Mantas Varaška: „Šie metai – sunkiausi per visą darbo patirtį“

Šiais metais savivaldybėms tenka nelengva užduotis: pandemijos akivaizdoje per vykdomus projektus jos padeda išgyventi verslui, kuria gyventojams svarbią gerovę.  „Lietuvos raida ir ateities pasiekimai neabejotinai priklauso nuo mūsų visų pastangų ir indėlio. Pasitelkdami įvairias kompetencijas, ugdydami komandinę dvasią, kryptingai įgyvendindami visuomenei naudingus sprendimus, galite sukurti darnų gyvenimą stiprioje valstybėje“, – rašoma gruodžio pradžioje Kazlų Rūdos merui Mantui Varaškai įteiktoje Vyriausybės padėkoje.

Tad baigiantis metams su meru ir kalbamės apie šių metų savivaldybės darbus, pasiektus rezultatus, apie surastas taupymo, viešumo ir skaidrumo galimybes.

Gerbiamas mere, baigiasi metai, neįprasti, tačiau Kazlų Rūdos savivaldybei jie buvo darbingi. Tad kokiais nuveiktais darbais labiausiai džiaugiatės?

Šie metai vertė orientuotis į tai, kas neatimama ir neišnyksta – tai savivaldybės gyvenamoji aplinka ir gerovei. Kaip tai beskambėtų paviršutiniškai, žmonėms buvo ir bus ypač svarbu susisiekimas, saugumas, patogumas. Šiemet panaudodami įvairiausias priemones išasfaltavome arba perasfaltavome apie 10 kilometrų gatvių. Didžioji jų dalis – seniūnijose. Taip įvykdėme rinkimų įsipareigojimą – 2020-aisiais daugiausia lėšų skyrę gyvenviečių aplinkai.

Kitas visuotinis pasiekimas – LED diegimas visoje savivaldybėje, teikiantis kokybę ir leidžiantis taupyti energiją. Iš atsiliekančių, tapsime pirmaujančiais, kadangi visoje Lietuvoje tėra vos kelios savivaldybės, pakeitusius VISUS šviestuvus į LED. Turėsime du projekto etapus, taisydami trūkumus, klaidas. Tai truks iki pavasario. Tačiau jau dabar miestas ir gyvenvietės mato akivaizdžius skirtumus.

Trečiasis ypatingas pasiekimas – 2 nauji mini stadionai Kazlų Rūdoje. Gavę apie 480 000 eurų valstybės paramą sukūrėme visiškai naujus, modernius aikštynus, kurie tarnaus bent 15–20 metų.

Daugiau kaip prieš metus esate pasakęs, kad kiekvienoje savivaldybėje galima pasiekti labai daug, bet ne konkuruojant dėl valstybės investicijų programos, keliams skiriamų lėšų, o kuriant originalius sprendimus. Galbūt galite pasidalyti patirtimi? Kiek mūsų šalyje palankios galimybės savivaldybių originaliems sprendimams?

Pateiksiu du skirtingus pavyzdžius: atsisakę popierinių dokumentų, savivaldybėje ir jos pavaldžiose įstaigose taupome bent po 50 000 eurų per metus. Sujungę degalų pirkimo poreikius per metus taupome bent po 15 000 eurų. Pirkimus jungsime ir toliau – tiek pirkdami elektros energiją, tiek kanceliarines prekes, tiek buitinę chemiją, nes šiose srityse galimybių taupyti dar yra.

Kitas pavyzdys – paprastieji sprendimai, kuriuose mažuosius darbus perduodame bendruomenėms. Palaikydami koalicijos partnerių konservatorių iniciatyvą, aplinkos priežiūrą perdavėme pačioms gyvenvietėms, arba pradėjome jas samdyti užuot gavę jų skundus. Atsirado visai kitas vietos žmonių požiūris ir atsakomybė.

Kaip atsiliepė savivaldybės projektams COVID-19? Kokią įtaką pandemija ir karantinas turi 2020 metų biudžeto surinkimui?

Nesurinksime apie pusės milijono planuotų pajamų ir vienintelė išeitis – skolinimasis iš valstybės, pagal jos pažadą savivaldybėms padengti dėl karantino nesurinktas lėšas. Kaip bus 2021 m. – pamatysime.

Viena Jūsų rinkimų programos nuostatų buvo viešumas ir skaidrumas. Kokie sprendimai priimti ir kaip jie įgyvendinami, siekiant įgyvendinti šią nuostatą?

Šiais metais tęsėme „Parduok Kazlų Rūdai“ ir „Dirbk Kazlų Rūdai“ viešas skiltis. Rezultatai akivaizdūs: paskelbta ir įdarbinta dvigubai daugiau asmenų laisvose savivaldybės įstaigų, mokyklų darbo vietose nei pernai. Daugiau informacijos skelbiama savivaldybės atnaujintoje svetainėje, jos Facebook paskyroje, kurios sekėjų skaičius per metus padvigubėjo ir jau siekia 2 000 bendruomenės narių .

Beje, 2019–2020 mokslo metai pradėjote įgyvendinti tarybos sprendimą „Vaiko ugdymo kelias“. Kuo ypatingas šis sprendimas ir ar jau spėjote pajusti jo naudą? Su kokiais iššūkiais teko ir tenka susidurti?

Šis tėvelių apklausimas yra svarbus, iš anksto sužinant jų pageidavimus, pasiūlymus ir savo vaiko ateities planavimą ugdymo įstaigoms. Kol neturime bendro švietimo įstaigų tinklo, tai vienas būdų iš anksto matyti tėvų keliamas problemas, jų abejones pereinant iš vienos ugdymo pakopos į kitą ir galimybė laiku priimti reikalingus sprendimus.

Kaip vieną rajono plėtros galimybių matote turizmą. Kuo galite pasidžiaugti šioje srityje?

Įsteigtas Turizmo ir verslumo centras, kuris ruošia turizmo pasiūlymus lankytojams ir turistams. Taip pat toliau vykdomi paties centro įrengimo projektai, kurių tikslas – sukurti modernias, kino, 3D tematikos užsklandas centre, tarsi lankytojas kelioms minutėms būtų patekęs į prieš kelis šimtmečius brolių Kazlų išvystą pirmykštę girią.

Be abejo, turizmo plėtra neatsiejama nuo regionų bendradarbiavimo. Priėmus regionų plėtros įstatymą siekiama paspartinti savivaldybių tarpusavio bendradarbiavimą. Kokius lūkesčius siejate su įstatymo įteisintais pokyčiais regionų politikoje?

Kol kas tai – per ankstyvas klausimas ir pernelyg nuleistas iš šalies valdžios. Apskričiai pateikti mokslo, maisto, medienos ir metalo prioritetai. Šiuo metu galimybių matome tik viename – medienos sektoriuje, tačiau ir jame perspektyva priklauso tik baldams arba spec. konstrukcijoms. Pavyzdžiui, arkoms, karkasams, kuriuos gamina „Jūrės medis“.

Kokius Marijampolės regiono privalumus matote ir kuo regioną pratutina Kazlų Rūdos savivaldybė?

Galbūt nuvilsiu atsakydamas, tačiau aš nematau jokio Marijampolės regiono išskirtinumo arba apskrities kaip esamo regiono prasmės. Akivaizdu, kad Kalvarijai, Vilkaviškiui tenka visai kitokia – pasienio savivaldybių problema. Ten dar sunkiau su susisiekimu, švietimu, yra nacionalinio saugumo ribojimų. Aš daugiau matau Kazlų Rūdos sąsajas su Kauno miestu, Kauno rajonu – būtent į ten arba iš ten didžiausi darbo, paslaugų judėjimo srautai. Būtent dėl Kauno įtakos Kazlų Rūdos savivaldybei verta planuoti savo ateitį kaip Kauno naujakurių, jaunų šeimų dirbančių mieste, o gyvenančių toliau – gamtos prabangoje, mažesnėse bendruomenėse.

Su kokiomis nuotaikomis pasitinkate 2021-uosius ir, Jūsų manymu, kokią įtaką veiklos sėkmei turi savivaldybės darbuotojų ir gyventojų emocinė būsena?

Padėtis sunkiausia, kokią yra tekę matyti per savo darbo patirtį. Sveikatos problemas lydi kur kas sunkesnės gyventojų ekonominės, socialinės, psichinės problemos. Žiema, tamsusis metas, izoliacija ir suvaržytos savivaldybės paslaugos – dalis mūsų darbuotojų arba patys serga COVID, arba dėl artimųjų yra saviizoliacijoje. Savame darbuotojų ir vadovų rate guodžiamės vieninteliu: jei mūsų protėviai kažkada išgyveno Sibire ar miškuose, vadinasi, išgyvensime ir mes. Privalome iškentėti.

Mero pareigos ne visada yra teikiančios pozityvias emocijas, tad kas Jums padeda atgauti jėgas, kas motyvuoja ieškoti naujų sprendimų?

Kartu su kitais tarybos nariais, nepaisant bet kokių emocijų ar rūpesčių, sutariame dėl vieno: privalome kuo greičiau ir plačiau kurti artimąjį gerovę visiems savivaldybės gyventojams, turtinti jų aplinką, didinti jų pačių nuosavybės vertę. Žinome, jog, pavyzdžiui, viena naujoviškai apšviesta, išasfaltuota, šaligatviu atnaujinta gatvė drauge padidina kiekvieno iš joje esančių namų vertę bent keliais tūkstančiais eurų. Matome, kad mūsų pritrauktos lėšos tikrai tenka gyventojų gerovei ir tai – didžiausia paskata.

Ko palinkėtumėte Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojams, savivaldybės tarybos nariams, savivaldybės administracijai ir be abejo, sau 2021-aisiais metais?