Nuo Karaliaučiaus iki Kauno: Albertinai – 480
Šiais metais minime Karaliaučiaus universiteto įkūrimo 480 metų sukaktį. Tai datai paminėti Kauno Švč. Trejybės evangelikų liuteronų bažnyčioje surengta konferencija. Konferencijos iniciatoriai, organizatoriai ir moderatoriai – Kauno Švč. Trejybės liuteronų bažnyčios kun. Saulius Juozaitis, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, XXVII knygos mėgėjų draugijos narys, istorinės atminties tyrinėtojas dr. Raimundas Kaminskas pakvietė gausų būrį dalyvių, svečių, parengė parodas. Renginyje dalyvavo dr. Laima Andrikienė, dirbanti Europos Audito Rūmuose (EAR) Liuksemburge kaip Lietuvos deleguotoji Rūmų narė, visuomeninių organizacijų nariai, LPKTS nariai.
Įžanginį žodį ir šios šventovės prisistoriję papasakojo kunigas Saulius Juozaitis. Konferenciją sveikinimo žodžiu pagerbė dabartinis Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dekanas doc. Dr. Giedrius Romeika.
Apie Karaliaučiaus universitetą: tai pirmasis lietuvių kultūros židinys, beveik 400 metų žadinęs lietuvių tautinę savimonę, susidomėjimą tautos istorija, kalba, papročiais, tautosaka, dainomis, t. p. padėjęs priešintis germanizacijai. Karaliaučiaus universitete mokėsi nemažai lietuvių. XVI–XVII a. nebuvo metų, kad Karaliaučiaus universitete nebūtų imatrikuliuoti nors keli studentai lietuviai. Jame mokėsi daugelis būsimų Mažosios Lietuvos protestantų kunigų, lietuviškų raštų autoriai bei vertėjai, Prūsijos valdžios potvarkių į lietuvių kalbą vertėjai. Jame studijavo ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikai bei dėl religinių persekiojimų iš Didžiosios Lietuvos pabėgę inteligentai protestantai. Lietuvių raštijai nusipelnė ir Karaliaučiaus universiteto absolventai vokiečiai. Universiteto studentai iš Mažosios Lietuvos tapo daugiausiai kunigais ir lietuvių raštijos kūrėjais, o iš LDK bei Didžiosios Lietuvos – valstybės, visuomenės veikėjais. Karaliaučiaus universitetą baigė B. Vilentas, P. Ruigys, P. Milkus, M. Pretorijus, E. Gizievijus, L. Rėza, F. Kuršaitis ir daugelis kitų Mažosios Lietuvos kultūros puoselėtojų. 1546 m. kunigaikščio Albrechto kvietimu iš Vilniaus į Karaliaučių atvyko ir 1548 m. universitete bakalauro laipsnį įgijo Martynas Mažvydas. 1718 m. buvo įsteigtas Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras, kurį lankė visi Teologijos fakulteto studentai, ketinę dirbti evangelikų kunigais Mažojoje Lietuvoje. Nuo 1744 m. seminaro docentas buvo kalbininkas Povilas Ruigys, parašęs „Lietuvių kalbos pradmenis”, 1779–1781 m. – Zigfridas Ostermejeris, rūpinęsis lietuvių kalbos teisėmis. Lietuvių kalba Karaliaučiaus universitete buvo dėstoma net iki jo uždarymo 1944 m.
1736–1740 m. Karaliaučiaus universitete studijavo Kristijonas Donelaitis. Lietuvių kalbą būsimajam poetui universitete dėstė Francas Albertas Šulcas, lietuvių kalbos seminaro vedėjas, būsimojo filosofo I. Kanto mokytojas. Universitete profesoriavo vok. orientalistas Peteris Bolenas (1796–1840 m). Jis drauge su L. Rėza ir J. Foigtu susidomėjo Lietuvos senove, kalba. P. Bolenas vienas iš pirmųjų lietuvių kalbą ėmė lyginti su sanskritu. Nuo 1823 universiteto archyvo direktorius buvo prof. Johanas Foigtas. Kryžiuočių ordino archyvuose jis rado daug duomenų apie prūsų ir lietuvių kovas su kryžiuočiais, 1836–1861 m. išleido 6 tomų diplomatinių dokumentų rinkinį. Karaliaučiaus universitetą su daugeliu jo sukauptų kultūros vertybių 1945 pavasarį sunaikino sovietų kariuomenė.
Konferencijoje pranešimą apie Karaliaučiaus universiteto veiklą iki 1945 m. ir jo poveikį Lietuvos visuomenei skaitė LGGRTC generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys.
LPKTS Vilnius skyriaus pirmininkas, prof. Jonas Jakaitis pateikė vizualų pranešimą „Nuo klasikinės I. Kanto estetikos iki H. Belting postmodernios vaizdų interpretacinės ikonologijos”. Konferencijoje dalyvavo architektai, Mažosios Lietuvos paveldo tyrinėtojai, pelnę Valstybinę Jono Basanavičiaus premiją Marija ir Martynas Purvinai. Apie Albrechtą Branderburgietį kaip Karaliaučiaus universiteto kūrėją kalbėjo Marija Purvinienė: Albrechtas Brandenburgietis buvo įžvalgus valdovas. Į šalį kvietė žymesnius reformacijos šalininkus, mokslininkus. Priėmė ir globojo iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės į Karaliaučių pasitraukusį A. Kulvietį, S. Rapolionį ir kitus protestantus.Karaliaučiaus universiteto įkūrimo (1544) iniciatorius. Rėmė pirmąją Prūsijoje Weinreicho spaustuvę, rūpinosi lietuvių (skyrė 7 stipendijas) ir prūsų evangelikų liuteronų kunigų rengimu. Jo rūpesčiu ir lėšomis M.Mažvydo parengta ir Karaliaučiuje 1547 išleista pirmoji lietuviška knyga Katekizmas, išleisti trys katekizmai prūsų kalba (pirmasis ir antrasis – pirmojo katekizmo du skirtingi variantai; 1545, 1561). Dėl reformacijos Prūsijos viešajame gyvenime imta plačiau vartoti prūsų, lietuvių, lenkų kalbas. Skyrė lėšų lietuviškoms parapijoms ir pradžios mokykloms Mažojoje Lietuvoje steigti, religinei literatūrai leisti.
Doc. dr. Marynas Purvinas apžvelgė Karaliaučiaus universiteto 1544 –1945 m. veiklą regioniniame kontekste.
XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė Dalia Poškienė pristatė Draugijos leidinius, skirtus – raštijos pradininkams, ir spaudos puoselėtojams. Paminėjo surengtą tarptautinį ekslibrisų konkursą, skirtą K. Donelaičio 300 metinėms, konferenciją Karaliaučiuje „Laiko ženklų palytėti”. Kelionės metu aplankytas E. Kanto kapas, L. Rėzos paminklas, Tolminkiemis, Stalupėnai, Ragainė.
2012 m. surengta tradicinė XVIII knygos šventę „Laikas gyvena knygose”, skirtą Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai
2014 m. išleistame Metraščio T. 5 – atskiras skyrius – Kristijono Donelaičio metai. Jame publikuojama: L. Inio str. „Žinomas nežinomas Donelaitis” (p. 51), Ramintos Antanaitienės str. „Lietuviška gija kitos kultūros erdvėje: Kristijonas Donelaitis (p. 71), Bernardo Aleknavičiaus „Zanavykiškoji dvasia Kristijono Donelaičio „Metuose” (p. 78) 2014 m. Kaune vyko jubiliejinė – 20-oji – knygų šventė „Laikas gyvena knygose”, skirta Kristijono Donelaičio 300 metų jubiliejui ir lietuviškos spaudos 110-osioms atgavimo metinėms. Šventinėje programoje – konferencijos, knygų sutiktuvės ir ekslibrisų konkurso laureatų apdovanojimas.
2020 m. organizuota konferencija Martyno Mažvydo šviesa (LPKTS), kurioje pranešimus skaitė S. Šamborskis, dr. Algirdas Matulevičius. Mažosios Lietuvos reikalų tarybos bei klubo Prūsa atstovė dr. Milda Janiūnaitė, Lietuvos atgimimo metraštininkė, režisierė, italų-lietuvių kultūros centro vadovė Laima Margarita Pangonytė, Laimonas Inis.
Paminėtinas Vidmanto Staniulio iniciatyva išleistas Kristijono Donelaičio „Metų” (1818 m.) faksimilinis leidinys, su akad. Antano Buračo pratarme, Karaliaučiaus universiteto prof. Liudviko Rėzos pirmajam knygos leidimui parašytu įvadiniu straipsniu. Tūkstantis šios knygos egzempliorių padovanota šalies mokykloms, bibliotekoms ir išeivijoje veikiančioms lituanistinėms mokyklėlėms. T .p. apžvelgė, žurnalisto, rašytojo, Draugijos nario L. Inio naujausias knygas „Gyvenimu ir meile tikiu” ir „Milžinų kalvos paunksmėje”, kuriose daugiau nei 30 personalijų, susijusių su Mažąja Lietuva, Karaliaučiaus universitetu.
Pamario krašto ir Mažosios Lietuvos legendų ir sakmių yra ir kitose L. Inio knygose. „Juodojo akmens laumėje” (2012) spausdinama legenda apie Naglį „Amžinai amžini”, taip pat „Dievulis Ganiklis ir Piemenėlis”, „Kam Mėnulis vainikėlį pynė, kam aukso žiedelį ant pirštelio movė”, o knygoje vaikams „Septyni deimantėliai sidabro samtelyje” (2011) – „Kas debesėliuos mekena, tas danguje dunda”, „Užgaidžioji Skuburlė”. Legendų ir sakmių knyga „Šerpaitis , vėjo dievaitis” (2004) visa skirta Žemaitijai ir Pajūriui. Laimono Inio legendų ir sakmių apie Kuršių neriją ir Mažąją Lietuvą knygą „Baltas kurėnas” (išleido Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2014 m.). Bene daugiausiai raštijos pradininkams, šviesuoliams skirta knygoje „Gyvenimu ir meile tikiu: Romantizuotos biografinės novelės apie Mažosios Lietuvos žymius kultūros žmones”. Apie juos rašoma šioje knygoje: Rapolionis Stanislovas, Henenbergeris (Hennenberger) Kasparusas, Hiopneris (Choppenrs) Johanas (vyresnysis), Simonas Dachas, Reichardas (Raichardas) Johanas Friederichas, Rėza Martynas Liudvikas (Rhesa Martin Liudwig), Hofmanas ( Hoffmann) Ernstas Teodoras Amadėjus, Verneris (Werner) Zacharijas, Gizevijus (Gisevius) Eduardas Karolis Samuelis, Zauerveinas Jurgis, Kalvaitis Vilius, Zudermanas (Suderman) Hermanas, Posingis Mikas, Knaupas (Knauf) Karlas, Johanesas Bobrovskis.
Nemažai Draugijos narių straipsnių publikuota spaudoje (Draugas, JAV), žurnale „Donelaičio žemė” , laikraščiuose „Lietuvos aidas”, „XXI amžius”, „Tremtinys”, III – VII Metraščių tomuose.
Išsamią informaciją ir naujausius duomenis apie aukštąjį mokslą Karaliaučiuje nuo ištakų iki šių dienų pateikė doc. dr. Romualdas Povilaitis. Jo pranešime apžvelgta ir dabartinė Kaliningrade veikiančių mokslo įstaigų padėtis, palyginta su situacija Lietuvoje, Kaune.
Konferencijoje dalyvavo ir pasisakė K. Donelaičio draugijos pirmininkas G. Skamaročius, pristatydamas naujausius žurnalo „Donelaičio žemė” numerius bei leidinio „Mažoji Lietuva” redaktorius, leidėjas Valentinas Juraitis.
Reikia pažymėti, jog šiais metais pasaulis mini garsaus mąstytojo Imanuelio Kanto 300 metų gimimo jubiliejų. Bažnyčioje eksponuota paroda iš dr. Raimundo Kaminsko kolekcinių rinkinių. (ji buvo eksponuota ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių Sąjungos buveinėje. I. Kantas 42 m. iš beveik 80-ties gyvenimo metų dėstė Karaliaučiaus universitete, tapo logikos ir matematikos profesoriumi. Septynis kartus ėjo Filosofijos fakulteto dekano pareigas, du kartus buvo Karaliaučiaus universiteto rektoriumi.
Po prasmingo renginio dalyviai aplankė Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčią, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto patalpose įkurdintą K. Donelaičio skulptūrą, dalijosi mintimis apie tolesnį patriotinių idėjų ir vertybių puoselėjimą.
Konferencijos – minėjimo organizatoriai kun. Saulius Juozaitis ir dr. Raimundas Kaminskas savo lėšomis pagamino vardinius Karaliaučiaus universiteto autentiškus ženklus, juos kartu su liudijimais įteikė konferencijos pranešėjams.
