1 birželio, 2020

Neprižiūrimų kultūros paveldo objektų aktualijos. Liūdno veido Šateikių dvaro sodyba

Paveldui neabejingus piliečius liūdina daug kur Lietuvoje be priežiūros stovintys sienieji, į Kultūros vertybių registrą įtraukti pastatai. Ypač bėgančiam laikui jautrūs mediniai pastatai. Kiekvieno jų likimas skirtingas. Ne visada yra net kam juos prižiūrėti.   

Neprižiūrimų kultūros paveldo objektų būklės įvertinimas ir tvarkymo skatinimas – prioritetinė šių metų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (KPD) veikla. Šios veiklos tikslas – surinkti informaciją apie esamą realią neprižiūrimų, bešeimininkių kultūros paveldo objektų būklę ir problematiką, atlikti informacijos analizę ir pagal gautus duomenis numatyti reikiamas veiksmų priemones, parengti tokių objektų tvarkymo strategiją. 

Atsižvelgiant į tai, jog tokios apimties darbai vykdomi pirmą kartą, jie bus atliekami keliais etapais. Pirmiausia numatyta atlikti realų neprižiūrimų kultūros paveldo objektų būklės įvertinimą, parengti sąrašą, susisteminti informaciją apie kultūros paveldo objektus, kurių problematika yra didelė, o įprastinės administracinės procedūros yra neveiksnios.

Senos priemonės neveikia

Kaip teigė KPD Kontrolės skyriaus vedėja Donata Armanavičienė, iki 2020 metų vykdyta neprižiūrimų kultūros paveldo objektų sustiprintos kontrolės programa tapo neveiksni, nes objektų, kuriems buvo galima taikyti administracines priemones, kai kuriuose regionuose labai sumažėjo. Be to, programą ribojo į ją traukiamų objektų skaičius (tik 50 per metus) ir siekiamybė einamaisiais metais taikant administracines priemones pagerinti jų fizinę būklę. Kitaip tariant, ilgainiui minėta programa tapo fiktyvi. Su šių metų programa, patikrinus ir nustačius kiekvieno neprižiūrimo objekto fizinę būklę, identifikavus nepriežiūros problemas, kartu su savininkais, valdytojais, o jei turtas bešeimininkis – su savivaldybėmis, vietos bendruomenėmis bus siekiama ieškoti sprendimų. Laukiama ir visuomenės iniciatyvų bei pasiūlymų. Dažnu atveju KPD vienas nepajėgus išspręsti visų su neprižiūrimais kultūros paveldo objektais susidariusių problemų. Atsižvelgiant į tai, KPD nutarė viešinti informaciją apie neprižiūrimus kultūros paveldo objektus, pristatant visuomenei tokių objektų problematikos spektrą. Vienas iš tokių atvejų – Šateikių dvaras Plungės rajone.

Pliaterių pėdsakai

Šateikiai rašytiniuose šaltiniuose minimi nuo 1568 m., kai Žygimantas Augustas, Lenkijos ir Lietuvos karalius, padovanojo Šateikius Jokūbui Laškovskiui. Jo sūnus Mykolas šią valdą pardavė Prūsijos kancleriui Andeasui Fabricijui, po kurio mirties 1602 m. Šateikiai atiteko Lietuvos didžiajam maršalui Kristupui Mantvydui. Vėliau priklausė Skalvydams, Šverinams. 1664 m. J. Šverinas užstatė Šateikius grafui Vilhelmui Pliateriui, o nuo 1692 m. – jo sūnui Andriui Vilhelmui Pliateriui. Matyt, Šverinai nesugebėjo grąžinti skolų, nes 1723 m. Šateikiai perėjo į Pliaterių rankas. Jie valdė dvarą iki Pirmojo pasaulinio karo ir paliko čia ryškiausius pėdsakus. Pirmosios žinios apie Šateikių dvarą atsirado XVII a. 1692 m. inventoriaus aprašyme jau minimi dvaro rūmai bei ūkiniai pastatai. Iki mūsų dienų išlikusio dvaro kūrėjai – grafai Pliateriai.

Šateikių dvaro sodyba valstybės saugomas kultūros paveldo kompleksas, kurį sudaro11 kompleksinių dalių –  ponų namas, svirnas, oranžerija – sodininko namas, ledainės liekanos, namas, kluono liekanos, arklidė, alaus darykla, vandens malūnas, tvoros fragmentai, parkas. Dalis pastatų yra mediniai, dalis – mūriniai.

Ūkio darbuotojams – už pajus

Po Antrojo pasaulinio karo dvare įsikūrė tarybinis ūkis. Po 1990 m. dauguma dvaro pastatų išdalinta buvusio ūkio darbuotojams už pajus. 1992 m. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl žemės ūkio įmonių turto privatizavimo pasirašant pajus nuostatų patvirtinimo“.  Šie nuostatai reglamentavo žemės ūkio įmonių turto privatizavimą perduodant numatomos steigti žemės ūkio bendrovės nariams dalį žemės ūkio įmonių turto už valstybės vienkartines išmokas, žemės ūkio bei kitas tikslines kompensacijas ir žemės ūkio įmonės išmokas, taip pat perkant dalį turto už pinigus. Žemės ūkio įmonės turtas buvo privatizuojamas atskirais gamybiniais-technologiniais komplektais, įsigyjant komplekto pagrindu numatomos steigti žemės ūkio bendrovės pajus. Asmenų, įsigijusių gamybinį-technologinį komplektą, pajai buvo laikomi jų pradiniu įnašu steigiamoje bendrovėje.

Dvaro sodybos svirnas, arklidės, alaus darykla, kluonas, namas, malūnas buvo išdalinti už pajus. KPD Telšių skyriaus specialistai ne kartą kreipėsi į įvairias institucijas dėl tikslių pajininkų nustatymo. Nustačius dalies pajininkų asmenybes buvo surašomi reikalavimai pašalinti pažeidimus, raginimai savo turtą tinkamai prižiūrėti, rengiami susitikimai su pajininkais, savivaldybės ir seniūnijos atstovais, aptariami įvairūs sprendimo variantai. Kaip teigė KPD Telšių skyriaus vedėja Aurelija Ričkuvienė, realybė buvo tokia, kad daugelis pajininkų garbaus amžiaus, finansiškai nepajėgūs, o kiti jau mirę. Be to, nė vienas pajininkas nebuvo nuosavybės teisiškai įregistravęs, o kai kurie raštiškai atsisakę savo dalies. Todėl daugelis ūkinių pastatų neturi realių šeimininkų ir nyksta. KPD Telšių skyriaus specialistų veikloje ši dvaro sodyba figūruoja kaip turinti daugiausiai neprižiūrimų pastatų. Specialistai neturi net kam surašyti reikalavimų pašalinti pažeidimus ar paraginti tinkamai prižiūrėti objektus. Išlikę pastatai nenaudojami arba naudojami ne pagal pirminę paskirtį.  

Vilčių suteikiantys žingsniai

KPD vienas nepajėgus išspręsti susidariusios situacijos Šateikiuose, nepajėgė šios problemos išspręsti ir iki šiol formuotos Vyriausybės darbo grupės. Pasigesta buvo ir didesnio savivaldos dėmesio į tokio pobūdžio problemų sprendimą. Dar 2004 m. Lietuvos Respublikos Valstybinės paveldosaugos komisijos išvažiuojamajame posėdyje Plungės rajono savivaldybei buvo pasiūlyta pagal kompetenciją įgyvendinant „Dvarų paveldo išsaugojimo programą ir dvarų paveldo išsaugojimo programos įgyvendinimo priemones“ parengti Telšių apskrities Šateikių ir kitų dvarų paveldo išsaugojimo  planą iki 2005 m., ieškoti galimybių pritraukti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą paveldo išsaugojimui. Dvaro sodyboje ne kartą lankėsi Seimo nariai, KPD vadovybė, vizitų metu savivaldybė buvo raginama imtis ryžtingesnių žingsnių perimant dvaro sodybos pastatus savo žinion ir dairytis investuotojų.

Po įvairių raginimų ir diskusijų, po KPD Telšių skyriaus susirašinėjimo su Plungės rajono savivaldybės administracija, pasiekta, kad dėl šešių objektų jau yra pradėta turto pripažinimo bešeimininkiu procedūra. Ši procedūra yra gana ilga, tačiau reikalinga ir suteikianti vilčių. Įteisinus kultūros paveldo objektų  priklausomybę, galimi kiti žingsniai –  savininkų, norinčių ir galinčių prikelti objektą naujam gyvenimui, paieška, objektų tvarkybos ir pritaikymo darbai ir pan.

Nepaisant liūdno Šateikių dvaro sodybos ūkinių pasatų likimo, dvaro sodyboje yra ir gerų pavyzdžių. Apleistą ponų namą įsigijęs savininkas iš Šateikių Šv. Evangelisto Morkaus parapijos, jau ne vienerius metus tvarko pastatą, kurį planuoja restauruoti ir pritaikyti kokiai nors veiklai.

 

Share Button

27 lapkričio, 2020

Lietuvos rusų dramos teatras (LRDT), palaikydamas demokratinį judėjimą Baltarusijoje, pradėjo dokumentinės dramos „Kvėpuojame drauge” („Дыхаем разам/Дышем вместе“) kūrybinį procesą. Unikaliame […]

26 lapkričio, 2020

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos vardu Izraelio vadovui Reuvenui Rivlinui įteikta proginė moneta, nukalta Vilniaus Gaono Elijo ben Solomono Zalmano […]

26 lapkričio, 2020

Kiek Lietuvoje yra dizainerių ir kiek to lietuviško dizaino turime? Ar jis yra matomas tik mūsuose ar ir užsienyje? Vienas […]

25 lapkričio, 2020

Vyriausybė, priėmusi nutarimą dėl karantino Lietuvoje pratęsimo, numatė galimybę nuo gruodžio 10 d. griežtai apibrėžtomis sąlygomis lankytis muziejuose ir galerijose, […]

25 lapkričio, 2020

Kultūros ministerijoje į pirmąjį posėdį susirinkusi naujos sudėties Literatūros taryba aptarė veiklos perspektyvas. Tarybos narius pasveikino kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė, […]

25 lapkričio, 2020

Vakar Plungės kultūros centras pakvietė visus plungiškius į unikalų, šiuolaikinio meno projektą – spektaklį ,,Umbra“. Tai netikėta, užburianti ir įtraukianti […]

25 lapkričio, 2020

Tradicinis sostinės savivaldybės organizuojamas Kultūros rėmimo programų projektų konkursas šiemet ir vėl kviečia skirtingų kultūros ir meno sričių organizacijas dalyvauti […]

25 lapkričio, 2020

Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyrius ir „Aido“ filialas (Aido g. 27) 2020 m. įgyvendino Lietuvos kultūros tarybos […]

24 lapkričio, 2020

Kultūros infrastruktūros centras (KIC) baigia Alytaus sinagogos tvarkymo darbus. Likvidavus avarinę būklę, pastatas remontuotas, restauruotas ir jame įsikurs Alytaus muziejaus […]

24 lapkričio, 2020

Greitai bus trisdešimt metų, kai kaunietė Irena Saulutė Špakauskienė nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens kasdien važiuoja autobusu iš Kauno […]

23 lapkričio, 2020

Trakų krašto žmones ir žemę aprašanti mokslininkė apie garsiojo Švč. Mergelės Marijos paveikslo šlovę, Karaimščyzną, Rogatkę ir kultūros atstovų darbą […]

23 lapkričio, 2020

Pakeitęs formatą, Galimybių festivalis „Tavo PIN kodas“ sulaukė didžiulio šiauliečių (ir ne tik) susidomėjimo. Šiaulių valstybinė kolegija miesto gimnazistams lapkričio […]

23 lapkričio, 2020

2020-11-19 Kaune Fryko g. prie namo Nr. 24 (buv. Nr. 2) visuomenininkai paminėjo pasaulinę filosofijos dieną, kuriame gyveno vienas žymiausias […]

23 lapkričio, 2020

Lapkričio 23-oji ypatinga – šią dieną švenčiame tautos patriarcho dr. Jono Basanavičiaus gimtadienį. Minint šią dieną, sostinės meras Remigijus Šimašius […]

21 lapkričio, 2020

Visą mėnesį Panevėžio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje veikė rokiškietės Birutės Dapkienės tapybos darbų paroda „Laisva kaip vėjas“. Paskutinę jos dieną […]

20 lapkričio, 2020

Panemunėlyje (Rokiškio r.) įsikūręs Vidmantas Zakarka – sertifikuoto tautinio paveldo produktų tradicinis amatininkas, senosios kryždirbystės ir šaukščiaus amato puoselėtojas. Du […]

20 lapkričio, 2020

Savo gyvenimą ir veiklą tarp Lietuvos, Kipro ir kitų šalių dalinanti šiaulietė Dalia Staponkutė nepamiršta savo gimtojo miesto – jį […]

20 lapkričio, 2020

Draugystę su akmenimis Vytautas Jasinskas pradėjo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio viduryje. Jis – vienintelis likęs tautodailininkas akmentašys Panevėžio regione. Tačiau […]

20 lapkričio, 2020

Stanislovo Šimonėlio sodyba stovi šalia tylaus Juostos upelio. Čia jis gimė, augo ir savo metus tauriai nugyveno. Savamokslis medžio meistras […]

19 lapkričio, 2020

Minint 2020-uosius – Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metus, Žemaičių muziejus „Alka“ įgyvendino projektą „Telšių Atminties knyga: miesto žydų […]