5 lapkričio, 2015
Kauno technologijos universiteto informacija

Mokslininkai ir verslininkai sutaria: Lietuva be inovacijų – Lietuva be ateities

„Jei Lietuva nebus inovatyvi, ji nebus turtinga“. Tokią pagrindinę mintį trečiadienį Kauno technologijos universiteto (KTU) „Santakos“ slėnyje vykusioje konferencijoje „Inovatyvus verslas: ar visos galimybės išnaudotos?“ išsakė „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pranešimą kartu su kitais verslo ir akademinio pasaulio atstovais skaitęs bankininkas pabrėžė, kad verslas ir mokslas Lietuvoje turi daug neišnaudotų suartėjimo taškų.

KTU kartu su advokatų kontora „Valur“, Kauno miesto savivaldybe, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmais, Kauno LEZ bei Lietuvos pramonininkų konfederacija organizuotoje konferencijoje kalbėjo ne tik iškilūs šalies mokslininkai, tokie kaip KTU profesoriai Arminas Ragauskas, Egidijus Kazanavičius, bet ir vienas sėkmingiausių lietuvių investuotojų Ilja Laursas, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) atstovai bei daugelis kitų.

Pasak konferenciją atidariusio KTU rektoriaus Petro Baršausko, prieš 3-4 metus jam tekdavę eiti kryžiaus kelius, siekiant įrodyti, kad universitetui yra svarbu bendradarbiauti su verslu.

„Šiandien situacija yra atvirkščia – Universitete turime visą verslo sėkmės istorijų paletę. Vien per pastaruosius trejus metus KTU „Startup Space“ startuolių inkubatoriuje įkurta per 50 įmonių. Dabar svarbu išlaikyti tokį tempą – kiekvienas universitetas turi pabandyti komercializuoti savo viduje sukauptas idėjas, o šalies įmonės, su mokslo pagalba, privalo tapti inovatyviomis“, − sakė P. Baršauskas.

Jam pritarė ir konferencijos dalyvius atvykęs pasveikinti Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Pasak prieš 25 metus savo verslą pradėjusio politiko, beveik visos jo įmonės šiandien negali apsieiti be mokslo pagalbos.

„Jauniems žmonėms linkiu nebijoti klysti – geriau daryti ir klysti, tačiau nueiti teisingu keliu“, − sakė V. Matijošaitis.

KTU kaip mokslo, technologijų ir inovacijų universitetą pristatęs prof. A. Ragauskas pabrėžė, kad inovacijos – tai unikalus verslo ir ekonominio progreso instrumentas, susijęs ir su mokslu. Produktyvios žinios čia reiškiasi technologijų forma.

Mokslininkas pabrėžė, Lietuva turėtų eiti radikalių inovacijų keliu. Mat naujas globalios rinkos nišas atidaranti radikali inovacija reiškia didžiausias įmanomas pajamos iš naujos rinkos nišos, kadangi inovatorius šioje nišoje yra natūralus monopolistas.

Konferencijoje kalbėjęs banko „Nordea“ ekonomistas Ž. Mauricas tvirtino, kad lietuviams, norintiems skatinti idėjas, būtina keisti savo mąstymą. Jo teigimu, dabar dažnai susiduriama su situacija, kai verslas ir mokslas – tarsi du už kaklo surišti asilai, siekiantys skirtingose pusėse esančių krūmo lapų.

„Reikia padaryti taip, kad abu gyvūnai ėstų pirma nuo vieno, o vėliau – nuo kito krūmo“, − sakė ekonomistas. Dabar Lietuvoje verslo ir mokslo ryšys – vis dar „stūmtraukis“. Daug dirbama, tačiau nieko nepadaroma, nes viskas daroma nekoordinuojant veiksmų“, − sakė ekonomistas.

Viena iš didžiausių šiandienos šalies problemų, kur galėtų padėti inovacijos – mokesčių surinkimas. Žmonės nenori mokėti mokesčių, bet tai yra natūralu. Pasak ekonomisto, mokesčius reikia padaryti tokius, kad žmonės juos norėtų mokėti, t.y. ieškoti inovatyvių sprendimų. Pavyzdys – valstybės skelbta akcija, kai tam tikru laikotarpiu žmonės, pirkdami kompiuterius, gale metų galėdavo susigrąžinti dalį įmokos.

Ž. Maurico teigimu, inovacijomis lenkiame tik kaimynus latvius, o estai ir skandinavai – toli priekyje. Pastarieji labai skatina verslą eiti koja kojon su mokslu, o Lietuvoje verslas, eidamas į naujas rinkas, vis dar nėra linkęs investuoti į žinias, kurias galėtų gauti iš universitetų.

„Jei Lietuva nebus inovatyvi, tai ji nebus turtinga. Darbo rinkos tendencijos 2025 metais aiškiai rodo, kad pasaulyje reikės daug žemos kvalifikacijos ir daug itin aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Vidurinio lygio darbuotojų bus nedaug, o pagrindinis klausimas čia – kur bus Lietuva? Jei norime gyventi turtingai, turime turėti daug aukštos kvalifikacijos darbuotojų“, − tvirtino ekonomistas.

Versle inovacijos būtinos tam, kad netaptume pasaulio pastumdėliais. Jo teigimu, ateitį gerai apibrėžia anekdotas, apie vienintelius du fabriko darbuotojus – šunį ir žmogų. Žmogus bus reikalingas tam, kad pašertų šunį, o šuo tam, kad saugotų žmogų tam, kad pastarasis fabrike ko nors nesugadintų.


2 gruodžio, 2022

Nors bendruomeniniai vaikų globos namai yra vertinami kaip geresnė alternatyva didelėms vaikų globos institucijoms, dalis šalies gyventojų išlieka skeptiški jų […]

30 lapkričio, 2022

Technologijų svarba šiuolaikinėje kasdienybėje yra nenuginčijama. Pasaulio mastu tarp geriausiai apmokamų specialybių įsitvirtinusios duomenų analitikų, vyresniųjų programuotojų, ir informacinių sistemų […]

R. Gustaičio nuotr.
29 lapkričio, 2022

Šiandien, po daugiau kaip dviejų metų pertraukos, duris atvėrė renovuota Birštono meno mokykla. Po rekonstrukcijos patalpos tapo energiškai efektyvesnės, labiau […]

29 lapkričio, 2022

Lapkričio 25 d. Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio technologijų ir verslo fakultete (PTVF) įvyko 22-oji studentų mokslinė konferencija „Technologijų ir […]

29 lapkričio, 2022

„Veidrodėli, pasakyk, kas pasaulyje gražiausia?“, –  tikriausiai visi prisimenate Brolių Grimų pasakos, plačiai žinomos visame pasaulyje, žodžius. Baigiantis šokiui ir […]

„Dekoratyvi stiklo medžiaga „Cinivitro“ (aut. Airidas Skublickas, projektą kuruoja antrepreneris doc. Marius Norkus)
18 lapkričio, 2022

Spalį Eindhovene surengta „Nyderlandų dizaino savaitė“ (angl. Dutch Design Week), garsėjanti naujausiomis dizaino idėjomis ir didžiule dizainerių koncentracija viename mieste. […]

13 lapkričio, 2022

2022 m. lapkričio 12 d. Panevėžio robotikos centre „RoboLabas“ jau trečiąjį kartą vyksta tarptautinės robotikos varžybos „Robotų fiesta 2022“. Ji […]

Kęstutis Pocius
10 lapkričio, 2022

Besikeičiantis vartotojų požiūris, griežtėjantis politinis reguliavimas atliekų tvarkymo srityje,  Europos Sąjungos keliami tikslai pereiti prie žiedinės ekonomikos, milžiniška konkurencija bei […]

8 lapkričio, 2022

Vidutinė temperatūra pasaulyje kyla greičiau nei planuota. Mokslininkai įspėja, kad kai kurie klimato kaitos padariniai lems vis didesnius praradimus ir […]

7 lapkričio, 2022

Spalio pabaigoje pagal 2021 m. birželio mėn. Utenos rajono savivaldybės tarybos patvirtintą „Utenos rajono savivaldybės studentų rėmimo programos tvarkos aprašą“ […]

4 lapkričio, 2022

Spalio 27 d. vykusiame Alytaus rajono savivaldybės tarybos posėdyje nuspręsta 1,5 karto padidinti studijų paramą studentams. Savivaldybės studijų rėmimo fondui 2022 […]

Arvydo Šlausto diplominis darbas „Saulėlydis“ (1997 m.)
4 lapkričio, 2022

Neretai, pabaigus studijas, sulaukiama klausimų: „O kas po to?“, „O kur padėsi savo baigiamąjį darbą?“, „O ką veiksi?“ Atsakome: vienų […]

E. Mališausko nuotr.
29 spalio, 2022

Penktadienį Lietuvos sporto universiteto (LSU) garbės daktaro atributais – toga ir kepure –  pasipuošė žymus krepšininkas, buvęs ilgametis Lietuvos krepšinio […]

Prof. Jonas Grigas, Rūtos Averkienės nuotr.
23 spalio, 2022

Trūkstant elektros energijos, pasaulyje kuriami neišsenkamos energijos branduolių sintezės reaktoriai. Pagrindinis branduolių sintezės tikslas yra sulieti lengvų atomų branduolius į […]

Jurgita Šiugždinienė
18 spalio, 2022

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė susitikime „Švietimo pažanga savivaldybių rankose“ su savivaldybių merais aptarė švietimo pažangos programą „Tūkstantmečio […]

14 spalio, 2022

Ketvirtadienį nuotoliniu būdu vykusioje tiesioginėje transliacijoje Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ukrainiečių šeimoms, atvykusioms į Lietuvą kartu su vaikais, pristatė, […]

7 spalio, 2022

Vilniuje veiklą pradėjusi viešoji įstaiga Tarptautinė Ukrainos mokykla mokytis pakvietė nuo karo pabėgusius vaikus – ugdymo įstaigoje šiuo metu užsiregistravo […]

7 spalio, 2022

Kaunas gali didžiuotis – šiemet 7 miesto pedagogai pastebėti ir įvertinti už nuopelnus bei pasiekimus švietime. Minint Tarptautinę mokytojų dieną, valstybės mastu apdovanotos […]

6 spalio, 2022

Spalio 5 d. Jurbarko Vytauto Didžiojo progimnazijoje įvyko Tarptautinės mokytojų dienos renginys, kuriame su gėlėmis ir sveikinimais buvo sutiktos Jurbarko […]

6 spalio, 2022

Panevėžio rajono švietimo bendruomenė paminėjo Tarptautinę mokytojų dieną. Iškilmės vyko Juozo Miltinio dramos teatre. Pasveikinti pedagogų atvyko Panevėžio rajono savivaldybės […]