Pasaulinei pelkių dienai – žygiai po vertingiausias šalies pelkes
Šiandien, vasario 2-ąją, Lietuva, kaip ir kitos Ramsaro konvencijos valstybės, o jų dabar yra 169, mini Pasaulinę pelkių dieną. Ta proga Žuvinto biosferos rezervato direkcija pakvietė į žygį, skirtą supažindinti su unikalia šio rezervato gamta, su žiemą specialiai tvarkomomis tarpinėmis pelkėmis ir žemapelkėmis.
Žygius po vertingiausias šalies pelkes organizuoja ir kitų saugomų teritorijų direkcijos. Toks žygis po Kamanų pelkę vyks rytoj Kamanų gamtiniame rezervate. Norintieji iš arti pažinti Aukštumalą, vieną didžiausių ir gražiausių Lietuvos aukštapelkių, laukiami poryt, vasario 4 d., Nemuno deltos regioniniame parke.
Pelkių apsaugai skirtas tarptautinis susitarimas Irano mieste Ramsare buvo pasirašytas 1971 m. vasario 2 dieną. Pagal Ramsaro konvenciją saugomos ne tik visos planetos išlikimui svarbios pelkės, bet ir kitos vietos, kuriose gausu vandens. Visos jos vadinamos šlapžemėmis. Šiuo metu Ramsaro konvencijos saugomos teritorijos pasaulyje užima daugiau kaip 215 milijonų hektarų.
Pelkės bei šlapžemės – didelė ir mūsų krašto vertybė. Šiuo metu septynios Lietuvos vietovės yra paskelbtos tarptautinės reikšmės saugomomis šlapžemėmis. Tai Čepkelių, Kamanų, Viešvilės gamtiniai rezervatai ir Žuvinto biosferos rezervatas, Nemuno deltos regioninis parkas, Girutiškio pelkė ir Adutiškio-Svylos-Birvėtos šlapžemių kompleksas.
Į pelkes ir kitas šlapynes vis dar kartais žiūrima kaip į nevertingą žemę – jos nusausinamos, iškasamos, paaukojamos miestų infrastruktūrai. Iš Lietuvoje XX a. buvusių 1 500 didesnių kaip 50 ha pelkių likę tik kiek daugiau nei pusė. Tai sausinimo darbų, melioracijos padariniai.
Lietuvos pelkių biologinei įvairovei, jose esančioms unikalioms augalų ir gyvūnų buveinėms išsaugoti šalyje įsteigti 52 telmologiniai draustiniai.
