26 sausio, 2021
Raimundas Kaminskas

Lietuvybės puoselėtojo Petro Vileišio 170 metų minėjimas Kaune

Raimundo Kaminsko nuotr.

2021 m. sausio 25 d. Kaune paminėjome  inžinieriaus, pramonininko, lietuviškosios spaudos ir knygų leidėjo, kultūrinio judėjimo mecenato, rašytojo, lietuvybės puoselėtojo, visuomenininko Petro Vileišio 170 metų gimimo sukaktį. 

Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje prie esančio Petro Vileišio  paminklinio biusto  Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos bendruomenės ir visuomenės atstovai padėjo gėlių ir tylos minute pagerbė žymų Lietuvos visuomenės ir kultūros puoselėtoją. Vėliau Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykloje vyko nuotolinė istorijos pamoka „Petrui Vileišiui-170″. Pamokoje VU IF Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros  doc. dr. Aurelijus Gieda kalbėjo apie Petro Vileišio vaidmenį lietuviškų knygų rašyme ir leidyboje 1864-1903 m.  Mokiniai pristatė pagrindinius istorinius P. Vileišio biografijos bruožus. Visuomenininkas, socialinių mokslų (sociologija) dr. Raimundas Kaminskas dalinosi mintimis apie pilietinės elgsenos motyvavimą remiantis P. Vileišio socialinio portreto/”ikonos” pavyzdžiu ir mokyklos bendruomenei įteikė P. Vileišio (P. N.) 1903 m. leidinį „Trumpa Visotina Istorija”. Šventinę istorijos pamoką apibendrino Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos direktorė Dalia Lapėnienė.

Petras Vileišis gimė 1851 m. sausio 25 d. Pasvalio raj. (tuomet Skrebotiškio vlsč), Medinių kaime, pasiturinčioje laisvųjų  valstiečių Vinco Vileišio ir Agotos Mačenaitės šeimoje.  Buvo vyriausiasis gausios šeimos sūnus. Jauniausias brolis Jonas Vileišis (1872-1942) buvo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Kauno burmistras, teisininkas, valstybės ir visuomenės veikėjas. Daraktoriaus parengtas, P. Vileišis apie 1861 m. pradėjo mokytis Panevėžio gimnazijoje. Mokslą tęsė Šiaulių berniukų gimnazijoje, kurią 1870 m. baigė aukso medaliu.

1870–1875 m. studijavo Peterburgo universiteto Fizikos ir matematikos fakultete, įgijo matematikos mokslų kandidato laipsnį. 1875–1876 m. gyveno Peterburge, vertėsi privačiomis pamokomis. Kartu su kitais lietuviais leido nelegalų rankraštinį laikraštį „Kalvis melagis“. 1876–1881 m. studijavo Peterburgo kelių inžinierių institute, gavo inžinieriaus diplomą. Sėkmingai baigęs studijas P. Vileišis beveik du dešimtmečius dirbo inžinerinį darbą įvairiose carinės Rusijos  vietose, pagarsėjo kaip aukščiausio lygio kelių, geležinkelių ir tiltų statytojas, kesoninių pamatų specialistas. Užsidirbo didelį kapitalą.
Peterburgo lietuviai, P. Vileišio padedami, įkūrė pirmąją legalią lietuvių organizaciją – Lietuvių ir žemaičių labdaringą draugiją. 1892–1895 m. buvo tos draugijos pirmininkas.
1878–1883 m. P. Vileišis pateikė apie 10 raštų  įvairioms carinės valdžios institucijoms, argumentuodamas, kodėl lietuviams turėtų būti leista rašyti savo kalba. Buvo vienas laikraščio Aušra (1883–1886) leidimo iniciatorių, materialiai rėmė ir kitų lietuviškų periodinių leidinių leidybą. Bendradarbiavo Aušroje, Garse, Lietuvoje, Lietuviškajame balse, Nemuno sarge, Ūkininke, Varpe ir kituose periodiniuose leidiniuose.

Petras Vileišis rašė savo gimtąja tarme, o pasirašinėjo slapyvardžiais: Petras Nėris, P. N., Giedris, Ramojus, V. Gintautis, Svalė, L. G., X. ir kitais, kai kada visai nepasirašydavo.

Siekdamas šviesti tautiečius, rizikuodamas savo reputacija, P. Vileišis išplėtojo nelegios lietuviškosios  leidybos tinklą Rytų Prūsijoje ir JAV. 1883–1905 m. išleido apie 100 šviečiamojo turinio leidinių, iš kurių apie 49 parašė pats. Tai buvo  grožinė literatūra vaikams ir jaunimui, humanitariniai- visuomeniniai šviečiamieji leidiniai, vadovėliai, mokslo populiarinimo ir kiti leidiniai.

1885 m. P. Vileišis vedė Aliną Moščinskaitę (Moszczynska) (1866–1930). Jiedu susilaukė šešių vaikų: Vytauto (1887–1937), Jono (1886–1946), Petro (1892–1904), Elenos (1889–1953), Marijos (1891–1964), Kazimieros Birutės (1894–1968).

1898 m. P. Vileišis su šeima apsigyveno Vilniuje. 1900 m. įsteigė geležies dirbinių gamyklą.  

1901–1905 m. P. Vileišis buvo  Vilniaus miesto dūmos narys, dalyvavo įvairių draugijų veikloje. Priklausė slaptai „Dvylikos Vilniaus apaštalų“ draugijai, kurios nariai  pasiekė, kad lietuviams būtų perduota Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčia (P. Vileišio lėšomis ji buvo suremontuota). Priklausė nelegaliai „Daukanto mantos” draugijai, kuri rėmė lietuvių raštiją ir meną. Buvo vienas iš legalios Vilniaus lietuvių savitarpinės šalpos draugijos steigėjų.

1904–1906 m.  Antakalnyje  P. Vileišis pasistatė  modernius rūmus su pagalbiniais pastatais. Juose vyko aktyvus  kultūrinis visuomeninis gyvenimas: buvo rengiamos parodos, lietuviški vakarai, susirinkimai. I-ojo pasaulinio karo pradžioje rūmuose buvo priglausti karo pabėgėliai.
1904 m. P. Vileišis įsteigė „Vilniaus žinių” spaustuvę (veikė iki 1910 m.), o 1905 m. – pirmąjį lietuviškąjį „Vilniaus žinių” knygyną (veikė iki 1912 m.). Spaustuvėje lietuvių kalba buvo leidžiamas pirmasis lietuviškas dienraštis Vilniaus žinios (1904–1909 m.), įvairios knygos, periodiniai leidiniai, atvirukai ir kiti spaudiniai.

Dienraštis Vilniaus žinios  skelbė valdžios įsakymus, Rusijos imperijos didmiesčių, Lietuvos miestų ir provincijos naujienas, pranešimus apie visuomeninį, politinį, kultūrinį gyvenimą, publikavo grožinius kūrinius. Leidinys buvo nuostolingas. 1907 m. leidybą iš P. Vileišio perėmus bendrovei „Jonas Vileišis, Stanislovas Matulionis ir Ko“, laikraštis gyvavo tik iki 1909 m. kovo 17 d. Iš viso išėjo 1175 Vilniaus žinių numeriai.

P. Vileišis buvo komiteto Didžiajam Vilniaus Seimui rengti narys. 1907 m. balandžio 4 d. kartu su Jonu Basanavičiumi, Povilu Matulioniu, Jonu Vileišiu, Juozu Tumu-Vaižgantu, Antanu Smetona ir Juozu Bagdonavičiumi įsteigė Lietuvių mokslo draugiją. 1907 m. rugpjūtį su Antanu Vileišiu, Povilu Matulioniu ir kitais Vilniuje įsteigė dviklasę lietuvių mokyklą.

Sukauptam finansiniam kapitalui išsekus, 1908 m. P. Vileišis vėl išvyko iš Lietuvos, statė tiltus Samaros gubernijoje, Ukrainoje, Gruzijoje. Carinėje Rusijoje į valdžią neteisėtai atėjus bolševikams, P. Vileišis neteko uždirbto atlyginimo.

1921 m. vasario 17 d. grįžęs iš Tbilisio  į Lietuvą apsigyveno Kaune. Iš pradžių įsikūrė „Versalio” viešbutyje, vėliau –  bute Laisvės alėjoje. Paskutinius gyvenimo metus praleido sūnaus Vytauto name netoli geležinkelio stoties.

P. Vileišis polemizavo su melagingais teiginiais, kad Vilnius esąs vien tik lenkiškas miestas, paskelbė straipsnių Lietuvos balso laikraštyje. Norėdamas paveikti užsienio visuomenę ir paneigti tokią propagandą, P. Vileišis savo paskelbtus straipsnius išvertė į prancūzų kalbą ir 1921 m. rugsėjį savo lėšomis Paryžiuje išleido publicistinę brošiūrą Le Conflit polono–lithuanien (liet. Lenkų–lietuvių konfliktas). 1922 m. sausį leidinys pasirodė ir lietuvių kalba. Papildytą brošiūrą prancūzų kalba P. Vileišis dar kartą išleido Berlyne 1922 m. gruodį.

Nuo 1922 vasario 2 d. iki birželio 13 d. P. Vileišis ėjo Lietuvos susisiekimo ministro pareigas. 1923 m. spalio 1 d. buvo paskirtas Inžinierių tarybos prie Susisiekimo ministerijos pirmininku. Pirmininkavo Karo muziejaus rūmams statyti komitetui, pasiūlė jiems vietą Vienybės aikštėje Kaune.

1923 m. Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas P. Vileišiui suteikė lietuvių literatūros garbės daktaro laipsnį.  1924 m. išrinktas Lietuvos technikų ir inžinierių draugijos garbės pirmininku, taip pat – Tautinės lietuvių studentų korporacijos „Neo-Lithuania” garbės nariu. 1926 m. Lietuvos universiteto Technikos fakultetas P. Vileišiui suteikė garbės daktaro inžinieriaus vardą. 1925 m. Lietuvos Seimas  skyrė valstybinę pensiją.
P. Vileišis mirė 1926 m. rugpjūčio 12 d. Palangoje. Iškilmingai palaidotas buvo Kauno šv. Petro ir Pauliaus arkikatedros bazilikos  rūsyje. 1935 m. kovo 22 d. palaikai buvo perlaidoti Vilniaus Rasų kapinėse Vileišių šeimos kape.

1926 m. Kaune, Žaliakalnyje P. Vileišio vardu pavadinta gatvė ir Kariuomenės paradų aikštė. Sovietmečiu pervadintos į Tarybų gatvę ir aikštę. 1989 m. ir 1991 m. joms grąžintas ankstesnis vardas.

1929 m. spalio  30 d. iškilmingai atidarytas ir Petro Vileišio vardu pavadintas tiltas per Nerį. Nuo 1940 m. – Vilijampolės tiltas. 2008 m. gruodžio 12 d. Kauno sąjūdžio iniciatyva grąžintas tiltui  P. Vileišio vardas ir suremontuotam tiltui abiejuose jo galuose pritvirtintos atminimo lentelės su pavadinimu.

1939 m. rugsėjo  8 d. Tautos šventės dienos proga, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje atidengtas paminklinis biustas (skulptorius Bernardas Bučas). 1950 m. buvo nugriautas, o 1989 m. kovo 9 d. vėl atstatytas.

2000 m. spalio 3 d. Kauno 24-ajai vidurinei mokyklai buvo suteiktas Kauno Petro Vileišio vidurinės mokyklos pavadinimas. Jos muziejuje veikia P. Vileišiui skirta ekspozicija. 2009 m. liepos 2 d.  mokyklos pavadinimas buvo pakeistas į Kauno Jono ir Petro Vileišių  mokyklą.

Tegul Petro Vileišio darbai ir idėjos visada išlieka mūsų atmintyje!

Literatūra ir šaltiniai

1. Aničas, Jonas. Petras Vileišis: 1851–1926. Vilnius: Alma Littera, 2001. 656 p.
2.  Lapinskienė, Alma. Didysis Lietuvos kėlėjas. Iš: Vileišis, Petras. Rinktiniai raštai. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001, p. 11–20.
3. Lapinskienė, Alma. Vilniaus žinios – pirmasis lietuvių dienraštis. Iš: Vilniaus kultūrinis gyvenimas ir Petras Vileišis. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001, p. 20–27.
4. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Virtualus pasakojimai: http://eparodos.mab.lt/s/petrui-vileisiui-170  
5. Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas: http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=VILEI%D0IS%20PETRAS.

Raimundo Kaminsko nuotraukos 


15 liepos, 2025

Skriaudžiai tapo viena iš 2026 metų Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių. Tai – ne tik simbolinis įvertinimas, bet ir realus kvietimas […]

15 liepos, 2025

Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga, bendradarbiaudama su LR Kultūros ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacija bei Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija, skelbia džiugią naujieną […]

13 liepos, 2025

Pasaulinę lietuvių filmo „Svečias” premjerą prestižiniame Karlovi Varų kino festivalyje vainikavo įspūdingas įvertinimas – Vytautas Katkus pelnė geriausio režisieriaus apdovanojimą. […]

13 liepos, 2025

Liepos 13-ąją Telšiuose nuaidėjo Žemaičių vienybės dienos minėjimas – ypatingas renginys, skirtas Durbės mūšio pergalei atminti ir sustiprinti bendruomenės dvasią. […]

8 liepos, 2025

Jau nuo liepos 5 d. Kauno rajono gyventojai gali parsisiųsti visiškai naują ir modernią mobiliają programėlę „Kauno rajonas“. Ji leis […]

8 liepos, 2025

Baigiantis „Žalgirio“ baseino nuomos terminui su „Kauno arena“, Kauno miesto savivaldybės taryba antradienį nusprendė perduoti sporto komplekso valdymą Kauno plaukimo […]

8 liepos, 2025

Praėjus beveik septyniems šimtmečiams po mirties Kazimieras Didysis iškovojo pergalę šiais laikais – per Lenkijos istorijos muziejaus suorganizuotą balsavimą jam […]

7 liepos, 2025

Minint Lietuvos valstybės dieną, iškilmingos ceremonijos metu Kaune, apdovanoti miestui nusipelnę piliečiai. Tūkstančių žiūrovų akivaizdoje pagerbti sportininkai, medikai, rašytojai, kultūros […]

7 liepos, 2025

Prie Druskininkuose atidengtos skulptūros poeto Justino Marcinkevičiaus atminimui visą savaitgalį būriavosi žmonės. Skulptoriaus Vidmanto Gylikio ir architekto Lino Krūgelio sukurtas […]

6 liepos, 2025

Minint karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, Lietuvoje ir pasaulyje sugiedota Tautiška giesmė.  Ši akcija vyksta jau 16-ą kartą.  Sekmadienio vakarą prie tradicinės […]

4 liepos, 2025

Zarasuose minėdami Gedulo ir vilties dieną, aplankėme ir susipažinome su Visuomeninio muziejaus ekspozicijomis (adresas: D. Bukonto g. 10, Zarasai). Šis […]

Muziejininkė, Žeimelio bendruomenės pirmininkė Daiva Skrupskelytė / Daivos Červokienės nuotr.
4 liepos, 2025

ŽEIMELIS. 525-ąsias įkūrimo metines minintis Šiaurės Lietuvos miestelis šiemet yra viena iš šalies mažosios kultūros sostinių. Šv. apaštalų Petro ir […]

3 liepos, 2025

Šį pavasarį trijose Šalčininkų rajono mokyklose vykusiuose kūrybiniuose užsiėmimuose 12–18 metų jaunuoliai bendradarbiavo su profesionaliais aktoriais. Projekto „Receptas kultūrai“ dalyviai […]

2 liepos, 2025

Edukologė dr. Vesta Vančugovienė, ilgametė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo edukacijų kūrėja, pelnė vieną prestižiškiausių įvertinimų pasaulio botanikos sodų […]

1 liepos, 2025

Kultūros ministro Šarūno Biručio įsakymu paskirtos Kultūros centrų premijos už pastarųjų penkerių metų aktyvią ir kryptingą veiklą. „Kultūros centrai yra […]

27 birželio, 2025

Šiemet Klaipėdos miesto savivaldybės iniciatyvai „Klaipėdiečio tribūna” sukanka 20 metų. Tai unikali atvira erdvė gyventojams, kviečianti prieš kiekvieną miesto tarybos […]

„FIXUS Mobilis“ nuotr.
27 birželio, 2025

Kultūros infrastruktūros centro (KIC) Kultūros paveldo objektų priežiūros ir konsultavimo grupės „FIXUS Mobilis“ įgyvendinamas edukacinis projektas „PASIDAIRYK PATS“ (oficialus pavadinimas […]

27 birželio, 2025

Vilniaus koncertų ir sporto rūmai – išskirtinės architektūros ir istorinės atminties objektas – šiandien išgyvena tylų irimo procesą. Neeksploatuojamo pastato […]

Rolando Parafinavičiaus nuotr.
26 birželio, 2025

2025 m. birželio 13–23 d. Šiauliuose, Talkšos ežero pakrantėje, įvyko išskirtinis, originalumu ir autentika alsuojantis kūrybinis vyksmas didelio formato šamotinių […]

25 birželio, 2025

Socialdemokratams registravus siūlymą naikinti vadinamąją desovietizacijos komisiją, pastarosios nariai nusprendė savo noru atsistatydinti iš pareigų. Pasak komisijai vadovaujančio Vito Karčiausko, […]

Regionų naujienos