Penktasis pavasaris su amatų ir kulinarinio paveldo švente „Žemaitiu gīvastis“ atnešė gyvą tradicijų pynę
Praėjusį savaitgalį Žemaičių muziejus „Alka“ jau penktąjį kartą surengė amatų ir kulinarinio paveldo šventę „Žemaitiu gīvastis 2026“. Į Žemaičių kaimo muziejų gausiai susibūrė, amatininkai, edukatoriai, folkloro kolektyvai, lankytojai bei etninės kultūros puoselėtojai iš visos Lietuvos.
„Žemaitiu gīvastis“ – tai vienintelė Telšių rajone analogų neturinti etninę kultūrą puoselėjanti ir regiono išskirtinumą bei reikšmingumą atspindinti amatų ir kulinarinio paveldo šventė. Kasmet trečiąjį gegužės šeštadienį vykstantis renginys tapo tradicijų, bendruomeniškumo ir žemaitiškos tapatybės puoselėjimo centru, kuriame kiekvienas atranda sau artimą veiklą – vieni ragauja kulinarinio paveldo gardumynų, kiti – domisi amatais, mėgaujasi koncertais, edukacijomis ar trankiai trypia „Naktišokiuose“.
Šių metų tema – „Žemaitiu gīvastie – vėsa Lietova!“ – į vieną vietą subūrė amatininkus, kulinarinio paveldo puoselėtojus bei folkloro kolektyvus iš visų penkių Lietuvos etnografinių regionų. Dalyvavo keramikas Romas Galiauskas, odininkas Arūnas Puškorius, pirtininkė Margarita Bladženauskaitė, bitininkai „Užpelkių medus“, kalviai Donatas Liekmanis ir Gintaras Žiauga, tautodailininkai Angelė ir Vytautas Raukčiai, vytelininkė Roma Lekutienė, šaukštadirbys Arūnas Gaučas, „Dundulio“ aludariai, Rūdupių, Mitkaičių ir Vembūtų kaimų bendruomenės, laidynes gaminti mokė Vitalijus Praspaliauskas, susirinkusius provokavo ir puikią nuotaiką kūrė nepriklausomų aktorių klubas „Amplua“, žingsnius matavo „Vilniaus kojūkininkai“.
Renginio metu muziejaus erdvėse veikė edukacinės veiklos, amatininkų kiemeliai, buvo demonstruojami tradiciniai amatai, o lankytojai galėjo įsigyti tautinio paveldo gaminių bei susipažinti su skirtingų Lietuvos regionų, kuriuos tradicijomis, kurias pristatė Telšių, Skaudvilės kultūros centrai, Klaipėdos miesto etnokultūros centras, Upytės tradicinių amatų centras, Panemunių mokyklos daugiafunkcio centro Plokščių skyrius ir kiti.
Renginys prasidėjo Švč. Mergelės Marijos litanijos giedojimu Turtingojo ūkininko sodyboje. Šventę vedė Telšių kultūros centro režisierė Alina Gintalienė.
Didelio susidomėjimo sulaukė koncertinė programa, kurioje pasirodė įvairių regionų folkloro kolektyvai. Scenoje koncertavo Skriaudžių ansamblis „Kanklės“ (vad. Dalia Venckienė) – Sūduvos regionas; Panemunių mokyklos daugiafunkcio centro Plokščių skyriaus folkloro ansamblis „Vaiguva“ (vad. Asta Grigaitienė) – Zanavykai, folkloro ansamblis „Žvangucis“ (vad. Renata Sviklienė) – Dzūkija, Panevėžio kultūros centro padalinio Upytės tradicinių amatų centro folkloro ansamblis „Upytės Vešeta“ (vad. Stanislovas Sargautas) – Aukštaitija, Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro folkloro ansamblis „Alka“ (vad. Elena Šalkauskienė, Jonas Kavaliauskas) – Mažoji Lietuva, Skaudvilės kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Inkstiliuks“ (vad. Rasa Bartkuvienė, Vytautas Krencius). Renginyje dėmesys skirtas Kanklių metams.
Ypatingais šventės svečiais tapo kartvelų ansamblis „Riho“ (vad. Vakhtang Pilpani), savo pasirodymais sukūręs išskirtinę atmosferą ir sulaukęs gausių žiūrovų ovacijų, o taip pat – ir kalvis Giorgi Pilpani, kuris pristatė unikalius autentiškus peilius.
Vakarinėje renginio dalyje žiūrovus džiugino Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ koncertas, vėliau šventė tradiciškai persikėlė į naktišokius, trukusius iki vėlaus vakaro. Scenoje pasirodė Julius Vaicenavičius ir „Kūjeliai“, kanklininkas Modestas Ulberkis, kapelija „Mingė“ (vad. Rolandas Bučmys), Tytuvėnų kultūros centro Šedbarų skyriaus tradicinė kapela „Tytuvėnų krašto armonikieriai“ (vad. Stasys Butkus). Dalyvavo Šilalės kultūros centro Laukuvos vaikų folkloro ansamblio „Dūzginėlis“ (vd. Olga Jogminienė). Tradicinius šokius 10-ąjį kartą organizavo Žemaičių muziejaus „Alka“ edukatorė Diana Bomblauskienė.
Projekto vadovė Žemaičių muziejaus „Alka“ kultūrinės komunikacijos specialistė Donata Kazlauskienė džiaugėsi, kad šventė tapo ne tik etnokultūriniu susibūrimu, bet ir galimybe palaikyti smulkiuosius amatininkus bei vietos gamintojus.
Svarbu ir tai, kad renginio reikšmę jau ne vienerius metus įvertina ir Telšių rajono savivaldybė – nuo 2022 metų amatų ir kulinarinio paveldo šventė „Žemaitiu gīvastis“ įtraukiama į prioritetinių rajono renginių sąrašą. Projektą iš dalies finansuoja ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Iniciatyvą rėmė AB „Žemaitijos pienas“, UAB S. Jurkus ir partneriai, UAB „Fotoera“. Projektą įgyvendinti padėjo Telšių vyskupija, Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra, Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia, Telšių apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Telšių policijos rėmėjai, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Telšių skyrius, Lietuvos šaulių sąjungos Žemaitijos šaulių 8-oji rinktinė, Lietuvos skautijos Telšių tunto skautai, Telšių kultūros centras, Ryškėnų kultūros centras, Viešvėnų kultūros centras, Ryškėnų kaimo bendruomenė, Rūdupių, Vembūtų, Mitkaičių kaimo bendruomenės, žirgynas „Irkiniai“ ir kiti.
Neatsiejama šventės dalimi išlieka ir pats Žemaičių kaimo muziejus – vienintelis tokio pobūdžio muziejus Žemaitijoje po atviru dangumi, pristatantis XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus pradžios kaimo gyvenimą. Autentiškos sodybos, malūnas, kalvė, sakraliniai paminklai, žemaitukai bei gamtos apsuptis lankytojams leidžia patirti gyvąją Žemaitijos istoriją ir etninės kultūros tradicijas.
Pasak Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorės Evos Stonkevičienės, pagrindinis šventės tikslas – puoselėti žemaitišką tapatybę, saugoti tradicijas, kalbą, tautinį kostiumą, kulinarinį paveldą ir perduoti etninės kultūros vertybes jaunajai kartai.
