumo studentams. Antros pakopos studijos populiarėja tarp skirtingas specialybes įgijusių bakalaurų. Radikaliai keisti specialybę išdrįso Vilniuje istorijos bakalauro diplomą įgijęs Andrius Pūkys, kuris magistrantūrą studijuoti pasirinko KTU.
Aprangos mados inžinerijos absolventas baigiamajam magistro darbui „Drabužis – gyvenamoji erdvė“ sukūrė striukę, transformuojamą į vienvietę palapinę. Sėkmingai įsidarbinęs bendrovėje „Audimas“, vėliau dirbęs įmonėje „Šatrija“, šiandien A. Pūkys svarsto galimybę rinktis doktorantūros studijas medžiagų inžinerijos kryptyje.
A. Pūkio pavyzdys padrąsina, kad nereikia bijoti išbandyti naujų sričių, nes toks pasirinkimas gali būti ne tik galimybe atskleisti savo talentus, bet ir naujos sėkmingos karjeros garantu.
Ugdomas ir kūrybiškumas, ir techniškumas
„Nepaisant to, kad specialistus aprangos pramonei universitetas rengia daugiau kaip 50 metų, studijų programa atnaujinama nuolat, atsižvelgiant į tarptautines tendencijas ir sparčiai kintančius aprangos verslo poreikius“, – tvirtina J. Domskienė.
Studijų programa suteikia šiandien ypač reikalingo tarpkryptinio išsilavinimo galimybę: studentai gali pasinaudoti gretutinių studijų teikiamais privalumais ir lygiagrečiai studijuoti rinkodarą, vadybą, verslą ar pasirinkti vieną iš dviejų programos specializacijų.
2014 m. atnaujinus studijų programos tinklelį, kiekvienas studentas gali pasinaudoti asmeniniu modulių rinkiniu ir studijuoti tuos dalykus, kurie geriausiai atitinka jų poreikius ir lūkesčius.
„Dalis studentų, pasirinkusių šią studijų programą, nori būti kūrėjais: planuoja siekti dizainerio, konstruktoriaus karjeros. Kiti pasirenka gilinti techniškuosius gebėjimus ir tapti aprangos gamybos specialistais“, – studentų karjeros vizijas įvardija J. Domskienė.
„Jau pirmaisiais studijų metais susipažįstama su pasirinkta sritimi – kiekviename semestre įtrauktas bent vienas specialybės modulis, didelis dėmesys skiriamas kūrybiškumo ugdymui. Studentai mokomi netradicines technines užduotis spręsti kūrybiškai ir išradingai. Visgi, šiandien reikalingas ne vien drabužių, skirtų podiumui kūrėjas, bet ir specialistas, išmanantis naujausias technologijas ir gebantis jas pritaikyti“, – įsitikinusi pašnekovė.
Absolventų sėkmės istorijos
KTU Aprangos mados inžinerijos absolventai savo darbais ir unikaliomis idėjomis jau pažįstami visoje Lietuvoje. Žinomas Lietuvos dizaineris, neseniai apgynęs medžiagų mokslo daktaro laipsnį, Kęstutis Lekeckas įkūręs savo verslą, įsitraukė į pedagoginį darbą, tapdamas vienu iš programos dėstytojų.
Sparčiai kylanti dizainerė Olesia Les iki šiol bendradarbiauja su Universitetu ir dalyvauja jo vykdomoje mentorystės programoje, padėdama atsiskleisti talentingiems aprangos dizaineriams.
Tuo tarp absolventė Gintarė Ačaitė visuomenei jau pažįstama kaip vyriškų varlyčių dizainerė. „Kartais lengviau išsiskirti aksesuarais, o ne su suknelių kolekcijomis“, – mano J. Domskienė.
Kūrybinga mergina studijas KTU sėkmingai derino su asmeniniu verslu. Šiais metais vykusioje parodoje KTU „Technorama 2015“ G. Ačaitė pristatė mokslinius tyrimus, kaip iš cheminiu būdu minkštintų lininių audinių išformuotą moteriškos skrybėlė formą stabilizuoti apdorojant specialiais standikliais, o gindama magistro baigiamąjį darbą pademonstravo ir naują proginių skrybėlių kolekciją.
Studentai ne tik noriai įsitraukia į kūrybinį darbą, bet ir aktyviai dalyvauja Lietuvos ir užsienio mados renginiuose, konkursuose, kur pristato savo kolekcijas. KTU MIDF palaiko studentų iniciatyvas ir prisideda prie jų kolekcijų kūrimo techniniais resursais, gamybine baze, jei yra galimybė – ir finansine parama.
Dirba gamybos ir prekybos sektoriuose
„Aprangos inžinierių poreikis yra tikrai didelis – bent kartą per mėnesį sulaukiame skambučių iš šių darbuotojų ieškančių įmonių. Nemažai bakalaurų įsidarbina dar studijų metais, 80 proc. magistrų taip pat dirba savo srityje – daugiausiai aprangos gamybos įmonėse.
Absolventai sėkmingai įsitvirtina ir prekybos sektoriuje. Baltijos šalių prekybos drabužiais lyderės „Aprangos grupės“ Kokybės skyriaus ir Kauno „Akropolio“ „Zaros“ bei „Mango“ parduotuvių vadovės yra KTU Aprangos mados inžinerijos magistrantūros programos absolventės“, – džiaugiasi J. Domskienė.
