23 kovo, 2021

Planuojant vaikus sugrąžinti į mokyklas – specialistų perspėjimas: svarbu užtikrinti tinkamą mikroklimatą

Kol Lietuvoje svarstoma apie galimybę kuo daugiau mokyklų grįžti prie kontaktinio ugdymo, COVID-19 pandemija ragina apkreipti dėmesį ir į mikroklimato kokybę jose. Ne veltui Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai pabrėžia – gryno bei švaraus oro užtikrinimas patalpose leidžia užkirsti kelią koronaviruso plitimui, o kartu mažina kitų sveikatos negalavimų tikimybę bei didina produktyvumą. Savo ruožtu dienos šviesa, taip pat būtina mokymo procesui, teigiamai veikia vaikų ir suaugusiųjų emocinę būseną, aktyvina smegenų veiklą, lemia geresnius mokslo rezultatus. Todėl NVSC specialistai ragina prieš grįžimą prie kontaktinio ugdymo tinkamai pasirūpinti mokyklų patalpų mikroklimatu, tuo tarpu kokybiškos namų aplinkos kūrimo ekspertai akcentuoja pastarojo svarbą vaikų sveikatai, darbingumui bei saugumui.

Situacija – dvejopa

Vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, mokyklų patalpose turėtų būti užtikrintas grynas ir švarus oras. Todėl apie tai kalbanti NVSC Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė Dovilė Kimutytė papildo – PSO ugdymo įstaigose rekomenduoja padidinti ventiliacijos greitį natūraliomis ar mechaninėmis priemonėmis.

„Tai geriausia daryti be oro cirkuliacijos. Priešingu atveju filtrai turėtų būti reguliariai valomi, ypač tuomet, kai sukeliama vidutinė ar didelė COVID-19 poveikio rizika. Tik taip galima užtikrinti kokybišką mikroklimatą mokyklose mokiniams bei mokytojams. Pastarasis yra ypač svarbus veiksnys pandemijos laikotarpiu, kadangi gali užkirsti kelią koronaviruso plitimui patalpose. Vėdinant jas, padidinama oro apykaita, o galimai užterštas daleles pakeičia švariosios. Kitu atveju, iki 21 laipsnio šilumos temperatūra ir sausas, mažesnio nei 40 proc. oro drėgnumas, sudaro optimalias koronaviruso išgyvenimo sąlygas. Todėl PSO rekomenduoja 24 laipsnių patalpų temperatūrą ir 60 proc. santykinę jų drėgmę“, – apie koronaviruso prevenciją kalba D. Kimutytė.

Tuo metu paklausta, kokia patalpų mikroklimato kokybė vyrauja šalies ugdymo įstaigose, NVSC Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Meilutė sako – situacija yra įvairi. Anot pašnekovės, dalis senos statybos mokyklų stokoja įrengtų mechaninio vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų.

„Todėl užtikrinti mikroklimato parametrų ribines vertes ten yra sunkiau. Tačiau atkreiptinas dėmesys į didėjantį naujų mokyklų skaičių, kurios statomos laikantis būtinųjų normatyvų. Taip pat atnaujinamos kai kurios senos ugdymo įstaigos – jose įrengiamos tiek mechaninio vėdinimo, tiek oro kondicionavimo sistemos, leidžiančios tinkamai rūpintis kokybiško mikroklimato užtikrinimu“, – padėtį apžvelgia R. Meilutė.

Virš milijono nelankymo dienų mokyklose

Užsiminusi, jog kokybiško patalpų mikroklimato užtikrinimas gali sumažinti koronaviruso riziką, D. Kimutytė tikina – mokyklose svarbu pasirūpinti šviežio oro gausa. Todėl, specialistės teigimu, patalpų vėdinimas yra būtinas, antraip jose daugėja iškvėpto anglies dvideginio, kurio perteklius mažina darbingumą ar gali sukelti galvos skausmą.

„Tokiomis sąlygomis yra tikimybė, jog padidės nuovargis, mieguistumas ar net rasis odos bėrimų. Nevėdinamose patalpose daugėja ir iškvepiamų vandens garų, kurie niekur nedingsta, o kaupiasi viduje. Jie sudaro puikias sąlygas kondensuotis drėgmei, atsirasti ir veistis pelėsiniams grybeliams, skleidžiantiems nemalonų kvapą bei galintiems sukelti alergines reakcijas“, – sako D. Kimutytė.

Tuo metu specialistei antrinanti R. Meilutė atkreipia dėmesį į dienos šviesos svarbą mokyklose. Anot pašnekovės, ji yra vienas esminių faktorių, formuojančių sveiką bei kokybišką aplinką.

„Dienos šviesa pasižymi teigiamu poveikiu fizinei bei psichinei tiek vaikų, tiek suaugusiųjų sveikatai. Ji gerina gyvenimo kokybę, nuotaiką, savijautą. Saulės šviesa leidžia įveikti kai kurias fizines bei psichines ligas, nepalankias psichologines būsenas. Tyrimų duomenimis, ji stimuliuoja smegenų veiklą, didina produktyvumą, budrumą, susikoncentravimą, kartu mažina nuovargį, depresiją. Natūrali dienos šviesa taip pat leidžia organizmui įsisavinti vitaminą D, teigiamai veikiantį imuninę sistemą, apsaugantį nuo rizikos susirgti užkrečiamosiomis ligomis. Tinkamas jos kiekis, gautas per dieną, turi tiesioginį poveikį ir miegui naktį“, – dienos šviesos privalumus vardija specialistė.

Visgi didžiausio stogo langų ir jų priedų gamintojo pasaulyje „VELUX Grupės“ atlikto tarptautinio „Sveikų namų barometro“ tyrimo pastarųjų metų rezultatai rodo – patalpų mikroklimatas Europos mokyklose stokoja kokybės. Dėl saulės šviesos stygiaus, drėgmės perviršio, oro užterštumo bei prastos ventiliacijos Senojo žemyno moksleiviai patiria rimtų sveikatos negalavimų.

„Tokia ugdymo įstaigų patalpų mikroklimato kokybės stoka lemia milžinišką įtaką mokymuisi. Moksleiviai iki 15 metų visoje Europoje dėl kvėpavimo takų ligų praleidžia virš 250 tūkst. dienų mokyklose, astma lemia apie 365 tūkst. negalavimo dienų, o vaikai, susiduriantys su egzema, klasėse nepasirodo virš 1,1 mln. dienų“, – pastebi „VELUX“ vadovas Baltijos šalyse Dmitrijs Astašonoks.

Gerėja ir sveikata, ir mokslo rezultatai

Pabrėždama šviežio ir gryno oro svarbą mokyklose, D. Kimutytė priduria – ugdymo įstaigų klasėse ir kabinetuose turi būti užtikrinta natūralaus vėdinimo per atidaromus langus galimybė. Šios patalpos, anot specialistės, be įrengtos mechaninio vėdinimo sistemos privalomos išvėdinti po kiekvienos pamokos.

„JAV Aplinkos apsaugos agentūra rekomenduoja tai daryti intensyviai sukeliant skersvėjį, nes taip paskatinamas greitesnis oro cirkuliavimas ir vėdinimo intensyvumas. Žinoma, vėdinant patalpas jose neturėtų būti mokinių, todėl geriausia klases išvėdinti per pertraukas. Tik svarbu nepamiršti, jog mikroklimatą galima reguliuoti ir šildymo prietaisais ar įrenginiais, kurie orą ne tik sušildo, bet ir mažina viduje esančią drėgmę“, – atkreipia dėmesį D. Kimutytė.

Savo ruožtu D. Astašonoks tikina: šiuo metu mokyklose taikomų saugumo priemonių – nepakanka. Siekiant kokybiško ugdymo įstaigų patalpų mikroklimato užtikrinimo, eksperto nuomone, privalu ne tik mažinti mokinių skaičių klasėse, išlaikyti atstumus ir dezinfekuoti patalpas bei paviršius.

„Grynas oras ir saulės šviesa yra vaikų sveikatos, puikios savijautos bei produktyvumo šaltiniai. Įprastai, kasmet mokyklose praleisdami po 170–190 dienų, net 70 proc. šio laiko jie būna klasėse. Tačiau tyrimas rodo, kad ten moksleiviai dažniausiai stokoja gryno oro, taip susidurdami su koronaviruso rizika. Be to, moksleiviai mokosi patalpose, kuriose iškvepiamas CO2 kiekis viršija rekomenduojamą 1000–2000 ppm normą. Tačiau įvairios studijos atskleidžia – pagerinus oro kokybę, produktyvumas padidėja 15 proc. Tiek pat pastarasis išauga ir dėl tinkamo natūralios saulės šviesos kiekio“, – dalijasi D. Astašonoks.

Jo teigimu, vienas Europoje atliktas tyrimas taip pat parodė, jog dėl vaikų egzemos 40 proc. tėvų turėjo vidutiniškai po 3 dienas per mėnesį neateiti į darbą, jog galėtų pasirūpinti sergančiomis atžalomis.

„Todėl kokybiškas mokyklų mikroklimatas yra sveikos, saugios ir produktyvios aplinkos kūrimo pagrindas. Tik užtikrindami pakankamai saulės šviesos, gryno oro ir pasirūpindami tinkamu drėgnumu ugdymo įstaigose, galime savo vaikams garantuoti puikią sveikatą bei savijautą. Tai mūsų pagrindinė pareiga, prioritetas ir atsakomybė“, – reziumuoja D. Astašonoks.

Komentarai (1)

Komentavimas išjungtas.

  1. Na na, tuoj atjungs šildymą ir bus jums 24 temperatūra klasėse su atidarytais langais vėdinimui… ypač ne į pietų pusę 🙂


14 liepos, 2025

Vyriausybė nepritaria iniciatyvai nulinio mokesčio tarifo reinvestuojamam pelnui netaikyti tose savivaldybėse, kurios neturi savaiminio ekonominio augimo požymių.  Kaip numatyta Finansų […]

14 liepos, 2025

Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis sako, jog kai kurie abiturientai nukentėjo dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) sprendimo […]

13 liepos, 2025

Pasaulinę lietuvių filmo „Svečias” premjerą prestižiniame Karlovi Varų kino festivalyje vainikavo įspūdingas įvertinimas – Vytautas Katkus pelnė geriausio režisieriaus apdovanojimą. […]

12 liepos, 2025

Šalčininkų rajone penktadienio rytą užsidegė Vilkiškių dvaras, patvirtino ugniagesiai. Kaip Eltai nurodė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, 7 val. 10 […]

12 liepos, 2025

Praėjusiais metais gyventojų užimtumas Europos Sąjungoje (ES) pasiekė 75,8 proc. Tai, „Eurostat“ duomenimis“, aukščiausias rodiklis nuo 2009 metų. Didžiausias užimtumas fiksuotas […]

12 liepos, 2025

Nosies užgulimas, knarkimas, sunkus kvėpavimas naktį – visa tai atrodo kaip nedideli nepatogumai, kol jie tampa kasnaktine problema. Žmogaus organizmas, […]

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimų štabo vadovas Andrius Vyšniauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
10 liepos, 2025

Kauno apygardos teismas ketvirtadienį nusprendė buvusį parlamentarą ir buvusį Marijampolės savivaldybės tarybos narį Andrių Vyšniauską pripažinti kaltu „čekiukų“ byloje. Jam […]

10 liepos, 2025

Dauguma mūsų puikiai žino, kaip svarbu švariai nuvalyti grindis ar nuplauti rankas. Tačiau paviršių dezinfekavimas – vis dar dažnai nuvertinamas […]

Vystomos karinės infrastruktūros Lietuvoje pristatymas Rūdninkuose. ELTA / Julius Kalinskas
8 liepos, 2025

Rūdninkų karinio miestelio pirmo etapo statybas prognozuojama užbaigti pusmečiu anksčiau nei buvo planuota, teigia Krašto apsaugos ministerijos (KAM) infrastruktūros valdymo […]

6 liepos, 2025

Liepos 6-osios – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda už nuopelnus […]

4 liepos, 2025

Strateginiam „Rail Baltica” projektui trijose Baltijos šalyse skirta dar 295,5 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) investicijų pagal „Connecting Europe Facility” […]

4 liepos, 2025

Lenkijai paskelbus, kad nuo kitos savaitės pasienyje su Lietuva bus taikomos sustiprintos patikros, Lietuvos pasieniečiai skelbia, jog vykstantieji į Lenkiją […]

3 liepos, 2025

Šį pavasarį trijose Šalčininkų rajono mokyklose vykusiuose kūrybiniuose užsiėmimuose 12–18 metų jaunuoliai bendradarbiavo su profesionaliais aktoriais. Projekto „Receptas kultūrai“ dalyviai […]

3 liepos, 2025

Birželio 27 d. posėdyje Valstybinė kultūros paveldo komisija nepritarė siūlymui išbraukti Apytalaukio dvarą iš Neprivatizuojamų kultūros paveldo objektų – buvusių […]

3 liepos, 2025

Lietuvos muitinė sako, kad nors atostogos egzotiškuose kraštuose yra puikus metas pailsėti ir parsivežti prisiminimų, tačiau kai kurie jų gali […]

2 liepos, 2025

Edukologė dr. Vesta Vančugovienė, ilgametė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo edukacijų kūrėja, pelnė vieną prestižiškiausių įvertinimų pasaulio botanikos sodų […]

2 liepos, 2025

Vilniaus rajono savivaldybė, reaguodama į birželio 27–28 d. UAB „Homanit Lietuva” gamykloje, esančioje Pagirių gyvenvietėje, įvykusį technologinį incidentą, kurio metu […]

NAA 2025 / Organizatorių nuotr.
2 liepos, 2025

Šią savaitę vykusioje Nacionalinių architektūros apdovanojimų (NAA) 2025 ceremonijoje geriausia pastato konversija pripažintas KTU tarpdisciplininis eksperimentinių ir prototipavimo laboratorijų centras […]

2 liepos, 2025

Priėmus mokesčių reformos paketą, Lietuvos savivaldybės prarado vieną esminių galimybių didinti savarankiškąsias pajamas, todėl savivaldybės ragina pagrindines centrinės valdžios institucijas […]

1 liepos, 2025

Pirmą kartą Nacionaliniai architektūros apdovanojimai vyko Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre. Renginio metu buvo pagerbti geriausi architektūriniai kūriniai Lietuvoje. Didysis […]

Regionų naujienos