18 birželio, 2020
Petras Dargis

Padievaičio darbai prasidėjo istoriniais radiniais

– Nėra jokios abejonės, kad prie Kvėdarnos yra stovėjusi pirmoji Gedimino pilis, – pareiškė Klaipėdos universiteto docentas, humanitarinių mokslų daktaras Gintautas Zabiela, įvertinęs pirmuosius Padievaičio piliakalnio archeologinių tyrimų radinius.

Praeitą sekmadienį jis vadovavo piliakalnio teritorijoje dirbusiems Metalo ieškiklių naudotojų klubo nariams, kurių radiniai liudija, kad 13 a. antroje pusėje ir 14 a. pirmoje pusėje yra stovėjusi žemaičių pilis su nemaža gyvenviete šalimais. Pagal istorikų hipotezę, tuo laikotarpiu pirmąją savo pilį čia yra turėjęs kunigaikštis Gediminas, paskui ją palikęs ir išvykęs į Vilnių, kur tapo didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu. Vokiečių kronikose rašoma, kad pirmojo kryžiuočių žygio metu buvo užimta ir sudeginta Kvėdarnos pilis. Metalo ieškikliais rasti arbaleto strėlių strėlių antgaliai liudija, kad čia būta smarkaus susirėmimo. Kronikų užrašai ir naujausi archeologiniai radiniai patvirtina hipotezę, kad būtent čia yra stovėjusi labiausiai nutolusi Gedimino pirmoji pilis, kurią sunaikino pakeliui į Medvėgalį žygiavę kryžiuočiai.

Buvusios gyvenvietės teritorijoje rasta neblogai išsilaikiusių pasaginių segių, smeigtukų, kabučių, apyrankių, žiedų ir kitų žalvarinių papuošalų, kuriuos galėjo nešioti ir pamesti turtingesni žmonės dar pirmaisiais amžiais po Kristaus. Itin vertingu G. Zabiela laiko keturių romėniškų monetų radinį. Anksčiau piliakalnyje buvo rasta viena tokia moneta, kurią iškniso kurmis. Romėniškos monetos – tai jau solidus įrodymas, kad žemaičiai palaikė prekybos ryšius su Romos imperija.

– Anksčiau buvo manoma, kad tokia prekyba vyko tiktai pajūryje, o dabar aišku, kad prekybos keliai ėjo gilyn į Žemaitiją, – tvirtina archeologas.

Pasirodo, senovės kvėdarniškiai yra turėję ir metalo liejyklą – gyvenvietės teritorijoje rasta geležies šlako ir krite vadinamas keturkampis geležies žaliavos gabalas. Yra žinoma, kad geležies liejybai senovės žemaičiai naudojo pelkių rūdą.

Archeologiniai tyrinėjimai atliekami, pradėjus piliakalnio tvarkymo projektą, kuris finansuojamas pagal bendrą Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos programą. Pagal tą programą rusai tvarko Nemuno krantinę Sovetsko mieste, mes tvarkome Padievaičio piliakalnį, kuris bus pritaikomas ir turizmui. Viešąjį rangos darbų konkursą laimėjusi UAB „Kvėdarsta“ jau iškirto dalį krūmų tvarkomoje teritorijoje, akmenimis sutvirtino Jūros pakrantę, kad upės srovė nebeardytų piliakalnio papėdės. Piliakalnio teritorijoje bus iškirsti medžiai, bet kol paukščių perėjimo laikas, to daryti negalima iki rugpjūčio pirmosios.

Po piliakalnio tyrinėjimų metalo ieškikliais pradėti archeologiniai kasinėjimai. Prie Klaipėdos universiteto darbuotojų Viliaus Memgaudžio ir Mindaugo Nabažo prisidėjo savo kastuvą atsinešęs kvėdarniškis Eugenijus Ivanauskas ir jo dukra Jurga Sparnauskienė. Kaip sako Šilalės rajono savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Jurgita Viršilienė, prasidėję archeologiniai tyrinėjimai visada susilaukia didelio vietinių žmonių dėmesio. Ypač daug vietinių savanorių buvo atėję į pagalbą profesionaliems archeologams, tyrinėjant Bilionių piliakalnį. Beje, Metalo ieškiklių naudotojų klubo nariai Padievaičio piliakalnyje irgi dirbo savanorystės pagrindais, negaudami už tai jokio atlygio.

– E. Ivanausko dėka buvo aptiktas paminklinis akmuo, kažkada tikriausiai stovėjęs kažkokiose kapinaitėse ir atvežtas čia Jūros pakrantei sutvirtinti, – sako J. Viršilienė. – „Kvėdarstos“ darbininkai tuos akmenis veža iš pamiškių ir pakrūmių, kur jie buvo suversti melioracijos metu. E. Ivanauskas ant vieno akmens pastebėjo iškaltą žmogaus pavardę. Tas akmuo bus išvežtas į kurias nors kapinaites, užtat laikraščiui išėjo skambi antraštė, kad mes upės krantą tvirtiname paminkliniais akmenimis. Išeitų, tvarkome piliakalnį, ardydami kažkurias kapinaites, – šypsosi paveldo apsaugos specialistė.

Pagal rangos darbų sutartį „Kvėdarsta“ piliakalnį turi sutvarkyti ir pritaikyti turizmui iki šių metų gruodžio 24 dienos, gaudama už tai 384, 86 tūkstančio eurų. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis be savivaldybės prisidėjimo rajono biudžeto pinigais.

– Jeigu ne šis projektas, piliakalnis dar ilgai nebūtų matęs archeologų, – sako docentas G. Zabiela. – Tikra sėkmė archeologijos mokslui.


6 sausio, 2021

2021-ieji prasideda visam Jurbarko kraštui svarbia žinia – šiemet Veliuona paskelbta Lietuvos mažąja kultūros sostine. Ta proga miestelio bendruomenė, seniūnija, […]

4 sausio, 2021

Tauragės krašto muziejus „Santaka“ kviečia išbandyti virtualų turą po „Dingusią Tauragę“, kuris nukels į 1939-1945 m. laikotarpį ir padės geriau […]

31 gruodžio, 2020

Baigė darbą Savivaldybės mero Algirdo Meiženio vadovaujama Padėkos dienos apdovanojimų atrankos darbo grupė, išnagrinėjusi 23 gautus pasiūlymus „Padėkos lašo“ nominacijoms. […]

Vanda Šmitienė
28 gruodžio, 2020

Istorija yra neatsiejama kiekvienos tautos kultūros dalis. Mūsų krašto praeitis visais laikais buvo glaudžiai susijusi su tapatumo išsaugojimu. Tapatumas moksliniuose […]

28 gruodžio, 2020

Šilalės rajono savivaldybės viešoji biblioteka pristato visišką naują būdą pažinti Šilalės miestą bei aktyviai praleisti laiką su draugais ar šeima. […]

17 gruodžio, 2020

Šilalės rajone įgyvendinti dar 2016 m. pradėto projekto „Tauragės regiono komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ darbai, kuriuo siekiama išplėtoti komunalinių […]

Koplyčia / Petro Dargio nuotr.
16 gruodžio, 2020

Tokios scenos, kokia sumontuota Žadeikių kaimo laisvalaikio salėje, daugiau nerasi niekur kitur Šilalės rajone. Jos uždanga ir apšvietimas valdomi per […]

12 gruodžio, 2020

Po 2019 m. įvykusių savivaldybių tarybų ir tiesioginių merų rinkimų politikų pažadėti pokyčiai aplenkė Pagėgių savivaldybės gyventojus. Garsiai apie permainas […]

4 gruodžio, 2020

Gruodžio 4 dieną, penktadienį, Tauragės pilies aikštėje  įžiebta pagrindinė miesto eglė. Šiais metais ji išskirtinė – interaktyvi. Aplink žaliaskarę įrengtos […]

3 gruodžio, 2020

Gruodžio 1 d. ant Rambyno kalno Jurbarko, Pagėgių, Šilalės, Tauragės rajonų savivaldybių merai Skirmantas Mockevičius, Vaidas Bendaravičius, Algirdas Meiženis, Dovydas […]

1 gruodžio, 2020

Siekdama sumažinti rizikos grupės asmenų, sergančių koronavirusu (COVID-19) srautus į šalies gydymo įstaigų priėmimo skyrius ir Greitosios medicinos pagalbos stotis […]

30 lapkričio, 2020

Šiandien vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė apdovanojo keturiolika Lietuvos savivaldybių Europos Tarybos ženklu už nepriekaištingą valdymą. „Šiemet su jumis bendravome […]

30 lapkričio, 2020

1989 m. rugpjūčio 23 d. daugiau nei 600 km ilgio gyvoji žmonių grandinė – Baltijos kelias – sujungė Lietuvą, Latviją […]

23 lapkričio, 2020

Beveik 10 metų tarp Jurbarko rajono savivaldybės ir durpių gavėjų vyko teisminiai ginčai dėl durpių gavybos Dainių miške. Savivaldybei siekiant […]

19 lapkričio, 2020

Jurbarko rajono savivaldybės administracija įgyvendina projektą Nr. 05.4.1-APVA-V-016-01-0005 „Raudonės (rezidencinės) pilies parko tvarkymas ir pritaikymas lankymui“ pagal 05.4.1-APVA-V-016 priemonę „Saugomų […]

24 spalio, 2020

Nuo kitos savaitės, spalio 26 d. vietiniai karantinai yra paskelbti šiose savivaldybėse: Elektrėnų, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos […]

23 spalio, 2020

„Regionų magnetai“ iškilmingas renginys – VRM finansuojamų regioninės plėtros projektų 2014-2020 apdovanojimai. Renginio metu apdovanoti geriausi infrastruktūros projektai šalies regionuose. Spalio […]

22 spalio, 2020

Artėjant pagrindinio šalies įstatymo – Lietuvos Konstitucijos – dienai ir tradiciškai Europos Sąjungos valstybėse minimai Europos teisės dienai, šalies teismų […]

21 spalio, 2020

Atsižvelgdama į tarptautinių organizacijų rekomendacijas, trečiadienio posėdyje Vyriausybė pritarė savivaldybių skirstymui į tris zonas pagal epidemiologinius rodiklius – geltoną, žalią […]

20 spalio, 2020

Pagėgių Vydūno viešojoje bibliotekoje lankėsi svečiai iš medijų edukacijų ir tyrimų centro „Meno avilys“ Spalio 16-17 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno […]