20 liepos, 2018
Giedrė Kelpšaitė

Mirė Lietuvos partizanė Liudvika Kaminskaitė – Kelpšienė (1930-2018)

Gimė gyvenimui 1930 m. sausio 6 d.

Gimė amžinybei 2018 m. liepos 18 d

 

Nes tu sakei: „Per žemę mes praeinam

Tik vienąsyk, tai būkime tvirti!

Kieno gyvenimas bus panašus į sodrią dainą,

Tas nesutirps mirty“ (V. Mačernis)

 

Liudvika Kaminskaitė – Kelpšienė gimė 1930 m. sausio 6 d. Surdegio kaime, Anykščių rajone. Augo 20 ha žemės ir parduotuvę turėjusioje gausioje ūkininkų, Emilijos ir Jono Kaminskų, šeimoje, kartu su broliais ir seserimis.

Prasidėjus bolševikų okupacijos metams, Kaminskams buvo atimta ne tik parduotuvė ir dalis žemės, bet 1947 m. žuvo brolis Povilas, išėjęs ginti tėvynės kartu su partizanais, o tėvai, kiti broliai ir seserys – ištremti į Sibirą. Liudvika pirmą kartą areštuota, kaltinant bendradarbiavimu su miško broliais, ir uždaryta Kupiškio MVD tardymų izoliatoriuje. Netikėtai ir sėkmingai ištrūkusi į laisvę, bandė slapstytis, tačiau likusi viena be šeimos suprato, kad miškas – vienintelis pasirinkimas. Taip septyniolikmetė mergina, slapyvardžiu – Kuosa, tapo Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Merkio partizanų būrio dalimi. Žinodama, kad rezistencinėje kovoje jėgos nelygios, mirties nebijojo, tačiau pasiduoti neketino. Atvykusi į miško brolių gretas, paprašė ginklo, kuriuo galėtų nusišauti, nenorėdama, kad priešai paimtų ją gyvą.

Tuo metu partizanai bunkerių neturėjo: žiemą ieškodavo prieglobsčio pas ūkininkus, vasarą – gyveno miške, tačiau žmonės, palaužti pokario išbandymų ir baimės, vis rečiau norėdavo atverti savo namų duris. Pasitaikydavo ir išdavysčių. Jaunai merginai gyvenimo sąlygos buvo itin sudėtingos, bet jos drąsa ir pasitikėjimas Dievu leido tapti bebaimei ir pasiryžusiai viskam.

1948 m. rugpjūčio 6 d. enkavėdistų būrys apsupo Baltrūno sodybos namus, kuriuose buvo pasislėpusi Liudvika, dėl sužeistos kojos nespėjusi trauktis kartu su partizanais Kavarsko link. Iššokusi pro langą, bėgo į mišką, besivejant aštuoniolikai vyrų, norėjusių paimti ją gyvą. Peršautu šonu Liuda bėgo toliau. Pajutusi, jog trūksta oro, mergina suvokė, kad nebepabėgs. Išsitraukė ginklą, Dievui matant prisidėjo prie smilkinio, ir melsdamasi paspaudė gaiduką, tačiau ginklas neiššovė. Antras kartas taip pat nebuvo sėkmingas. Šiame kraupiame išbandyme nebuvo jai skirtoji Viešpaties diena ir valanda. Gyvenimas tęsėsi.

Liudviką išvežė į Anykščius, kur ji buvo tardoma pusę metų. Vėliau pervežė į Panevėžį. Teismo nuosprendis įvyko Maskvoje. Liudvikai Kaminskaitei – Kuosai buvo paskirta 10 metų griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje, išvežant į Komi ASR, moterų Intos lagerį. Kalėdama lageryje, pasiduoti neketino – buvo drąsi, kovojo prieš bet kokią neteisybę, skatino sąžiningumą ir dvasines vertybes. Dirbo tiek, kiek sugebėjo. Neleisdavo žeminti nei savęs, nei kitų. Dėl šios priežasties teko ir karcerio bausmę patirti. Tačiau laisva širdis išliko bebaimė, o tikėjimas, viltis ir meilė prasiverždavo su sodria daina. Po Stalino mirties Liuda buvo perkleta į Karagandą, Kazachijos SR, kirsti miško. Net lūžus kojai, savęs negailėjo, ėjo tiek, kiek galėjo.

1956 m., Maskvos komisijai peržiūrėjus tremtinių bylas, Liudvika Kaminskaitė tapo laisva. Išvykusi į Tomską, Baturino sritį, susitiko ne tik su ištremtais tėvais, dviem broliais bei trimis seserimis, bet ir tremtiniu Romualdu Kelpša, tapusiu jos vyru, ir į Lietuvą visi sugrįžo kartu.

Gyvenimas tėvynėje nebuvo lengvas. Jauna šeima patyrė sovietmečio išbandymus, todėl trumpai apsistojo pas vyro giminaitį Kauno rajone, septynerius metus gyveno Žemaitijoje, Kaltinėnuose, bet 1966 m. ėmė kurtis Garliavoje. Susilaukė keturių vaikų: Sauliaus, Valdo, Jauniaus ir Viktorijos. Jaunieji Kelpšai vaikščiojo į bažnyčią, patarnavo Šv. Mišioms, puoselėjo tikėjimo šviesą, nestojo į pionierių gretas. Šeima bendravo su katalikų kunigais, iš tremties sugrįžusiais kitais lietuviais. Jų namus nuolat stebėjo sovietinis saugumas. Vyriausiasis sūnus Saulius platino Katalikų Bažnyčios Kroniką, buvo aktyvus pogrindininkas. Sūnus Valdas vežiojo šviesią ir kilnią asmenybę – kunigą Juozą Zdebskį. Dukra Viktorija aktyviai kovojo už dvasines vertybes, atsisakiusi dalyvauti komunistinio jaunimo veikloje, o sūnus Jaunius 1988 m. įstojo į kunigų seminariją ir tapo katalikų Bažnyčios kunigu. Kelerius metus buvo paskirtas vikaru Alytuje, vėliau sėkmingai dirbo Ūdrijos parapijoje ir Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolinijoje. Šiuo metu, kaip ir dukra Viktorija, gyvena ir dirba JAV, Čikagoje.

Su artimųjų mirtimi, skaudžiais išgyvenimais, persekiojimu, šiurpia Sibiro tremtimi susidūrusi Liudvika 2012 m. drąsiai priėmė dar vieną išbandymą – į amžinąją kelionę pas Viešpatį išlydėjo vyriausiąjį sūnų Saulių.

Iki Liudvikos mirties, sūnus Valdas mamą globojo namuose, Garliavoje. Ši drąsi, stipri ir tikinti moteris visada norėjo būti laisva. Tokia jausdavosi, dalindama savo širdies laisvę visiems ją pažinusiems. Amžiną atilsį. Liūdi dukra, sūnūs, anūkai ir proanūkis.

Pagerbimas ir atsisveikinimas su Liudvika Kaminskaite – Kelpšiene įvyks šeštadienį (liepos 21 d.) 14 – 22 val. ir 
sekmadienį (liepos 22 d.) 9 – 22 val. Šimkaus g. 22, Garliavoje, 1 salėje. 
 
Pirmadienį (liepos 23 d.) Šv. Mišios už mirusiąją aukojamos 11 val. Garliavos Švč. Trejybės bažnyčioje. Velionė bus laidojama Jonučių kapinėse. 

 


20 kovo, 2023

2023 m. kovo 19 d. Simne (Alytaus r.) atidengta lenta pogrindinio leidinio Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika (LKBK) leidėjams ir platintojams […]

20 kovo, 2023

Kovo 22-oji – Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje minima kasmet, nes šią dieną 1868 m. gimė filosofas, rašytojas, publicistas, sveikuolis, […]

VSB specialistė Viktorija Sorė su mokyklos mokiniais Ąžuolu Soriu ir Fausta Griškevičiūte patekusiais į finalą
17 kovo, 2023

Kovo 17 dieną Zapyškio pagrindinėje mokykloje, Kauno rajone, įvyko paskutinis kamuolio žongliravimo konkurso „Mano laikas, mano draugai, mano futbolas“  atrankos […]

16 kovo, 2023

Tęsiame pažintinės informacijos ciklą ,,Aukštaitijos turtai Utenos krašte“, skiriamą Aukštaitijos metams. Apie senąją Uteną pasakoja Jūratė Brasiūnienė, Utenos rajono savivaldybės […]

Švėkšnos progimnazijos mokytojų Taryba, 1925 m. Iš kairės: Kazimieras Motušis, Justinas Bartkus, Ana Mertens, direktorius Stasys Rakauskis, Marija Rakauskienė, Kazys Žukas, kapelionas Stanislovas Būdvytis, priekyje – R. Bormas. ŠM Švėkšnos ekspozicija, GEK 18013.
14 kovo, 2023

2022 m. pabaigoje Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino ir į atmintinų dienų sąrašą įrašė Lietuvos žydų gelbėtojų dieną. Žydų gelbėtojų diena pasirinkta […]

Jurgio Šaulio ir Kazimieros Celińskos vestuvės
14 kovo, 2023

Pokalbis su Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vyresniąja muziejininke, istorike dr. Vilma Bukaite Lietuvos nacionalinis muziejus pristato visuomenei jo rinkiniuose […]

14 kovo, 2023

Panašu, kad su šimtuoju gimtadieniu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodą Kaune sveikina ir augalai: sodo oranžerijoje pražydo ypač retai […]

13 kovo, 2023

2023 m. kovo 10 d., Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos (Kovo 11-osios) išvakarėse, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) […]

Juozapavičiaus grupės Siaubo būrio partizanai: Iš kairės I eilėje 1. būrio vadas Antanas Grušauskas-Siaubas II eilėje: 2. Juozas Aleksonis-Medinis
11 kovo, 2023

Rasti ir identifikuoti penkių Dainavos apygardos Šarūno rinktinės partizanų palaikai Būrio vado Petro Bankietos-Kanapyno ir skyrininko Kazimiero Vaikšnoro-Laimino palaikai rasti 2022 m. spalio […]

10 kovo, 2023

Ekspertai sako, kad jau visai netrukus didžioji dalis pasaulio gyventojų įsikurs miestuose, kuriems prireiks dar labiau augti ir plėstis. Tačiau, […]

10 kovo, 2023

Dainų autorius ir atlikėjas, aktorius, dramaturgas ir režisierius Justas Tertelis visus jaunus ar senus kviečia į akustinį vakarą. Jo metu […]

9 kovo, 2023

Kovo 8 d. Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Naujajame arsenale atidaryta paroda „1923-iųjų metų Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“, […]

Utenos siaurojo geležinkelio stotis, 2023 m.
9 kovo, 2023

Tęsiame pažintinės informacijos ciklą ,,Aukštaitijos turtai Utenos krašte“, skiriamą Aukštaitijos metams. Apie siauruką ir geležinkelio stotį Utenoje pasakoja Jūratė Brasiūnienė, […]

8 kovo, 2023

Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykloje atidaryta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus ir Valstybinio […]

Kauno Šv. Roko mokyklos nuotr.
7 kovo, 2023

Naujais mokslo metais darbą pradės aštuoni regioniniai specialiojo ugdymo centrai. Jie teiks kvalifikuotą pagalbą šalies mokykloms ir darželiams įgyvendinant įtraukties […]

6 kovo, 2023

Reikšmingai prie šiuolaikinio Kauno veido formavimo prisidedančiame „Piliamiesčio“ kvartale dešiniojoje Neries krantinėje iškilo dar vienas naujas modernus gyvenamasis namas. Tęsdama […]

4 kovo, 2023

Tradicine tapusi gražiausių knygų paroda, kuri jau keletą metų pristatoma tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje, o vėliau – Lietuvos nacionalinio muziejaus […]

R. Averkienės nuotr.
3 kovo, 2023

Varėnos viešojoje bibliotekoje pristatyta partizano ir politinio kalinio Antano Švedo atsiminimų knyga „Vilties testamentas“. Joje labai vaizdingai ir įtaigiai įamžinti […]

2 kovo, 2023

Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčios ir benediktinių vienuolyno statinių kompleksas yra įsikūręs senamiesčio pakraštyje – netoli Nemuno ir Neries santakos, Benediktinių […]

2 kovo, 2023

2023 metų vasario mėnesį antrą kartą istorijoje buvo pristatyta 1949 metų partizanų vadų vasario 16 d. pasirašyta Deklaracija. Lietuvos gyventojų […]