19 liepos, 2023
Romas Bacevičius | „XXI amžius“

Paminėjo žodžio kardo riterį

Susikaupimas prie mons. Alfonso Svarinsko kapo Dukstynos kapinėse

Liepos 15-ąją, šeštadienį, Ukmergės rajone prisimintas monsinjoras Alfonsas Svarinskas (1925 01 21–1954 10 03–2014 07 17). Kaip ir kasmet, minint jo mirties metines, pirmiausiai rinktasi Dukstynos kapinėse, kur nusilenkta prie monsinjoro ir partizanų kapų. Čia atvyko ir kardinolas Sigitas Tamkevičius, vyskupai Saulius Bužauskas, Jonas Kauneckas, kunigai Nerijus Pipiras ir Mindaugas Martinaitis, Ukmergės rajono savivaldybės vicemeras Eugenijus Kuodelis. Sugiedojus „Tautišką giesmę“, renginį vedusi Albina Saladūnaitė priminė, kad ši diena svarbi Lietuvai dar ir todėl, kad minime Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 90-ąsias metines – 1933 m. liepos 15 d. rytą jie iš Niujorko pakilo skristi į Kauną. Juk Nepriklausomybės metais nebuvo kaimo ar mokyklos, kur neminėtų Dariaus ir Girėno žygdarbio. Taigi nuo mūsų visų priklauso, ar mūsų vaikai ir vaikaičiai minės juos ir kitus tautos didvyrius. Paskui kalbėjo kun. Nerijus Pipiras Jis sakė: „Stovime prie kapo. Ar tik jis nereiškia šiandien mūsų sąžinės kapo? Juk mirusi sąžinė patogi. Ką reiškia nuo pasaulio vis labiau atskiriami seneliai ar vaikystės pasakas pamiršti priversti vaikai, ką reiškia, kai norint pasveikti iš kokios nors labai varginančios ligos, reikia laukti malonės mėnesių mėnesiais ar keliauti į kitą pasaulio kraštą ir likti vienišiems, nes aplankyti tavęs dėl susisiekimo tinklo optimizacijos ne visi turi galimybių, ką reiškia, kai vaikas dėl besikeičiančių kaip mėnulio fazė reikalavimų krūvos jau turi kęsti nuovargį užuot džiaugęsis saldžiu mokslo skoniu, ką reiškia, kai nuvertinamas mokytojo orumas, pareigos, profesija, net pašaukimas, ką reiškia, kai net apeliuojant į moralės normas ar jas iškreipiant, sprendžiamos tik vienos grupės žmonių dirbtinai susikurtos problemos, lyg kitų problemų nė nebūtų? Galų gale, ar kaimynas, kovojantis šiandien už mūsų visų laisvę, vėl turi būti vienas, nes ilgokai besitęsianti kova ar vėliavų spalvos mums jau nebepatinka? Stovime prie kapo. Širdies gilumoje tikiu, kad dar ne prie sąžinės kapo. Todėl ir vėl iš naujo pateikiau tuos dalykus, kuriuos matydamas, monsinjoras netylėjo. Ir dabar netylėtų. Kur ieškosime atsakymų apie tiesą ir kaip šias problemas spręsime, nuo ko pradėsime, – klausimai, į kuriuos atsakyti šiandien jau turime kiekvienas asmeniškai“.

Sugiedoję „Viešpaties angelo“ maldą susirinkusieji išvyko į netoliese, Kadrėnų kaime, esantį mons. A. Svarinsko įkurtą Didžiosios Kovos apygardos partizanų parką. Čia renginys prasidėjo šv. Mišiomis, kurioms vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, koncelebravo kardinolas S. Tamkevičius, vyskupai S. Bužauskas ir J. Kauneckas, kunigai: Ukmergės dekanas Raimundas Kazaitis, M. Martinaitis ir N. Pipiras. Evangeliją skaitė kun. M. Martinaitis, o homiliją sakė vysk. S. Bužauskas. Homilijoje vyskupas sakė, kad svarstant partizanų istoriją, gali kilti klausimas Dievui: jei Tu Viešpatie, rūpiniesi žvirbliais, jei visi mūsų galvos plaukai suskaičiuoti, kodėl negalėjai išgelbėti tų vargšų vyrų partizanų, žmonių, kurie buvo šitaip kankinami, patyrė tiek vargo ir kančių lageriuose ir tremtyse. Kodėl gi, Viešpatie, nebuvai jų paguoda? Bet gal Dievas leido visam tam įvykti, kad mes suprastume, jog meilė ir ištikimybė visuomet brangiai kainuoja! O to, ką gauname veltui, mes nevertiname. Daugybę dalykų įvertinti imame tada, kai jų netenkame. Taigi galbūt partizanai ir tremtiniai turėjo mokėti tokią didelę kainą, kad paliudytų, kokie brangūs dalykai yra laisvė, tikėjimas, Tėvynė?

Šv. Mišiose giedojo solistas Mindaugas Zimkus.

Kaip jau įprasta, pasibaigus šv. Mišioms susirinkusieji turi galimybę pasiklausyti kalbos apie šių dienų aktualijas. Šįkart apie jas kalbėjo rašytoja, poetė, vertėja dr. Erika Drungytė, šv. Mišiose skaičiusi skaitinius. Kalbėdama apie monsinjoro Alfonso Svarinsko indėlį į visos Lietuvos ir net pasaulio istoriją, iš kurios jo niekas neištrins, kad ir koks didelis noras būtų,  E. Drungytė klausė, ar įmanoma pasakyti, kas šiam žiauriai kankintam, be paliovos slapčia sektam, tremtam ir kalintam kunigui buvo stiprybės šaltinis? Jo stuburas nelinko, nelingavo, jokia propaganda jo neveikė, joks melas, saldūs pažadai ir vilionės negundė, tačiau monsinjoro išskirtinumas tas, kad jis nė akimirkos nenutilo. Jo žodžio kardas buvo garsus ir aiškus, jo pozicija tiesi ir visada vertikale aukštyn kylanti. Tai gilaus, gelminio tikėjimo ir atsidavimo Dievui pavyzdys, kurį mes regėjome gyvą ir galėjome stebėti, kaip tai veikia aplinkinius, kaip į tai reaguoja to nesuprantantys arba neigiantys, kaip elgiasi priešingų jėgų vedami asmenys. Tad visada, visada buvo galimybė ne tik matyti Kristaus žaizdą, bet ir įkišti į ją pirštus. Tačiau dabar, atgavus tą trokštąją laisvę, paaiškėjo, jog mums nereikia Kristaus, kad mums jo meilė per sunki, nes reikalauja atsakomybės ir pareigos. Dar daugiau – per 35 metus supratome, jog mums gera gyventi visuotinio tikėjimo pajuokimo ir Bažnyčios išvarymo laikais. Kitaip tariant, mes priėmėme komunizmą atgal, nes jis atėjo apsirengęs ne karine uniforma, o raudonkepuraitės suknele, ir savo noru leidomės praryjami globalios ateizmo mergaitės, nors ji niekada neslėpė, kad yra vilkas. Ir tik tokie (vienintelės dabar leidžiamos tiesos adeptų akimis) „kvaileliai“ kaip Alfonsas Svarinskas, Nijolė Sadūnaitė, Jonas Kauneckas niekaip nenorėjo, lygiai kaip anais laikais, patikėti šia pasaka. Pasak E. Drungytės, skaitant monsinjoro Alfonso Svarinsko prisiminimus, šimtai dalykų – persekiojimo priežastys, motyvai, agentų ir šiaip kvailų aktyvistų – komjaunuolių/komunistų – veikimo modeliai, net mintys ir vieši pasisakymai – tokie atpažįstami, tokie panašūs į tai, kas vyksta dabar, kad negali atsikratyti įspūdžio, jog politrukai su visais savo lozungais ir plakatais, tardytojai su visa savo retorika, valytojos, gavusios valdyti valstybę (čia pagal V. I. Leniną) iš anų laikų persikėlė į šiandieną gyvi ir nenukentėję

Partizanų dainomis renginį džiugino aktorius ir atlikėjas Arnoldas Jalianiauskas, o smuiko melodijomis – Andrius Pleškūnas.

Paskui renginio dalyviams jo rengėjai nusprendė parodyti tą, kas yra toliau nuo pagrindinės parko aikštės. Ne visi ankstesniais metais į šį renginį atvykdavusieji susiprasdavo plačiau pasižvalgyti.   Ne tik aikštėje, bet ir visame parke prie Mūšios upės mons. A. Svarinsko rūpesčiu pastatyta daug paminklų, kryžių ir atminties ženklų. Susirinkusiesiems šįkart surengta ekskursija, parodyti visi atminties ženklai ir papasakota, kokia intencija jie pastatyti. Ekskursiją vedė A. Saladūnaitė, Donatas Stakišaitis, Ritonė Šalkauskienė, Vytautas Jurkus, partizanų dainas atliko A. Jalianiauskas, o žygį malda užbaigė vysk. E. Bartulis.

 

 

 


20 vasario, 2024

2024 m. Lietuvos valstybės atkūrimo diena Pagėgiuose pasitikta minint dar vieną svarbų įvykį – 2023 m. plačiai nuvilnijusias istorinio tautiškumo […]

20 vasario, 2024

Lietuvos jūrų muziejuje, bendradarbiaujant su Klaipėdos universitetu, atidaryta ekspozicija ,,Niekada nepasiduok!“ apie kovinių narų atsiradimą Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje. Naujoji ekspozicija […]

18 vasario, 2024

Pasitinkant Vasario 16-ąją – Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną, Marijampolės Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejus svetingai pakvietė į renginius, skirtus […]

16 vasario, 2024

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos renginiai penktadienį užbaigti sostinės centre sužibusiais laužais. Kaip ir kasmet, minint valstybės atkūrimo metines, šešiolika simbolinių […]

16 vasario, 2024

Penktadienį Lietuva mini 106-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines. Didžiuosiuose miestuose ir miesteliuose vyks Vasario 16-ajai skirti renginiai. Vilniuje šventinis minėjimas […]

16 vasario, 2024

Kad vaikai suprastų valstybinių švenčių svarbą, būtų pilietiški, augtų dori, vertinantys laisvę, svarbu atsakomybę prisiimti tėvams ir pedagogams, kurių rodomas […]

15 vasario, 2024

Minint Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio Deklaracijos 75-ąsias metines, Seimas mano, kad  Lietuvoje vis dar yra išlikę totalitarinius režimus propaguojantys ženklai, […]

15 vasario, 2024

Druskininkuose nuverstas paminklas žydų geto kaliniams yra dar vienas antisemitinis išpuolis, sako Lietuvos žydų bendruomenė. Pasak pirmininkės Fainos Kukliansky, tokie […]

Birutė Nenėnienės nuotr.
13 vasario, 2024

Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus antrojo aukšto renginių salėje pasklido šviesa… Liejosi ji į širdis per Vilkaviškio vaikų muzikos mokyklos moksleivių […]

13 vasario, 2024

Kauno rotušė išgyvena vienus didžiausių pokyčių per visą savo istoriją. Pastato restauravimo ir pritaikymo muziejinei funkcijai darbai jau eina į […]

12 vasario, 2024

2024 m. Valstybės Nepriklausomybės stipendiją nutarta skirti filosofui Laurynui Peluričiui. Tokį sprendimą priėmė pirmadienį posėdžiavusi Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija. […]

6 vasario, 2024

Vilniaus dailės akademijos Įvietinto meno ir scenografijos katedros vedėjui doc. Žydrūnui Mirinavičiui su alumnės Patricijos Vytytės pagalba pavyko atrasti 1974-ųjų […]

6 vasario, 2024

Vilniaus Antakalnio kapinėse baigiami sovietinius karius vaizdavusio paminklo demontavimo darbai – nukeliamas postamentas ir aukuras. 2022 m. gruodį Antakalnio kapinėse […]

4 vasario, 2024

Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė šeštadienį dalyvavo Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos organizuojamame Birutės vardo dienos minėjime […]

Augustės Labenskytės nuotr.
31 sausio, 2024

Sausio 25 dieną Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.) vykusi aktuali mokslinė ir praktinė konferencija „Istorinių […]

31 sausio, 2024

2024 m. sausio 26 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro paroda […]

31 sausio, 2024

Pastaraisiais metais drastiškai pasikeitus geopolitinei situacijai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parke įsikūręs memorialas įgauna naują […]

28 sausio, 2024

Šių metų kovo 15 d. Lietuvoje jau antrą kartą ruošiantis pagerbti Lietuvos žydų gelbėtojus, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties […]

25 sausio, 2024

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė Ukmergės rajono prašymą atšaukti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą, kuriuo šios savivaldybės teritorija padalinta […]

25 sausio, 2024

Ko gero dažnas lietuvis pasakytų, jog tarpukario Lietuvos pasididžiavimas – krepšinis, juk šiuo laikotarpiu net du kartus (1937 m. ir […]