20 liepos, 2018
Giedrė Kelpšaitė

Mirė Lietuvos partizanė Liudvika Kaminskaitė – Kelpšienė (1930-2018)

Gimė gyvenimui 1930 m. sausio 6 d.

Gimė amžinybei 2018 m. liepos 18 d

 

Nes tu sakei: „Per žemę mes praeinam

Tik vienąsyk, tai būkime tvirti!

Kieno gyvenimas bus panašus į sodrią dainą,

Tas nesutirps mirty“ (V. Mačernis)

 

Liudvika Kaminskaitė – Kelpšienė gimė 1930 m. sausio 6 d. Surdegio kaime, Anykščių rajone. Augo 20 ha žemės ir parduotuvę turėjusioje gausioje ūkininkų, Emilijos ir Jono Kaminskų, šeimoje, kartu su broliais ir seserimis.

Prasidėjus bolševikų okupacijos metams, Kaminskams buvo atimta ne tik parduotuvė ir dalis žemės, bet 1947 m. žuvo brolis Povilas, išėjęs ginti tėvynės kartu su partizanais, o tėvai, kiti broliai ir seserys – ištremti į Sibirą. Liudvika pirmą kartą areštuota, kaltinant bendradarbiavimu su miško broliais, ir uždaryta Kupiškio MVD tardymų izoliatoriuje. Netikėtai ir sėkmingai ištrūkusi į laisvę, bandė slapstytis, tačiau likusi viena be šeimos suprato, kad miškas – vienintelis pasirinkimas. Taip septyniolikmetė mergina, slapyvardžiu – Kuosa, tapo Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Merkio partizanų būrio dalimi. Žinodama, kad rezistencinėje kovoje jėgos nelygios, mirties nebijojo, tačiau pasiduoti neketino. Atvykusi į miško brolių gretas, paprašė ginklo, kuriuo galėtų nusišauti, nenorėdama, kad priešai paimtų ją gyvą.

Tuo metu partizanai bunkerių neturėjo: žiemą ieškodavo prieglobsčio pas ūkininkus, vasarą – gyveno miške, tačiau žmonės, palaužti pokario išbandymų ir baimės, vis rečiau norėdavo atverti savo namų duris. Pasitaikydavo ir išdavysčių. Jaunai merginai gyvenimo sąlygos buvo itin sudėtingos, bet jos drąsa ir pasitikėjimas Dievu leido tapti bebaimei ir pasiryžusiai viskam.

1948 m. rugpjūčio 6 d. enkavėdistų būrys apsupo Baltrūno sodybos namus, kuriuose buvo pasislėpusi Liudvika, dėl sužeistos kojos nespėjusi trauktis kartu su partizanais Kavarsko link. Iššokusi pro langą, bėgo į mišką, besivejant aštuoniolikai vyrų, norėjusių paimti ją gyvą. Peršautu šonu Liuda bėgo toliau. Pajutusi, jog trūksta oro, mergina suvokė, kad nebepabėgs. Išsitraukė ginklą, Dievui matant prisidėjo prie smilkinio, ir melsdamasi paspaudė gaiduką, tačiau ginklas neiššovė. Antras kartas taip pat nebuvo sėkmingas. Šiame kraupiame išbandyme nebuvo jai skirtoji Viešpaties diena ir valanda. Gyvenimas tęsėsi.

Liudviką išvežė į Anykščius, kur ji buvo tardoma pusę metų. Vėliau pervežė į Panevėžį. Teismo nuosprendis įvyko Maskvoje. Liudvikai Kaminskaitei – Kuosai buvo paskirta 10 metų griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje, išvežant į Komi ASR, moterų Intos lagerį. Kalėdama lageryje, pasiduoti neketino – buvo drąsi, kovojo prieš bet kokią neteisybę, skatino sąžiningumą ir dvasines vertybes. Dirbo tiek, kiek sugebėjo. Neleisdavo žeminti nei savęs, nei kitų. Dėl šios priežasties teko ir karcerio bausmę patirti. Tačiau laisva širdis išliko bebaimė, o tikėjimas, viltis ir meilė prasiverždavo su sodria daina. Po Stalino mirties Liuda buvo perkleta į Karagandą, Kazachijos SR, kirsti miško. Net lūžus kojai, savęs negailėjo, ėjo tiek, kiek galėjo.

1956 m., Maskvos komisijai peržiūrėjus tremtinių bylas, Liudvika Kaminskaitė tapo laisva. Išvykusi į Tomską, Baturino sritį, susitiko ne tik su ištremtais tėvais, dviem broliais bei trimis seserimis, bet ir tremtiniu Romualdu Kelpša, tapusiu jos vyru, ir į Lietuvą visi sugrįžo kartu.

Gyvenimas tėvynėje nebuvo lengvas. Jauna šeima patyrė sovietmečio išbandymus, todėl trumpai apsistojo pas vyro giminaitį Kauno rajone, septynerius metus gyveno Žemaitijoje, Kaltinėnuose, bet 1966 m. ėmė kurtis Garliavoje. Susilaukė keturių vaikų: Sauliaus, Valdo, Jauniaus ir Viktorijos. Jaunieji Kelpšai vaikščiojo į bažnyčią, patarnavo Šv. Mišioms, puoselėjo tikėjimo šviesą, nestojo į pionierių gretas. Šeima bendravo su katalikų kunigais, iš tremties sugrįžusiais kitais lietuviais. Jų namus nuolat stebėjo sovietinis saugumas. Vyriausiasis sūnus Saulius platino Katalikų Bažnyčios Kroniką, buvo aktyvus pogrindininkas. Sūnus Valdas vežiojo šviesią ir kilnią asmenybę – kunigą Juozą Zdebskį. Dukra Viktorija aktyviai kovojo už dvasines vertybes, atsisakiusi dalyvauti komunistinio jaunimo veikloje, o sūnus Jaunius 1988 m. įstojo į kunigų seminariją ir tapo katalikų Bažnyčios kunigu. Kelerius metus buvo paskirtas vikaru Alytuje, vėliau sėkmingai dirbo Ūdrijos parapijoje ir Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolinijoje. Šiuo metu, kaip ir dukra Viktorija, gyvena ir dirba JAV, Čikagoje.

Su artimųjų mirtimi, skaudžiais išgyvenimais, persekiojimu, šiurpia Sibiro tremtimi susidūrusi Liudvika 2012 m. drąsiai priėmė dar vieną išbandymą – į amžinąją kelionę pas Viešpatį išlydėjo vyriausiąjį sūnų Saulių.

Iki Liudvikos mirties, sūnus Valdas mamą globojo namuose, Garliavoje. Ši drąsi, stipri ir tikinti moteris visada norėjo būti laisva. Tokia jausdavosi, dalindama savo širdies laisvę visiems ją pažinusiems. Amžiną atilsį. Liūdi dukra, sūnūs, anūkai ir proanūkis.

Pagerbimas ir atsisveikinimas su Liudvika Kaminskaite – Kelpšiene įvyks šeštadienį (liepos 21 d.) 14 – 22 val. ir 
sekmadienį (liepos 22 d.) 9 – 22 val. Šimkaus g. 22, Garliavoje, 1 salėje. 
 
Pirmadienį (liepos 23 d.) Šv. Mišios už mirusiąją aukojamos 11 val. Garliavos Švč. Trejybės bažnyčioje. Velionė bus laidojama Jonučių kapinėse. 

 


Raimundo Kaminsko nuotr.
19 liepos, 2024

Liepos 17–18 d. Kauno IX forto muziejus organizavo tarptautinę mokslinę konferenciją „80-čiai metų nuo Kauno geto sunaikinimo praėjus – ką […]

18 liepos, 2024

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas ketina susitikti su meru Visvaldu Matijošaičiu ir išreikšti kritiką dėl vieninteliame Lietuvoje Kauno mieste nerūšiuojamų maisto […]

Instaliacija pasakoja totorių Lietuvoje istoriją
18 liepos, 2024

Alytaus rajono totorių bendruomenė, minėdama Žalgirio mūšio metines, Raižiuose atidarė instaliaciją „Totorių vartai“, kuri kviečia pažinti drąsios ir draugiškos tautos […]

Protestas prie Seimo dėl ketinamos patvirtinti LGGRTC reformos. ELTA Julius Kalinskas
18 liepos, 2024

Seimui ketinant apsisręsti dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) reformos, ketvirtadienį prie parlamento susirinko mažiausiai keturios dešimtys […]

18 liepos, 2024

Vasarai įpusėjus, atsiradus daugiau galimybių keliauti, Kultūros paveldo departamentas (KPD) vėl primena ir kviečia prisidėti prie nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimo. […]

Apdovanojama LGGRTC darbuotoja I.E.Lewandowska / Mikołaj Bujak nuotr.
18 liepos, 2024

Lenkijos Tautos atminties instituto (IPN) prezidentas dr. Karolis Nawrocki apdovanojo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotoją Iloną Ewą […]

Kalniečių parko skaitykla - renginys
18 liepos, 2024

Vasarojančius mieste Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka kviečia lankytis skaityklose Dainavos, Kalniečių ir Santarvės parkuose. Čia galima rasti ne tik […]

16 liepos, 2024

Naujai įkurta 200 kv. m. studija, suburta 14-os specialistų komanda, moderni įranga ir daugiau nei perpus išaugusios metinės pajamos – […]

16 liepos, 2024

Liepos 13-ąją minima Durbės mūšio pergalės sukaktis ir Žemaičių tautos vienybės diena. Šia proga Telšių kultūros centras paruošė pilną šios […]

15 liepos, 2024

Minint Žalgirio mūšio dieną, Kauno Ramybės parke buvo atidengtas monumentas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Aleksandrui Jogailaičiui. Šventės metu […]

Prie Kauno geto vartų grįžusios iš darbų kalinių brigados / Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo
12 liepos, 2024

Statistikos valdybos 1941 m. sausio 1 d. duomenimis, Kaune gyveno 32 595 žydai. 1941 m. birželio 22 d. prasidėjus nacių […]

Algimanto apygardos partizanai / Iš kairės: Algimanto apygardos Ryšių skyriaus viršininkas Albinas Kubilius-Rūgštymas, Žaliosios rinktinės vadas J. V. Česnakavičius-Daujotas, apygardos vadas A. Starkus-Montė, kiti neatpažinti. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų
11 liepos, 2024

Jonas Vitautas (taip dokumente) Česnakavičius gimė 1924 m. liepos 12 d. Panevėžio aps. Smilgių vls. Dambavos parapijos Valdeikių k. ūkininkų […]

9 liepos, 2024

Ir vėl Dubingiai. Ir vėl atradimai. Šiuokart miestelio šv. Jurgio bažnyčioje „susituokė“ du neįtikėtinai tolimi žanrai ir kalbėjimo būdai. Tokie […]

9 liepos, 2024

Kaune, Žaliakalnyje statomam lengvosios atletikos maniežui suteiktas prezidento Valdo Adamkaus vardas. Tokį sprendimą bendru sutarimu antradienį priėmė Kauno savivaldybės taryba. […]

8 liepos, 2024

Praėjusią savaitę Vilniaus savivaldybei pristačius sostinės gynybos planą, kitų didžiųjų miestų atstovai tikina jau kurį laiką besiruošiantys galimoms grėsmėms. Kauno miesto […]

7 liepos, 2024

2024 m. liepos 5 d. Kaune, Lietuvos karininkų ramovėje vyko iškilminga ceremonija, kurios metu buvo pagerbti ir įvertinti laisvės gynėjai. […]

5 liepos, 2024

Vilniaus miesto savivaldybė tikina, kad vietų ugdymo įstaigose yra pakankamai. Visgi, kaip pabrėžia savivaldybės bendrojo ugdymo skyriaus vedėja Diana Petkūnienė, […]

4 liepos, 2024

Birželio pabaigoje Kauno miesto Dainavos policijos komisariato pareigūnai nustatė dvi moteris, jos, kaip įtariama, apibraižė kelias dešimtis automobilių. Pareigūnai sako, […]

4 liepos, 2024

Kauno rajone, Eigirgalos kaime, ketvirtadienio naktį degė kuro briketus gaminančios įmonės sandėlis, netoliese esančio vaikų darželio auklėtiniams patariama ketvirtadienį neiti […]

3 liepos, 2024

Vieną birželio šeštadienį Plokščiuose vyko didelė šventė – Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro Plokščių skyriuje surengta konferencija „Suomijos kultūrinio gyvenimo atspindžiai Plokščiuose“, […]