20 liepos, 2018
Giedrė Kelpšaitė

Mirė Lietuvos partizanė Liudvika Kaminskaitė – Kelpšienė (1930-2018)

Gimė gyvenimui 1930 m. sausio 6 d.

Gimė amžinybei 2018 m. liepos 18 d

 

Nes tu sakei: „Per žemę mes praeinam

Tik vienąsyk, tai būkime tvirti!

Kieno gyvenimas bus panašus į sodrią dainą,

Tas nesutirps mirty“ (V. Mačernis)

 

Liudvika Kaminskaitė – Kelpšienė gimė 1930 m. sausio 6 d. Surdegio kaime, Anykščių rajone. Augo 20 ha žemės ir parduotuvę turėjusioje gausioje ūkininkų, Emilijos ir Jono Kaminskų, šeimoje, kartu su broliais ir seserimis.

Prasidėjus bolševikų okupacijos metams, Kaminskams buvo atimta ne tik parduotuvė ir dalis žemės, bet 1947 m. žuvo brolis Povilas, išėjęs ginti tėvynės kartu su partizanais, o tėvai, kiti broliai ir seserys – ištremti į Sibirą. Liudvika pirmą kartą areštuota, kaltinant bendradarbiavimu su miško broliais, ir uždaryta Kupiškio MVD tardymų izoliatoriuje. Netikėtai ir sėkmingai ištrūkusi į laisvę, bandė slapstytis, tačiau likusi viena be šeimos suprato, kad miškas – vienintelis pasirinkimas. Taip septyniolikmetė mergina, slapyvardžiu – Kuosa, tapo Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Merkio partizanų būrio dalimi. Žinodama, kad rezistencinėje kovoje jėgos nelygios, mirties nebijojo, tačiau pasiduoti neketino. Atvykusi į miško brolių gretas, paprašė ginklo, kuriuo galėtų nusišauti, nenorėdama, kad priešai paimtų ją gyvą.

Tuo metu partizanai bunkerių neturėjo: žiemą ieškodavo prieglobsčio pas ūkininkus, vasarą – gyveno miške, tačiau žmonės, palaužti pokario išbandymų ir baimės, vis rečiau norėdavo atverti savo namų duris. Pasitaikydavo ir išdavysčių. Jaunai merginai gyvenimo sąlygos buvo itin sudėtingos, bet jos drąsa ir pasitikėjimas Dievu leido tapti bebaimei ir pasiryžusiai viskam.

1948 m. rugpjūčio 6 d. enkavėdistų būrys apsupo Baltrūno sodybos namus, kuriuose buvo pasislėpusi Liudvika, dėl sužeistos kojos nespėjusi trauktis kartu su partizanais Kavarsko link. Iššokusi pro langą, bėgo į mišką, besivejant aštuoniolikai vyrų, norėjusių paimti ją gyvą. Peršautu šonu Liuda bėgo toliau. Pajutusi, jog trūksta oro, mergina suvokė, kad nebepabėgs. Išsitraukė ginklą, Dievui matant prisidėjo prie smilkinio, ir melsdamasi paspaudė gaiduką, tačiau ginklas neiššovė. Antras kartas taip pat nebuvo sėkmingas. Šiame kraupiame išbandyme nebuvo jai skirtoji Viešpaties diena ir valanda. Gyvenimas tęsėsi.

Liudviką išvežė į Anykščius, kur ji buvo tardoma pusę metų. Vėliau pervežė į Panevėžį. Teismo nuosprendis įvyko Maskvoje. Liudvikai Kaminskaitei – Kuosai buvo paskirta 10 metų griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje, išvežant į Komi ASR, moterų Intos lagerį. Kalėdama lageryje, pasiduoti neketino – buvo drąsi, kovojo prieš bet kokią neteisybę, skatino sąžiningumą ir dvasines vertybes. Dirbo tiek, kiek sugebėjo. Neleisdavo žeminti nei savęs, nei kitų. Dėl šios priežasties teko ir karcerio bausmę patirti. Tačiau laisva širdis išliko bebaimė, o tikėjimas, viltis ir meilė prasiverždavo su sodria daina. Po Stalino mirties Liuda buvo perkleta į Karagandą, Kazachijos SR, kirsti miško. Net lūžus kojai, savęs negailėjo, ėjo tiek, kiek galėjo.

1956 m., Maskvos komisijai peržiūrėjus tremtinių bylas, Liudvika Kaminskaitė tapo laisva. Išvykusi į Tomską, Baturino sritį, susitiko ne tik su ištremtais tėvais, dviem broliais bei trimis seserimis, bet ir tremtiniu Romualdu Kelpša, tapusiu jos vyru, ir į Lietuvą visi sugrįžo kartu.

Gyvenimas tėvynėje nebuvo lengvas. Jauna šeima patyrė sovietmečio išbandymus, todėl trumpai apsistojo pas vyro giminaitį Kauno rajone, septynerius metus gyveno Žemaitijoje, Kaltinėnuose, bet 1966 m. ėmė kurtis Garliavoje. Susilaukė keturių vaikų: Sauliaus, Valdo, Jauniaus ir Viktorijos. Jaunieji Kelpšai vaikščiojo į bažnyčią, patarnavo Šv. Mišioms, puoselėjo tikėjimo šviesą, nestojo į pionierių gretas. Šeima bendravo su katalikų kunigais, iš tremties sugrįžusiais kitais lietuviais. Jų namus nuolat stebėjo sovietinis saugumas. Vyriausiasis sūnus Saulius platino Katalikų Bažnyčios Kroniką, buvo aktyvus pogrindininkas. Sūnus Valdas vežiojo šviesią ir kilnią asmenybę – kunigą Juozą Zdebskį. Dukra Viktorija aktyviai kovojo už dvasines vertybes, atsisakiusi dalyvauti komunistinio jaunimo veikloje, o sūnus Jaunius 1988 m. įstojo į kunigų seminariją ir tapo katalikų Bažnyčios kunigu. Kelerius metus buvo paskirtas vikaru Alytuje, vėliau sėkmingai dirbo Ūdrijos parapijoje ir Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolinijoje. Šiuo metu, kaip ir dukra Viktorija, gyvena ir dirba JAV, Čikagoje.

Su artimųjų mirtimi, skaudžiais išgyvenimais, persekiojimu, šiurpia Sibiro tremtimi susidūrusi Liudvika 2012 m. drąsiai priėmė dar vieną išbandymą – į amžinąją kelionę pas Viešpatį išlydėjo vyriausiąjį sūnų Saulių.

Iki Liudvikos mirties, sūnus Valdas mamą globojo namuose, Garliavoje. Ši drąsi, stipri ir tikinti moteris visada norėjo būti laisva. Tokia jausdavosi, dalindama savo širdies laisvę visiems ją pažinusiems. Amžiną atilsį. Liūdi dukra, sūnūs, anūkai ir proanūkis.

Pagerbimas ir atsisveikinimas su Liudvika Kaminskaite – Kelpšiene įvyks šeštadienį (liepos 21 d.) 14 – 22 val. ir 
sekmadienį (liepos 22 d.) 9 – 22 val. Šimkaus g. 22, Garliavoje, 1 salėje. 
 
Pirmadienį (liepos 23 d.) Šv. Mišios už mirusiąją aukojamos 11 val. Garliavos Švč. Trejybės bažnyčioje. Velionė bus laidojama Jonučių kapinėse. 

 


6 gruodžio, 2022

Gruodžio 17 d. Bažnytinio paveldo muziejus Vilniaus katedros varpinėje atidaro Barboros Radvilaitės 500-osioms gimimo metinėms skirtą parodą „Barbora etc.“. Parodos pavadinimą […]

1 gruodžio, 2022

Vienų audinių raštų ritminis judesys vos juntamas, kitų – toks stiprus, kad sunku ilgiau išlaikyti žvilgsnį; langelių srovė gali tekėti […]

30 lapkričio, 2022

Vietos gyventojų iniciatyva – rimta jėga, galinti paskatinti rimtus pokyčius. Vienu iš tokių pavyzdžių galėtų būti Pumpėnų vėjo malūnas (Pasvalio […]

30 lapkričio, 2022

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi Kauno miesto savivaldybės (Savivaldybė) infrastruktūros objektų viešųjų pirkimų procesų korupcijos rizikos analizę, nustatė korupcijos rizikos […]

Pietų Lietuvos (Nemuno) srities vadas Juozas Vitkus-Kazimieraitis. 1946 m.
29 lapkričio, 2022

2022 m. lapkričio 28 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centre buvo surengta spaudos konferencija, kurioje oficialiai patvirtinta, kad Leipalingyje […]

27 lapkričio, 2022

Lapkričio 27 dieną, artėjant 65-osioms brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago žūties metinėms, Merkinėje buvo atidengta skulptoriaus Gintauto Lukošaičio sukurta skulptūra „Vanagas […]

Švedų šeima iš Ringaudų tapo renginio nugalėtojais
27 lapkričio, 2022

Lapkričio 27 dieną Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejaus kiemelyje, vyko šeimų futbolo šventė „Vieninga šeima. Dalyvavo šeimos iš Kauno, Kauno […]

Prezidentūros nuotr.
25 lapkričio, 2022

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė kartu su Lietuvoje viešinčia Latvijos pirmąja ponia Andra Levite penktadienį lankėsi LSMU Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje. […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
25 lapkričio, 2022

2022 m. lapkričio 22 d. Divizijos generolo S. Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje vyko iškilmingas Lietuvos kariuomenės dienos minėjimas. Minėjime dalyvavo […]

Petro Ivanovo nuotr.
25 lapkričio, 2022

Lapkričio 23-ąją dieną minime Lietuvos kariuomenės dieną. Ši svarbi ir iškilminga diena buvo paminėta ir Zarasuose. Minėjimo dalyviai neišsigando žvarbaus […]

24 lapkričio, 2022

Spartus gyvenimo tempas ne tik keičia mūsų kasdienybę, bet ir verčia dideles organizacijas bei korporacijas ieškoti naujų būdų, kaip įveikti […]

Adolfas Ramanauskas - Vanagas
21 lapkričio, 2022

Adolfas Ramanauskas – Vanagas buvo vienas pagrindinių Lietuvos laisvės kovotojų prieš sovietinę okupaciją ir gali būti teisėtai vadinamas svarbiu tos […]

16 lapkričio, 2022

Savaitgalį Kėdainiuose vyko Lietuvos vaikų, jaunučių, jaunių dziudo čempionatas, kuriame puikiai pasirodė Panevėžio sporto centro ugdytiniai.   „Džiaugiuosi puikiu sportininkų […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
12 lapkričio, 2022

lapkričio 11 d. Kėdainių Mikalojaus Daukšos bibliotekos Vaikų ir jaunimo skyriuje vyko susitikimas su 2022 metų Laisvės premijos laureate, viena […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
12 lapkričio, 2022

2022 m. lapkričio 10 d. Vilniuje, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko filmo „Senis […]

Prie Pegaso skulptūros kalba jos autorius Vilniaus dailės akademijos docentas prof. Arvydas Ališanka / Linos Poškevičiūtės nuotr.
10 lapkričio, 2022

Lukšiuose pristatyta skulptūra „Pegasas“ (autorius prof. Arvydas Ališanka), skirta kraštiečiui skulptoriui Vincui Grybui (1890 10 03–1941 07 03), kilusiam iš […]

10 lapkričio, 2022

Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui ir visuomenininkui Andriui Tapinui įteiktas antrasis Jono Karolio Chodkevičiaus […]

Petras Girdzijauskas
10 lapkričio, 2022

Petras Girdzijauskas gimė 1932 m. lapkričio 10 d. Raseinių aps. Šimkaičių vlsč. Bulzgeniškių k. ūkininkų Jono ir Elenos Girdzijauskų šeimoje, […]

R. Kaminsko nuotr.
9 lapkričio, 2022

2022 m. lapkričio 8 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko keliaujančios parodos „Gydant […]

7 lapkričio, 2022

2022 m.  lapkričio 4 d. Kaune,  Lietuvos karininkų ramovės Kunigaikščių menėje vyko Lietuvos kariuomenės savanorio, šaulio, žurnalisto, Kauno m. savivaldybės […]