Antanas Baranauskas – įžymus XIX a. lietuvių poetas, kalbos tyrinėtojas, vėliau matematikas, bažnytinių giesmių kūrėjas, Šv. Rašto vertėjas. Pasak literatūrologės R. Mikšytės, savo poema „Anykščių šilelis“ – vertingiausiu XIX a. lietuvių poezijos kūriniu – Baranauskas atsistojo greta Kristijono Donelaičio ir jo „Metų“. Tad pasibaigę 2014-ieji – K. Donelaičio metai – tarsi perdavė literatūrinę estafetę Baranauskui, nes sausio 17 d. suėjo 180 metų nuo šio šviesaus anykštėno gimimo.
Didžiasalio „Ryto“ gimnazija turi seną tradiciją rengti bendras kelių klasių pamokas rašytojų jubiliejams paminėti. Mokiniams patinka pakeisti mokymosi aplinką, nes tokios pamokos paprastai vyksta aktų salėje. Šįmet mokytojos S. Pauliukėnienė ir N. Keraitienė, pasitelkusios gimnazines klases, iš anksto paskirstė užduotis. Tokia pat pamoka surengta ir Naujojo Daugėliškio mokykloje. Čia ją organizavo N.Mudėnienė, V. Raginienė ir N. Keraitienė. Platesniam pokalbiui apie rašytoją paskyrėme dvi pamokas.
Abiejose mokyklose laikytasi panašaus plano. Vienuoliktokai parengė išsamią pateiktį apie A. Baranausko gyvenimą ir kūrybą, devintokai papasakojo apie rašytojo asmenybės formavimąsi, dienoraštyje, laiškuose užfiksuotus saviauklos momentus.
Iš neturtingos šeimos kilęs A. Baranauskas tapo tikra savo „giminės saule“: vyskupas, poetas, tarsi pralaužęs ledus į kūrybą gausiam gentainių pulkui. Žinomi šios giminės atstovai – rašytojas A. Vienuolis, garsus pedagogas R. Šaltenis, rašytojas S. Šaltenis. Giminaičiai ir prisimena savo garsųjį pirmtaką kiek kitaip nei mokslininkai. Per pamoką apie tai kalbėjo dešimtokai, priminę A. Vienuolio knygoje „Iš mano prisiminimų“ pateiktus įdomius pasakojimus apie jaunuolio A. Baranausko ir jo įkvėpėjos poetės K. Praniauskaitės tragišką sielų bendrystę.
Poeto kūrybos viršūnė – romantinė poema „Anykščių šilelis“, kurioje itin gražiai skleidžiasi nesenstanti miško ir Lietuvos likimo tema. Kiekviena lietuvių karta šiame kūrinyje atranda vis naujų niuansų. Per pamoką apie tai kalbėjo ir poemą pristatė abiejų mokyklų abiturientai. Be to, iš anksto pasirengę mokiniai deklamavo J. Strielkūno dedikaciją „Ruduo Seinuose“, kurioje jautriai atskleistas A. Baranausko gyvenimo saulėlydis.
Beje, poema „Anykščių šilelis“ įrašyta į Lietuvos rekordų knygą kaip daugiausia verstas kūrinys. 342 eilučių poema versta į 18 kalbų: visas tekstas į 11, atskiri fragmentai – dar į 7. Per pamoką poemos pradžia buvo skaitoma lietuvių, rusų, vokiečių ir anglų kalbomis.
Įdomu tai, kad tik sukurtai poemai, kaip ir kitiems Baranausko kūriniams, buvo pritaikyta melodija, ir ji buvo ne deklamuojama, o tiesiog giedama. Anykštėnai iki šiol išlaikę šią tradiciją. Naujojo Daugėliškio mokyklos dainininkai T. Gluchovas, D. Trinkūnaitė, V. Juchnevič ir I. Steniulytė visus sužavėjo puikiu Baranausko „Giedu dainelę“ atlikimu. Tačiau nauji laikai atneša ir naujų interpretacijų. Per pamoką klausėmės, kaip „Anykščių šilelį“ dainuoja grupė „Liūdni slibinai“. Nuomonės išsiskyrė: vienus sužavėjo šiuolaikiškas atlikimas, kitiems jis nelabai patiko.
Taigi dvi pamokas abiejose mokyklose intensyviai dirbta: kiekvienas mokinys turėjo darbo lapą su užduotimis, kurias reikėjo atlikti stebint pristatymus, klausantis pasakojimų, atsakinėjant į klausimus. Apibendrindami, kaip sekėsi per pamoką, mokiniai rašė, kad patiko dirbti bendradarbiaujant, sužinota daug naujos informacijos, įdomu buvę pažiūrėti, kaip sekasi kitoms klasėms, pastebėjo, kad dirbti teko įtemptai. Įstrigo vienos mokinės mintys: „Gavau pamoką, jog reikia siekti užsibrėžtų tikslų, gerbti gimtinę. Ir nebūtina turėti daug pinigų, kad gautum išsilavinimą – svarbiausia noras“. Tad manome, kad kitoks prisilietimas prie garsaus kūrėjo gyvenimo ir kūrybos savo tikslą pasiekė.
