Metai penkių kadrilių krašte
Lietuvos kultūros sostinė šiais metais yra tarp Viliaus ir Kauno įsikūrę Kaišiadorys. Šiame mieste ir rajone vyko nemažai išskirtinių renginių. Apie kai kuriuos rašė ir „XXI amžius“. Šįkart išsamiau apie Lietuvos kultūros sostinės renginius pasakoja Kaišiadorių kultūros centro komunikacijos specialistė Asta Sabonytė-Jankauskienė.
Gal pradėkime nuo klausimo, kodėl būtent Kaišiadorys tapo šių metų šalies kultūros sostine?
Kaišiadorių rajone veikia šeši kultūros centrai: Kaišiadorių, Žiežmarių, Rumšiškių, Žaslių, Kruonio, Palomenės. Jie aktyviai puoselėja etnokultūrą, profesionalųjį ir mėgėjų meną. Kiekviena rajono vieta svarbi ir turinti išskirtinių bruožų. Turistinius maršrutus parengia ir į unikalias keliones kviečia Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centras. Kaišiadorių kraštas atviras ir dinamiškas, neužsisklendęs siauroje lokalioje teritorijoje, į jį sueina pagrindiniai Lietuvos keliai ir takeliai, didžiausios Lietuvos upės. Tačiau reikėjo ilgalaikio pokyčio, dar plačiau atverti kultūros vartus visuomenei.
Gal galite sukonkretinti, kurie projektai buvo numatyti, kaip sekėsi juos įgyvendinti?
2024 metais Kaišiadoryse buvo organizuota daugybė renginių: koncertai, parodos, teatralizuoti pasirodymai, festivaliai, knygų pristatymai, įvairios edukacijos. Į projektą įtrauktas ne tik miestas, bet ir rajonas.
Renginius suskirstėme į keturias kelionių kryptis: meno spalvos, pažinimo pėdos, atminties sakmė, etnoskonis.
Pirmą kartą Kaišiadoryse organizavome šiuolaikinio meno dienas „Ars MIX“, ypatingo dėmesio sulaukė Algio Griškevičiaus tapybos, fotografijos ir skulptūrinių objektų paroda bei netikėtai mieste atsiradusi menininko skulptūra „Lapė“. Taip pat specialiai Kaišiadorims sukurtų ir mūsų krašto istorijos, tapatybės įkvėptų tarpdisciplininio meno kūrėjų Jurgitos Juodytės, Julijos Pociūtės ir Eglės Pilkauskaitės kūrinių paroda įsikūrusi buvusiame gėlių kioske.
Kaišiadorių kraštas gali didžiuotis net penkiais skirtingais kadriliais. Suprasdami šių šokių išskirtinumą, grožį ir svarbą kvietėme Lietuvos folkloro ansamblių bei tautinių šokių kolektyvus į kadrilinių šokių varžytuves – „Kadrilis 2024“. Sėkmingai organizuota teatralizuota ekskursija po Kaišiadoris. Gausus būrys bėgo „Naktinėje bėgimo šventėje“. Susidomėjimo netrūko rengiant pilietinės dainos festivalį „Didžioji kova“ Palomenėje laisvės kovotojams atminti. Tarpukario turgus atgijo „Spurgų šventėje“ Žasliuose. Baltų vienybės ugnis degė ant Maisiejūnų piliakalnio Kruonyje. Senojoje Gegužinėje visus metus organizuotos parodos bei jų pristatymai. O Rumšiškėse buvo sukurtas išskirtinis muzikos ir istorijų koncertas ant vandens „Tėkmėje“.
Gal galime detalizuoti kultūros metų ženklus ir simbolius?
Esame tarp trijų etnografinių Lietuvos regionų. Todėl logotipas sudarytas iš trijų skirtingų keturkampių rūšių, jame galima įžvelgti lietuviškų etnografinių raštų ir tautinių motyvų. Skaičius 4 – logotipo ašis. Esame tarp keturių istorinių Lietuvos sostinių. 4 rombai kampuose – keturių vėjų rožės kryptys, 4 metų laikai. 2024-aisiais metais Kaišiadorys – kultūros sostinė. Logotipas suformuotas tik iš keturkampių. Taip pat galime įžvelgti ratu besisukančias keturias K raides: Kaišiadorys, Keliai, Kultūra, Kelionės. Būtent kultūrinės kelionės ir yra šio projekto pasirinkta tema. Logotipo viduryje esančios keturios trapecijos formos figūros suformuoja besisukantį ratą ir kviečia leistis į Kultūrines keliones kartu. Logotipo versijoje su užrašu bendra simbolių kompozicija suformuoja stilizuotą širdies formos siluetą. Taip kviečianti 2024-us metus visas širdis plakti vienu ritmu.
Logotipas atsispindėjo įvairiose miesto vietose. Mums buvo svarbus bendruomenės įsitraukimas. Kvietėme kultūros sostinės ženklo lipdukus užsiklijuoti ant automobilių, kitų įrenginių. Jautėme palaikymą, tai tapo populiariu veiksmu.
Kokie objektai, renginiai ypač traukia žmones į Kaišiadoris įprastai ir šiais, Lietuvos kultūros sostinės, metais?
Kultūros sostinės titulas pavertė miestą patraukliu ne tik turistams, bet ir kultūros mėgėjams. Daug dėmesio ir lankytojų sulaukė didysis Lietuvos kultūros sostinės festivalis „Kas čia daros?!“, trukęs keturias dienas.
Miestas tapo patrauklus siekiamais rekordais. Masiškas gitarų grojimas miesto aikštėje tapo įspūdingu reginiu, kai 293 žmonės vienu metu atliko Vytauto Kernagio dainą „Mūsų dienos kaip šventė“. Šis rekordas ne tik parodė, kiek daug žmonių vienija muzika, bet ir pagerbė Lietuvos muzikos legendą. Tuo tarpu ilgiausias vištienos gaminių stalas, siekęs net 434 metrus – tai ne tik rekordinis pasiekimas, bet ir miesto istorijos ir bendruomenės vienybės simbolis. Tiek metų yra Kaišiadorims nuo pirmo šio miesto paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose.
Įspūdingai atrodė chorų festivalio „Skambėkit, Kaišiadorys!“ dalyviai. Pasaulio lietuvių dainų šventės programą dovanojo 55 chorai iš Lietuvos ir užsienio. Iš viso dalyvavo per 1400 dainininkų.
Reguliarūs koncertai miesto parke tapo vasaros ritualu, kviečiančiu gyventojus ir svečius susitikti, bendrauti ir kartu mėgautis muzika.
Ar Lietuvos kultūros sostinės metai paliks materialių šio įvykio ženklų?
Šių metų veiklos rezultatai – ne tik daugybė renginių, bet ir konkretūs, matomi pokyčiai mieste. Ant kultūros pastatų įmontuotas kultūros sostinės ženklas tapo vizualiu priminimu apie šį svarbų įvykį ir kvietimu atrasti Kaišiadorių kultūrinį gyvenimą.
Lauko parodų stendai atvėrė galimybę pristatyti įvairių sričių menininkus ir jų kūrybą neįžiangiant į parodų sales, kiekvienam lankytojui patogiu laiku. Šiuo metu Kaišiadoryse eksponuojama fotografo Ričardo Grigo paroda „Karo spalvos“ skatina susimąstyti apie šių dienų aktualijas. Lauko parodos atsiras ir kitose rajono vietose.
Kulinarinis paveldas tapo prieinamesnis visiems, kai vietinė maitinimo įstaiga „Centro picerija“ į savo meniu įtraukė tradicinius patiekalus. Tai ne tik pamalonina turistus, bet ir puoselėja rajono gastronomines tradicijas.
Taip pat buvo sukurtas animacinis filmukas „Chašaidaro sapnas“, kuriuo jaunajai auditorijai kūrybiškai pristatoma Kaišiadorių vardo kilmė. O atsiradusios skulptūros mieste kviečia domėtis miesto istorija bei kultūra plačiau.
Viliamės, jog sukurtas šių metų kultūros sostinės ženklas taps Kaišiadorių kultūros ženklu, kuris ne tik identifikuos miestą, bet ir skatins nuolatinį domėjimąsi kultūra. Miestas tapo patrauklesnis gyventojams bei svečiams, o kultūra tapo neatsiejama miesto gyvenimo dalimi. Tai ilgalaikė investicija į miesto įvaizdį.
Ar Kaišiadorių Katedra ir vyskupija turi daug įtakos miesto kultūriniam gyvenimui?
Šiais metais Katedroje ir dekanato bažnyčiose vyko tradiciniai ir nauji renginiai. Svarbūs buvo Šv. Jokūbo atlaidai Žiežmariuose, Renesanso naktys Kruonyje, sveikinimas Palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio dienai paminėti ir kiti. Katedroje vyksta didžiausios religinės šventės, piligriminės kelionės, puoselėjamos religinės tradicijos. Katedra yra ne tik maldos vieta, bet ir bendruomenės susitikimų centras, į ją atvyksta ir turistai.
Kokiomis aktualijomis dabar, rudenį, gyvena Lietuvos kultūros sostinė Kaišiadorys?
Kultūra Kaišiadoryse ir rudenį dar nesibaigia, kultūros ratas dar sukasi. Laukiame lankytojų artėjančiuose renginiuose.
Lapkričio 16 dieną vyks tapytojos Giedrė Purlytės personalinės parodos pristatymas Senosios Gegužinės ūkyje. Parodoje bus galima susipažinti su autorės kūryba. Taip pat pasiklausyti grupės „The Ditties“ ir Dmitrijaus Golovanovo džiazo skambesio.
Gruodžio 3 dieną Žasliai virs „Virtuozų vitrina“, kur įkvėpti vieno žymiausių pasaulio pianistų Leopoldo Godovskio lankytojų ausis pamalonins Mūza Rubackytė, Dainius Vaičekonis, Carl Petersen.
Gruodžio 6 dieną Kaišiadoryse iškilmingai užbaigsime Lietuvos kultūros sostinės metus.
Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi Daiva ČERVOKIENĖ
