23 kovo, 2021

Planuojant vaikus sugrąžinti į mokyklas – specialistų perspėjimas: svarbu užtikrinti tinkamą mikroklimatą

Kol Lietuvoje svarstoma apie galimybę kuo daugiau mokyklų grįžti prie kontaktinio ugdymo, COVID-19 pandemija ragina apkreipti dėmesį ir į mikroklimato kokybę jose. Ne veltui Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai pabrėžia – gryno bei švaraus oro užtikrinimas patalpose leidžia užkirsti kelią koronaviruso plitimui, o kartu mažina kitų sveikatos negalavimų tikimybę bei didina produktyvumą. Savo ruožtu dienos šviesa, taip pat būtina mokymo procesui, teigiamai veikia vaikų ir suaugusiųjų emocinę būseną, aktyvina smegenų veiklą, lemia geresnius mokslo rezultatus. Todėl NVSC specialistai ragina prieš grįžimą prie kontaktinio ugdymo tinkamai pasirūpinti mokyklų patalpų mikroklimatu, tuo tarpu kokybiškos namų aplinkos kūrimo ekspertai akcentuoja pastarojo svarbą vaikų sveikatai, darbingumui bei saugumui.

Situacija – dvejopa

Vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, mokyklų patalpose turėtų būti užtikrintas grynas ir švarus oras. Todėl apie tai kalbanti NVSC Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė Dovilė Kimutytė papildo – PSO ugdymo įstaigose rekomenduoja padidinti ventiliacijos greitį natūraliomis ar mechaninėmis priemonėmis.

„Tai geriausia daryti be oro cirkuliacijos. Priešingu atveju filtrai turėtų būti reguliariai valomi, ypač tuomet, kai sukeliama vidutinė ar didelė COVID-19 poveikio rizika. Tik taip galima užtikrinti kokybišką mikroklimatą mokyklose mokiniams bei mokytojams. Pastarasis yra ypač svarbus veiksnys pandemijos laikotarpiu, kadangi gali užkirsti kelią koronaviruso plitimui patalpose. Vėdinant jas, padidinama oro apykaita, o galimai užterštas daleles pakeičia švariosios. Kitu atveju, iki 21 laipsnio šilumos temperatūra ir sausas, mažesnio nei 40 proc. oro drėgnumas, sudaro optimalias koronaviruso išgyvenimo sąlygas. Todėl PSO rekomenduoja 24 laipsnių patalpų temperatūrą ir 60 proc. santykinę jų drėgmę“, – apie koronaviruso prevenciją kalba D. Kimutytė.

Tuo metu paklausta, kokia patalpų mikroklimato kokybė vyrauja šalies ugdymo įstaigose, NVSC Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Meilutė sako – situacija yra įvairi. Anot pašnekovės, dalis senos statybos mokyklų stokoja įrengtų mechaninio vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų.

„Todėl užtikrinti mikroklimato parametrų ribines vertes ten yra sunkiau. Tačiau atkreiptinas dėmesys į didėjantį naujų mokyklų skaičių, kurios statomos laikantis būtinųjų normatyvų. Taip pat atnaujinamos kai kurios senos ugdymo įstaigos – jose įrengiamos tiek mechaninio vėdinimo, tiek oro kondicionavimo sistemos, leidžiančios tinkamai rūpintis kokybiško mikroklimato užtikrinimu“, – padėtį apžvelgia R. Meilutė.

Virš milijono nelankymo dienų mokyklose

Užsiminusi, jog kokybiško patalpų mikroklimato užtikrinimas gali sumažinti koronaviruso riziką, D. Kimutytė tikina – mokyklose svarbu pasirūpinti šviežio oro gausa. Todėl, specialistės teigimu, patalpų vėdinimas yra būtinas, antraip jose daugėja iškvėpto anglies dvideginio, kurio perteklius mažina darbingumą ar gali sukelti galvos skausmą.

„Tokiomis sąlygomis yra tikimybė, jog padidės nuovargis, mieguistumas ar net rasis odos bėrimų. Nevėdinamose patalpose daugėja ir iškvepiamų vandens garų, kurie niekur nedingsta, o kaupiasi viduje. Jie sudaro puikias sąlygas kondensuotis drėgmei, atsirasti ir veistis pelėsiniams grybeliams, skleidžiantiems nemalonų kvapą bei galintiems sukelti alergines reakcijas“, – sako D. Kimutytė.

Tuo metu specialistei antrinanti R. Meilutė atkreipia dėmesį į dienos šviesos svarbą mokyklose. Anot pašnekovės, ji yra vienas esminių faktorių, formuojančių sveiką bei kokybišką aplinką.

„Dienos šviesa pasižymi teigiamu poveikiu fizinei bei psichinei tiek vaikų, tiek suaugusiųjų sveikatai. Ji gerina gyvenimo kokybę, nuotaiką, savijautą. Saulės šviesa leidžia įveikti kai kurias fizines bei psichines ligas, nepalankias psichologines būsenas. Tyrimų duomenimis, ji stimuliuoja smegenų veiklą, didina produktyvumą, budrumą, susikoncentravimą, kartu mažina nuovargį, depresiją. Natūrali dienos šviesa taip pat leidžia organizmui įsisavinti vitaminą D, teigiamai veikiantį imuninę sistemą, apsaugantį nuo rizikos susirgti užkrečiamosiomis ligomis. Tinkamas jos kiekis, gautas per dieną, turi tiesioginį poveikį ir miegui naktį“, – dienos šviesos privalumus vardija specialistė.

Visgi didžiausio stogo langų ir jų priedų gamintojo pasaulyje „VELUX Grupės“ atlikto tarptautinio „Sveikų namų barometro“ tyrimo pastarųjų metų rezultatai rodo – patalpų mikroklimatas Europos mokyklose stokoja kokybės. Dėl saulės šviesos stygiaus, drėgmės perviršio, oro užterštumo bei prastos ventiliacijos Senojo žemyno moksleiviai patiria rimtų sveikatos negalavimų.

„Tokia ugdymo įstaigų patalpų mikroklimato kokybės stoka lemia milžinišką įtaką mokymuisi. Moksleiviai iki 15 metų visoje Europoje dėl kvėpavimo takų ligų praleidžia virš 250 tūkst. dienų mokyklose, astma lemia apie 365 tūkst. negalavimo dienų, o vaikai, susiduriantys su egzema, klasėse nepasirodo virš 1,1 mln. dienų“, – pastebi „VELUX“ vadovas Baltijos šalyse Dmitrijs Astašonoks.

Gerėja ir sveikata, ir mokslo rezultatai

Pabrėždama šviežio ir gryno oro svarbą mokyklose, D. Kimutytė priduria – ugdymo įstaigų klasėse ir kabinetuose turi būti užtikrinta natūralaus vėdinimo per atidaromus langus galimybė. Šios patalpos, anot specialistės, be įrengtos mechaninio vėdinimo sistemos privalomos išvėdinti po kiekvienos pamokos.

„JAV Aplinkos apsaugos agentūra rekomenduoja tai daryti intensyviai sukeliant skersvėjį, nes taip paskatinamas greitesnis oro cirkuliavimas ir vėdinimo intensyvumas. Žinoma, vėdinant patalpas jose neturėtų būti mokinių, todėl geriausia klases išvėdinti per pertraukas. Tik svarbu nepamiršti, jog mikroklimatą galima reguliuoti ir šildymo prietaisais ar įrenginiais, kurie orą ne tik sušildo, bet ir mažina viduje esančią drėgmę“, – atkreipia dėmesį D. Kimutytė.

Savo ruožtu D. Astašonoks tikina: šiuo metu mokyklose taikomų saugumo priemonių – nepakanka. Siekiant kokybiško ugdymo įstaigų patalpų mikroklimato užtikrinimo, eksperto nuomone, privalu ne tik mažinti mokinių skaičių klasėse, išlaikyti atstumus ir dezinfekuoti patalpas bei paviršius.

„Grynas oras ir saulės šviesa yra vaikų sveikatos, puikios savijautos bei produktyvumo šaltiniai. Įprastai, kasmet mokyklose praleisdami po 170–190 dienų, net 70 proc. šio laiko jie būna klasėse. Tačiau tyrimas rodo, kad ten moksleiviai dažniausiai stokoja gryno oro, taip susidurdami su koronaviruso rizika. Be to, moksleiviai mokosi patalpose, kuriose iškvepiamas CO2 kiekis viršija rekomenduojamą 1000–2000 ppm normą. Tačiau įvairios studijos atskleidžia – pagerinus oro kokybę, produktyvumas padidėja 15 proc. Tiek pat pastarasis išauga ir dėl tinkamo natūralios saulės šviesos kiekio“, – dalijasi D. Astašonoks.

Jo teigimu, vienas Europoje atliktas tyrimas taip pat parodė, jog dėl vaikų egzemos 40 proc. tėvų turėjo vidutiniškai po 3 dienas per mėnesį neateiti į darbą, jog galėtų pasirūpinti sergančiomis atžalomis.

„Todėl kokybiškas mokyklų mikroklimatas yra sveikos, saugios ir produktyvios aplinkos kūrimo pagrindas. Tik užtikrindami pakankamai saulės šviesos, gryno oro ir pasirūpindami tinkamu drėgnumu ugdymo įstaigose, galime savo vaikams garantuoti puikią sveikatą bei savijautą. Tai mūsų pagrindinė pareiga, prioritetas ir atsakomybė“, – reziumuoja D. Astašonoks.

Komentarai (1)

Komentavimas išjungtas.

  1. Na na, tuoj atjungs šildymą ir bus jums 24 temperatūra klasėse su atidarytais langais vėdinimui… ypač ne į pietų pusę 🙂


25 balandžio, 2024

Vilniaus Rotušėje 16-ą kartą įteikti „Auksinės mediko širdies“ apdovanojimai labiausiai sveikatai nusipelniusiems gydytojams, slaugytojams ir sveikatos apsaugos darbuotojams. Pirmą kartą […]

25 balandžio, 2024

Balandžio 24 d. Mykolo Romerio universitete (MRU) apdovanoti aktyviausių Lietuvos bendruomenių konkurso nugalėtojai. Jau dešimtą kartą vykęs respublikinis konkursas „Bendruomenė […]

25 balandžio, 2024

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Vaistinių augalų skyrius šiemet švenčia savo šimtąsias metines. Minint šią progą, sodo parkas pasipuošė istorinių […]

25 balandžio, 2024

Darbdavys siūlo šalia pagrindinių pareigų padirbėti papildomai? Dažniausias klausimas – ar reikia sudaryti naują darbo sutartį? Ne, nereikia. Dėl darbo […]

25 balandžio, 2024

Balandžio 24 d., trečiadienį, Briuselyje (Belgija) Lietuva, atstovaujama sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, pasirašė Tarpusavio supratimo memorandumą dėl bendradarbiavimo ir […]

25 balandžio, 2024

Nors saugumui kelyje skiriamas didelis dėmesys, tačiau eismo įvykiuose žuvusių ir sužeistų pėsčiųjų skaičius pastaraisiais metais vėl išaugo. 2023-aisiais sužeista […]

24 balandžio, 2024

Daugiau nei pusantro hektaro užimančioje uostamiesčio „Gilijos“ mokyklos teritorijoje vietoje senojo stadiono įrengtas 520 tūkst. eurų savivaldybei kainavęs sporto aikštynas. […]

24 balandžio, 2024

Regis, kuo galėtum nustebinti lietuvį, pasiūlęs pasivaikščioti miške. Miškai, medžio artumas, sakoma, mums tiesiog į kraują įaugę. Vis dėlto savaitgalį […]

23 balandžio, 2024

Šią savaitę parašus ant bendradarbiavimo sutarties padėjo Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius profesorius Eugenijus Valatka ir Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) […]

23 balandžio, 2024

Įsibėgėjant pavasariui, keliuose auga susidūrimų su laukiniais gyvūnais skaičius. Tą lemia balandžio mėnesį prasidedanti gyvūnų migracija, kurios metu žvėrys dažniau […]

23 balandžio, 2024

Šių metų duomenimis, „Android“ išlieka populiariausia operacine sistema pasaulyje, todėl jos atnaujinimų laukia milijonai vartotojų. Nors iki oficialaus „Android 15“ […]

23 balandžio, 2024

Šiemet daugiau nei 4 tūkst. Lietuvos moksleivių jau priėmė Nacionalinį IT iššūkį ir siekia įgyti vertingų programavimo žinių. Balandžio 24 […]

22 balandžio, 2024

Pirmadienį Nepriklausomybės aikštėje kelios dešimtys žmonių susirinko į protesto akciją, skirtą solidarizuotis su už prekyba kanapių produktais nuteistu Martynu Simanynu. […]

22 balandžio, 2024

Balandžio 22 d. Inovacijų agentūra pradeda registraciją į trečius metus iš eilės vyksiančią verslumo įgūdžių programą „Startuok nuo 50+“. Ši […]

22 balandžio, 2024

Pirmadienį Lietuvoje prasideda vienos didžiausių nuo Nepriklausomybės atgavimo nacionalinės pratybos „Perkūno griausmas 2024“, kuriose treniruosis Lietuvos kariuomenė ir visos valstybės […]

19 balandžio, 2024

Pristatyta pirma lietuviška iš saulės pagamintą elektrą kaupianti išmanioji baterija „Nova“, kurią jau gali įsigyti gaminantys buitiniai vartotojai ir smulkus […]

19 balandžio, 2024

„Telia“ per pirmuosius tris šių metų mėnesius užkirto kelią 2,6 mln. atakų, nutaikytų į Lietuvos mobiliojo ryšio abonentus. Apsaugoti vartotojus […]

19 balandžio, 2024

Nors orai šiluma nelepina, tačiau Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo didysis tulpių žydėjimas jau pasirengęs tikram spalvų sprogimui: trečiąją […]

19 balandžio, 2024

Po Lietuvos žiedinių savivaldybių merų kreipimosi į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį dėl nepritarimo rengiamai pacientų pavėžėjimo pertvarkai ministerija šią […]

Gitanas Nausėda. Josvydo Elinsko (ELTA) nuotr.
19 balandžio, 2024

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lenkijoje buvo sulaikyti du asmenys, įtariami išpuoliu prieš Lietuvoje gyvenantį Rusijos opozicionierių Leonidą Volkovą. „Lenkijoje […]