26 rugsėjo, 2024
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

Paviešinta beveik 900 tūkstančių Lietuvos muziejų vertybių

Jūrų kriauklės ir šiuolaikinis menas, žvėrių iškamšos ir kvepalų buteliukai, senoji fotografija, net tremtyje nešiota avalynė – visa tai ir dar daugiau išsitenka po vienu stogu kiek ilgiau nei dešimtmetį veikiančioje Lietuvos muziejų kolekcijų platformoje LIMIS (www.limis.lt). Nuo jos įkūrimo pradžios muziejai jau paviešino apie 900 000 vertybių. Naudingos ir įdomios medžiagos čia ras tiek kultūros mylėtojai, tiek mokslininkai, mokytojai ar edukatoriai, tiek netyčia užklydę pasižvalgyti naršytojai.

„LIMIS jau kurį laiką yra tapusi mano kasdieniu darbo įrankiu. Ją atsiverčiu ir naudojuosi ruošdamasis paskaitoms, pranešimams, rengdamas tekstus. O kartais yra tiesiog malonu klaidžioti tarp Lietuvos muziejų saugomų eksponatų, kolekcijų, dokumentų. Neretai atrastas „siūlo galas“ skatina nuvykti ir į konkretų muziejų. LIMIS dažnai rekomenduoju istorijos mokytojams ir mokiniams, nes tai puiki erdvė susipažinimui su šaltinių rūšimis, skirtingais Lietuvos muziejais ir jų specifika, parodomis, turais“, – teigia istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto lektorius dr. Norbertas Černiauskas.

Virtualių kultūros saugyklų vertė ypač išryškėjo pastaraisiais metais. Pandemijos akivaizdoje staiga pasikeitusi kasdienybė ir judėjimo apribojimai dažnam leido atrasti kultūros pažinimo formas elektroninėje erdvėje. O Rusijos vykdomas masinis Ukrainos paveldo vertybių naikinimas ir grobstymas skausmingai primena būtinybę rūpintis fizine vertybių apsauga ir jų tikslių atvaizdų ar skaitmeninių kopijų kūrimu. Tai ypač svarbu norint išsaugoti nykstančius kultūros objektus ar tuos, kuriems gresia pavojus, ir suteikti prieigą prie jų platesniam visuomenės ratui.

Lietuvos muziejuose saugoma daugiau nei 8 milijonai vertybių. Ekspozicijose ir parodose gali būti pristatyta vos 3–5 proc. visų saugomų objektų. Interneto platformos suteikia progą išvysti tuos rinkinius, kurių dėl įvairių apribojimų fiziškai nebūtų įmanoma pamatyti. Per LIMIS platformą su šalies paveldu gali susipažinti ir judėjimo negalią turintys asmenys,  gyvenantys toliau nuo meno ir kultūros centrų ar užsienyje. Kaip teigia Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas, „kultūros vertybių sklaida internetinėje erdvėje padeda peržengti regioninius ir net nacionalinius apribojimus, kultūros ir meno lobynus atveria kiekvienam meno mylėtojui, nepriklausomai nuo geografinės ar socialinės padėties“.

Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje, arba LIMIS, galima rasti daugiau nei 110 Lietuvos muziejų kolekcijas, tarp jų: Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus,  Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų, Jūrų muziejaus, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Trakų istorijos muziejaus, Šiaulių „Aušros“ muziejaus ir kitų. Čia taip pat pateikti muziejų pristatymai, jų darbo valandos ir vykstantys renginiai, galima užsiregistruoti į ekskursijas bei edukacijas.

„LIMIS unikali tuo, kad lankytojai gali ne tik vienoje vietoje nemokamai susipažinti su kone visų Lietuvos muziejų kolekcijomis, gauti informacijos apie muziejuose vykstančius renginius, atrasti jų virtualias parodas, turus, audiogidus ar kitus skaitmeninius produktus, bet ir patys kurti bei viešinti savo turinį. Šios saugyklos vartotojai gali rengti  skaitmeninius pasakojimus, pasitelkdami ne tik muziejų, bet ir savo asmenines kolekcijas“, – pasakoja Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centro direktorius Donatas Snarskis.

Visuomenė kviečiama naudotis LIMIS platformoje sukauptu Lietuvos paveldo lobynu, elektroninėmis paslaugomis ir prisidėti prie LIMIS turinio kūrimo. Tai galima padaryti tiesiog užsukus į platformą www.limis.lt arba prisiregistravus ir tapus nuolatiniu LIMIS vartotoju. LIMIS elektroninės paslaugos pasiekiamos nemokamai lietuvių ir anglų kalbomis.

LIMIS platformą prižiūri ir administruoja LNDM filialas Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras. Jis rūpinasi sistemos atnaujinimu, rengia seminarus, kurių metu muziejų specialistai apmokomi, kaip patraukliai ir kūrybiškai pristatyti muziejų turinį. LIMIS centro darbuotojai konsultuoja kultūros paveldo skaitmeninimo bei darbo su LIMIS klausimais.

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Lietuvos muziejininkų susitikimo su Davide Quadrio akimirkos / S. Samsono nuotr.
10 spalio, 2024

„Muziejus, mano galva, privalo turėti gydomąjį poveikį – ir ne tik lankytojams, bet ir jame dirbantiems žmonėms“, – tikina Davide […]

10 spalio, 2024

Kultūros ministras Simonas Kairys sako, kad kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Inovacijų agentūra pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo kūrybinių […]

10 spalio, 2024

Neringos savivaldybė skyrė 1000 eurų dydžio stipendiją poetui, dramaturgui ir fotografui Dainiui Dirgėlai. Pasak savivaldybės, rašytojui skirta stipendija siekiama paskatinti […]

9 spalio, 2024

Po rekonstrukcijos  Marijampolės dramos teatras vėl atvėrė savo duris žiūrovams. Teatras, pastatytas dar 1942 metais, dabar pasitinka naują erą – […]

7 spalio, 2024

ANTAŠAVA (Kupiškio r.). Šv. Hiacinto (Jackaus) parapijos žmonės šiemet rinkęsi į titulinius atlaidus šį kartą juos išvydo išskirtinius – kartu […]

7 spalio, 2024

Labai žavinga ir inteligentiška dama, išraiškingai pasakojanti apie savo spalvingą gyvenimą, kūrybą ir norą kažką gražaus po savęs palikti,– tai […]

7 spalio, 2024

2024-10-05 Druskininkuose, Vytauto gatvėje, minint Tarptautinę mokytojų dieną, buvo  atidengtas atminimo ženklas, sukurtas pagal autentišką artefaktą (skulptorius prof. Alfonsas Vaura),  […]

6 spalio, 2024

Savivaldybėse siūloma steigti Istorinio atminimo įamžinimo komisijas. Tai numatančias įstatymo pataisas įregistravo Seimo Kultūros ir Socialinių reikalų ir darbo komitetų […]

4 spalio, 2024

Šiandien Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas susitiko su Lietuvos Respublikos ambasados Šveicarijos Konfederacijoje ministru patarėju Ernestu Grabažiu. Vizito metu buvo […]

3 spalio, 2024

Spalio 1 d. Zarasų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko „Kuriu – vaizdu, garsu, žodžiu“  konkurso laureatų apdovanojimų šventė. Renginio sumanytoja […]

3 spalio, 2024

„Istorijos scenoje – emocijos širdyje“– tai šiųmečio, jubiliejinio Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalio šūkis, raginantis  pasinerti į teatrinių patirčių sūkurį […]

LGGRTC darbuotojų nuotr.
3 spalio, 2024

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai sostinės gyventojus ir svečius pakvietė į iškilmingą renginį, kuris buvo skirtas paskutiniems […]

2 spalio, 2024

Rostoko Kunsthalė spalio 1 d. Šverine pristatė įspūdingą menininko Kęstučio Svirnelio kinetinę instaliaciją „Wandel der Notwendigkeit“ („Būtinybės pokytis“). Vokietijos vienybės […]

2 spalio, 2024

Fotogalerija „Dubingiai kaip atviras muziejus“ – menotyrininkės dr. Aurelijos Rusteikienės sumanymas ir dovana miestelio gyventojams bei svečiams „Dubingiai – mažoji […]

2 spalio, 2024

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovas Arūnas Bubnys ragina Desovietizacijos komisiją priimti naują išvadą dėl kontraversiškai vertinamo […]

30 rugsėjo, 2024

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija savivaldybei pateikė siūlymą Salomėjos Nėries gatvę pervadinti į Adolfo […]

27 rugsėjo, 2024

Žuvo Ukrainoje nuo karo pradžios kovojęs Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto artistas ukrainietis Artemas Kolbasynskis. Šia žinia penktadienio vakarą socialinio […]

27 rugsėjo, 2024

VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ švenčia 125-asias veiklos metines. Rugsėjo paskutinėmis savaitės dienomis jubiliejiniai renginiai ir nemokamos pramogos vyks Panevėžyje, Anykščiuose […]

27 rugsėjo, 2024

Į Lietuvą atkeliavo ypatingas Kazio Varnelio kūrinys, atspindintis jo bažnytinio meno laikotarpį – dailininko projektuota beveik 70 cm aukščio monstrancija. […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
27 rugsėjo, 2024

Kaune paminėtos Lietuvos diplomato, žvalgo, 1923 m. „Klaipėdos sukilimo“ karinio vado, dviejų Vyčio Kryžiaus ordinų kavalieriaus Jono Polovinsko-Budrio (1889-1964) mirimo […]