5 lapkričio, 2015
Kauno technologijos universiteto informacija

Mokslininkai ir verslininkai sutaria: Lietuva be inovacijų – Lietuva be ateities

„Jei Lietuva nebus inovatyvi, ji nebus turtinga“. Tokią pagrindinę mintį trečiadienį Kauno technologijos universiteto (KTU) „Santakos“ slėnyje vykusioje konferencijoje „Inovatyvus verslas: ar visos galimybės išnaudotos?“ išsakė „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pranešimą kartu su kitais verslo ir akademinio pasaulio atstovais skaitęs bankininkas pabrėžė, kad verslas ir mokslas Lietuvoje turi daug neišnaudotų suartėjimo taškų.

KTU kartu su advokatų kontora „Valur“, Kauno miesto savivaldybe, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmais, Kauno LEZ bei Lietuvos pramonininkų konfederacija organizuotoje konferencijoje kalbėjo ne tik iškilūs šalies mokslininkai, tokie kaip KTU profesoriai Arminas Ragauskas, Egidijus Kazanavičius, bet ir vienas sėkmingiausių lietuvių investuotojų Ilja Laursas, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) atstovai bei daugelis kitų.

Pasak konferenciją atidariusio KTU rektoriaus Petro Baršausko, prieš 3-4 metus jam tekdavę eiti kryžiaus kelius, siekiant įrodyti, kad universitetui yra svarbu bendradarbiauti su verslu.

„Šiandien situacija yra atvirkščia – Universitete turime visą verslo sėkmės istorijų paletę. Vien per pastaruosius trejus metus KTU „Startup Space“ startuolių inkubatoriuje įkurta per 50 įmonių. Dabar svarbu išlaikyti tokį tempą – kiekvienas universitetas turi pabandyti komercializuoti savo viduje sukauptas idėjas, o šalies įmonės, su mokslo pagalba, privalo tapti inovatyviomis“, − sakė P. Baršauskas.

Jam pritarė ir konferencijos dalyvius atvykęs pasveikinti Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Pasak prieš 25 metus savo verslą pradėjusio politiko, beveik visos jo įmonės šiandien negali apsieiti be mokslo pagalbos.

„Jauniems žmonėms linkiu nebijoti klysti – geriau daryti ir klysti, tačiau nueiti teisingu keliu“, − sakė V. Matijošaitis.

KTU kaip mokslo, technologijų ir inovacijų universitetą pristatęs prof. A. Ragauskas pabrėžė, kad inovacijos – tai unikalus verslo ir ekonominio progreso instrumentas, susijęs ir su mokslu. Produktyvios žinios čia reiškiasi technologijų forma.

Mokslininkas pabrėžė, Lietuva turėtų eiti radikalių inovacijų keliu. Mat naujas globalios rinkos nišas atidaranti radikali inovacija reiškia didžiausias įmanomas pajamos iš naujos rinkos nišos, kadangi inovatorius šioje nišoje yra natūralus monopolistas.

Konferencijoje kalbėjęs banko „Nordea“ ekonomistas Ž. Mauricas tvirtino, kad lietuviams, norintiems skatinti idėjas, būtina keisti savo mąstymą. Jo teigimu, dabar dažnai susiduriama su situacija, kai verslas ir mokslas – tarsi du už kaklo surišti asilai, siekiantys skirtingose pusėse esančių krūmo lapų.

„Reikia padaryti taip, kad abu gyvūnai ėstų pirma nuo vieno, o vėliau – nuo kito krūmo“, − sakė ekonomistas. Dabar Lietuvoje verslo ir mokslo ryšys – vis dar „stūmtraukis“. Daug dirbama, tačiau nieko nepadaroma, nes viskas daroma nekoordinuojant veiksmų“, − sakė ekonomistas.

Viena iš didžiausių šiandienos šalies problemų, kur galėtų padėti inovacijos – mokesčių surinkimas. Žmonės nenori mokėti mokesčių, bet tai yra natūralu. Pasak ekonomisto, mokesčius reikia padaryti tokius, kad žmonės juos norėtų mokėti, t.y. ieškoti inovatyvių sprendimų. Pavyzdys – valstybės skelbta akcija, kai tam tikru laikotarpiu žmonės, pirkdami kompiuterius, gale metų galėdavo susigrąžinti dalį įmokos.

Ž. Maurico teigimu, inovacijomis lenkiame tik kaimynus latvius, o estai ir skandinavai – toli priekyje. Pastarieji labai skatina verslą eiti koja kojon su mokslu, o Lietuvoje verslas, eidamas į naujas rinkas, vis dar nėra linkęs investuoti į žinias, kurias galėtų gauti iš universitetų.

„Jei Lietuva nebus inovatyvi, tai ji nebus turtinga. Darbo rinkos tendencijos 2025 metais aiškiai rodo, kad pasaulyje reikės daug žemos kvalifikacijos ir daug itin aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Vidurinio lygio darbuotojų bus nedaug, o pagrindinis klausimas čia – kur bus Lietuva? Jei norime gyventi turtingai, turime turėti daug aukštos kvalifikacijos darbuotojų“, − tvirtino ekonomistas.

Versle inovacijos būtinos tam, kad netaptume pasaulio pastumdėliais. Jo teigimu, ateitį gerai apibrėžia anekdotas, apie vienintelius du fabriko darbuotojus – šunį ir žmogų. Žmogus bus reikalingas tam, kad pašertų šunį, o šuo tam, kad saugotų žmogų tam, kad pastarasis fabrike ko nors nesugadintų.


2 gruodžio, 2020

Vaistininkų nebeužtenka, o farmakotechnikų nebereikia. Jei Seimas nesutiks priimti Farmacijos įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIIIP-4571(2), bedarbių gretas nuo kitų metų […]

2 gruodžio, 2020

Kitais metais stosiantiesiems į universitetus ir kolegijas konkursinio balo skaičiavimo principai išlieka panašūs kaip 2020 m. Laikinai einantis pareigas švietimo, […]

Aušra Maslauskaitė. Sociologė, VDU profesorė
30 lapkričio, 2020

Šiuo metu mes perrašome visuomenę ir savo lūkesčius vyrams, ką ir kaip jie turėtų daryti, vis daugiau priskirdami vyrams įtraukios […]

30 lapkričio, 2020

Visi suprantame, kad knygos padeda lavinti kalbą ir žodyną. Jos moko išreikšti mintis, save, suvokti kitus ir pasaulį. Jos suteikia […]

30 lapkričio, 2020

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė nustatė, kad Meilės Lukšienės premijos teikimo tvarka pažeidžia vyresnių mokytojų teisę gauti šį apdovanojimą. Kontrolierė […]

27 lapkričio, 2020

Stropiai besimokantis, bet nesuprantantis ironijos ir neskiriantis blogio nuo gėrio. Būtent tokie dirbtiniam intelektui priskiriami bruožai suteikia argumentų skeptikams, o […]

26 lapkričio, 2020

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pateko į pasaulinį inovatyvių universitetų reitingą „World’s Universities with Real Impact“ (WURI) – čia jam skirta aukšta 41 […]

26 lapkričio, 2020

„Jau daugiau nei šimtmetį nekilnojamasis turtas išlieka didžiausia pasaulyje turto klase. Paradoksalu, jog nepaisant technologinės pažangos, vartotojams investuoti į nekilnojamąjį […]

26 lapkričio, 2020

Lapkričio 13–22 d. vykusiame didžiausiame tarptautiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“ iš Vilniaus universiteto (VU) studentų sudaryta komanda laimėjo didįjį prizą. Pasak komandai […]

26 lapkričio, 2020

Dar 608 mokytojai galės įgyti kito dalyko ar pedagoginės specializacijos kompetencijų ir mokyti ne vieno, o bent dviejų dalykų. Švietimo, […]

26 lapkričio, 2020

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda nuotoliniu būdu pasveikino mokslininkus, kurių 2019 m. apgintos disertacijos buvo atrinktos kaip geriausios ir pelnė […]

26 lapkričio, 2020

Už kosmoso klausimus atsakingi Europos Sąjungos (ES) ministrai vaizdo konferencijoje ir ES Europos kosmoso agentūros (EKA) tarybos nuotoliniame posėdyje aptarė […]

25 lapkričio, 2020

Tomas prisimena, kad pirmieji ligos simptomai pasireiškė vairuojant automobilį. „Gerai, kad staiga ištikęs priepuolis buvo trumpas ir mašiną pavyko suvaldyti. […]

25 lapkričio, 2020

Vyriausybė, priėmusi nutarimą dėl karantino Lietuvoje pratęsimo, numatė galimybę nuo gruodžio 10 d. griežtai apibrėžtomis sąlygomis lankytis muziejuose ir galerijose, […]

25 lapkričio, 2020

Seimas po svarstymo bendru sutarimu pritarė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIIIP-4912), kuriomis siūloma išplėsti galiojančią gyventojų pajamų mokesčio […]

25 lapkričio, 2020

Trakų viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyrius ir Trakų pradinės mokyklos ketvirtokai su mokytoja Violeta Filonova priėmė iššūkį ir dalyvavo Lietuvos […]

19 lapkričio, 2020

Lietuvos tėvų forumas susirūpinęs, kad, esant ir taip sudėtingai  situacijai bei valstybėje paskelbtam karantinui, dėl neatsakingumo ir  nepakankamos kontrolės susiklostė […]

18 lapkričio, 2020

Norėdami didinti aukštojo mokslo prieinamumą, gerinti įsidarbinamumo rodiklius ir stiprinti ryšius tarp regionų ir aukštojo mokslo, kolegijų vadovai pasirašė bendradarbiavimo […]

18 lapkričio, 2020

Vilniaus miesto savivaldybė ir Mykolo Romerio universitetas ketina suvienyti savo patirtį, žinias ir išteklius – steigs Mykolo Romerio universiteto progimnaziją […]

17 lapkričio, 2020

Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto kieme savaitgalį įgyvendintas unikalus eksperimentas, kurio sumanytojas ir organizatorius – dėstytojas, humanitarinių mokslų daktaras Gvidas […]