Magistrantūros žinias jauni sutuoktiniai įdarbina kurdami nuosavo ūkio modelį

Susipažinus su Marijampolės rajone, Gudelių seniūnijoje, ūkį kuriančia jauna sutuoktinių pora Ieva ir Kostu Knokneriais, klausimų, ar ūkininkui šiandien reikalingas universitetas ir magistro laipsnis, regis, neturėtų kilti. Ir tam jiedu turi netgi ne vieną argumentą. Visų pirma – Ieva ir Kostas, dar būdami aštuoniolikmečiai pirmakursiai, pirmą kartą vienas kitą pamatė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) bendrabučio koridoriuje, drauge studijuojant šioje aukštojoje mokykloje užgimė poros jausmai ir ateities planai, kurių be magistrantūroje įgytų žemės ūkio inžinerijos ir vadybos žinių tiesiog nebūtų.

Suvedė pomėgis gyvūnams ir… statūs bendrabučio laiptai

„Suvalkijos kraštas ir Marijampolės rajonas nuo seno garsėja pažangiais ūkininkais. Tačiau šiandien norint būti pažangiam vien praktinės patirties nepakanka. Netgi baigęs žemės ūkio krypties bakalauro studijas negali manyti, kad apie žemės ūkį jau išmanai viską – norėdamas ūkininkauti, tobulėti privalai kasdien“, – įsitikinusi Ieva Knoknerienė.

Jauna moteris pasakoja pati užaugusi Kauno rajone, kaimiškoje aplinkoje, kurioje daržas ir gyvūnai nuo vaikystės buvo suprantami ir mėgiami dalykai. Ievai ypač didelį įspūdį darė netoliese gyvenančio kaimyno ūkininko vystomas pieno ūkis ir šio ūkio virsmas į moderniomis vakarietiškomis technologijomis grįstą agroverslą. Todėl kai atėjo laikas apsispręsti, kur ir ką studijuoti, merginai klausimų nekilo – tai buvo tuo metu nauja VDU ŽŪA bakalauro studijų programa „Sumanioji gyvulininkystė”, juolab kad tikslieji ir gamtos mokslai mokykloje Ievai sekėsi gerai, o inžinerija buvo ta sritis, kuri skatino moteriškas ambicijas įrodyti, kad turint tikslą nepasiekiamų dalykų nėra. Kostui studijos VDU ŽŪA taip pat buvo tikslinis pasirinkimas – jo tėtis ūkininkas, tad vaikinas niekada neturėjo planų baigęs mokslus kurtis didmiestyje.

 „Nutiko taip, kad vos pradėjusi studijas pasitempiau koją. Į paskaitas neiti negali, nes atsiliksi nuo kitų, o bendrabučio kambarys – ketvirtajame aukšte. Laimė, draugiškas marijampoliškis kursiokas Kostas pasišovė kasdien laiptais mane nunešti žemyn ir užnešti aukštyn“, – šiandien su šypsena prisimena Ieva, pastebinti, kad žmonos ant rankų nešiojimas Knoknerių šeimoje turi ne tik perkeltinę, bet ir tiesioginę reikšmę.

Šiuo metu Ieva ir Kostas sėkmingai derina kelias veiklas – plečia nuosavą ūkį, dirba samdomus darbus ir abu studijuoja VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto magistrantūroje. Ieva studijų programos „Žemės ūkio inžinerija ir vadyba“ baigiamąjį darbą gins jau šiomis dienomis, Kostas – kitąmet.

Tarptautinė patirtis tapo pavyzdžiu nenorėti visko iškart

Pašnekovai pasakoja, kad didelę įtaką jų šeimos ateities planams padarė Ievos stažuotė Airijos gyvulininkystės ūkyje, kuriame tuo pačiu metu dirbo ir specialistas konsultantas iš Naujosios Zelandijos. Tad mergina teigia svečioje šalyje įgijusi vertingos tarptautinės patirties.

„Airijoje, norint kurti gyvulininkystės ūkį, būtina įgyti arba universitetinį atitinkamos krypties išsilavinimą, arba dvejus metus lankyti intensyvius kursus, o vėliau nuolat tobulintis. Patekau į jauno ūkininko ūkį, kuris kurtis prieš penkerius metus pradėjo nuo 66 melžiamų karvių ir pamažu plečiasi, įgyvendindamas pasirinktą pažangų ūkininkavimo modelį, orientuotą į laikomų karvių sveikatingumo ir gerovės užtikrinimą. Tuo metu ūkyje jau buvo per 600 melžiamų karvių, bet vos du traktoriai – visa kita prisireikus išsinuomojama. Pas mus ūkininkas nori turėti viską ir iškart“, – stažuotės Airijoje metu patirtais įspūdžiais dalijasi jaunoji ūkininkė.

Knokneris, įsidarbinęs dar būdamas studentas, jau šešeri metai sėkmingai dirba VDU ŽŪA mokomajame ūkyje, kuriame vykdoma ir įvairi eksperimentinė veikla. I. Knoknerienė, grįžusi iš stažuotės užsienyje, taip pat kurį laiką dirbo gyvulininkystės specialiste vienoje žemės ūkio bendrovių, tačiau teigia pajutusi, kad kaip asmenybė stovi vietoje. Tai jauną moterį paskatino grįžti į universitetą.

Pasirinkta kryptis – į tvarumą orientuojama avininkystė

Tuo metu sutuoktiniai kaip tik buvo pradėję vystyti ir nuosavą ūkį Kosto iš senelių paveldėtuose 15 ha ir papildomai išsinuomotame plote. Kadangi pienininkystė reikalauja iškart didelių investicijų melžimo ir pieno aušinimo sistemoms įsigyti, o kiaulių maro protrūkiai periodiškai pakerta šių ūkinių gyvūnų verslą mūsų šalyje, Knokneriai apsistojo ties avininkyste. Sutuoktiniai teigia, kad šiuo metu ūkis jau visiškai išlaiko pats save, tačiau uždarbio kol kas dar nėra, nes nuolat investuojama. Šeimos tikslas – ateityje gaminti aukštos pridėtinės vertės produktus ir dalyvauti trumposiose maisto tiekimo sistemose, apie kurių reikalingumą, naudą ir perspektyvas nuolat kalba VDU ŽŪA mokslininkai.

Sutuoktiniai šypsosi, kad Ievai pradėjus studijuoti magistrantūroje ir įsigilinus į tiksliosios žemdirbystės technologiją, žemės ūkio verslo vadybą, į turimų resursų efektyvaus įdarbinimo niuansus „ūkio valtį vienas ėmė irkluoti į vieną, kitas – į kitą pusę“.  Tad siekiant darnos ūkyje ir šeimoje po metų magistrantūros studijas pradėjo ir Kostas. Todėl diskusijų, ką pirkti už Ievai kaip jaunajai ūkininkei skirtą Europos Sąjungos paramą, jau nekilo – šeima įsigijo modernų purkštuvą su reguliuojamais purkštukais, pritaikytą gamtą tausojančiai tiksliosios žemdirbystės technologijai.

VDU ŽŪA ekspertas: magistrantų pirkinys ūkiui patvirtina jų žinias 

Įgiję projektų valdymo žinių I. ir K. Knokneriai ūkio plėtrai jau drąsiai ėmė ir investicinę paramą. Pora teigia tikinti ūkininkavimo perspektyvomis, kuomet problemos sprendžiamos ne „gesinant gaisrus“, o išmanant, kokios šių „gaisrų“ priežastys.

VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto magistrantūros studijų programos „Žemės ūkio inžinerija ir vadyba“ komiteto pirmininkas doc. dr. Gediminas Vasiliauskas neabejoja, kad tiek Ievos ir Kosto Knoknerių, tiek kitų absolventų verslams studijos šioje programoje jau daro ir ateityje darys teigiamą įtaką. „Mūsų studentai, kurie dažniausiai yra jau dirbantys ar ūkininkaujantys asmenys,  mokosi ne tik šiuolaikinės inžinerijos dalykų, bet ir įgyja verslo projektų valdymo gebėjimų, išmoksta vertinti projektus ekonominiu aspektu, rengti motyvuotas paraiškas finansinei paramai gauti. Kita svarbi programos dalis – aplinkosaugos dalykai. Todėl nestebina, kad jaunoji ūkininkė magistrantė Ieva pirmuoju ūkio pirkiniu pasirinko modernų purkštuvą, kuris padės ne tik gauti gausesnį derlių, bet ir tvariau ūkininkauti“, – programos sąsajas su Žaliojo kurso tikslais komentuoja doc. dr. G. Vasiliauskas. „Mūsų tikslas – parengti specialistus, kurie sėkmingai plėtotų nuosavus verslus arba taptų profesionaliais konsultantais, kitiems padedančiais spręsti inžinerines, aplinkosauginio vertinimo bei vadybinio pobūdžio problemas, kurios reikalauja tarpdisciplininių saugos ir aplinkosaugos inžinerijos, vadybos, darbo vietų ergonomikos ir įvairių rizikų valdymo žinių. Visi šie gebėjimai svarbūs siekiant klimato kaitos mažinimo tikslų, taip pat programos absolventams įsitraukiant į trumpųjų maisto tiekimo grandinių iniciatyvas. Be abejo, dėstytojus džiugina visi absolventų pasirinkimai, juolab kad studijų turinys tiek nuosavame versle, tiek darbo rinkoje jiems atveria išties dideles galimybes“, – reziumuoja VDU ŽŪA magistrantūros studijų programos „Žemės ūkio inžinerija ir vadyba“ komiteto pirmininkas doc. dr. G. Vasiliauskas.