20 lapkričio, 2017
Nacionalinio transplantacijos biuro informacija

Po kepenų transplantacijos – sudėtingas, bet širdžiai mielas darbas atviroje jūroje

Būna, kad sunkios, klastingos ligos netikėtai pakerta jaunus, tvirtus, sveiką gyvenimo būdą pasirinkusius, aktyviai sportuojančius žmones. Taip atsitiko ir 42 metų palangiškiui Petrui Tarvydui, apie kurį – šis Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM pasakojimas. Jau beveik dešimtmetį vyras gyvena su transplantuotomis donoro kepenimis. 

Iš namų iškeliauja kelioms savaitėms

Visą gyvenimą P.Tarvydas aktyviai sportavo, buvo orientacinio sporto mėgėjas, mėgo fizinį darbą. Dabartinis jo darbas taip pat sunkus, reikalaujantis didžiulės ištvermės – vyras „rado save“ Šiaurės jūroje įrengtose gręžimo platformose – didžiuliuose,  plotu futbolo aikštei prilygstančiuose iš metalo karkasų ir kolonų suręstuose agregatuose. Jais atliekami gręžimo darbai ieškant dujų. Atliekant šiuos darbus, platformos dažniausiai būna pakilusios 30 metrų virš vandens. Tai būtina dėl saugumo esant dideliam jūros bangavimui ir dėl gręžimo darbų. Priklausomai nuo to, kuriame Šiaurės jūros sektoriuje įrengta platforma, darbuotojai ant jos praleidžia dvi arba tris savaites. Kiek laiko praleidžia darbe, tiek pat laiko skiriama poilsiui, bet kelionėms ten ir atgal tenka paaukoti 1-2 poilsiui skirtas dienas. Kompanija, kurioje dirba P.Tarvydas, yra tarptautinė, jam tenka dirbti Didžiojoje Britanijoje, Olandijoje, Danijoje.

Ant gręžimo platformų dirbantys žmonės į užsienio valstybę keliauja reisiniais lėktuvais, o tada iš tos šalies sraigtasparniais yra nuskraidinami ant jūroje esančių platformų. Priklausomai nuo platformos dydžio arba kompanijos poreikių, vienu metu gręžimo platformoje gali būti 60 ir daugiau žmonių. „Tas dvi ar tris savaites gyvename kaip saloje – nei kur nueisi, nei kur pabėgsi, nei kur pasislėpsi“, – pasakoja P.Tarvydas. Todėl ne kiekvienas, įsidarbinęs platformoje, susidoroja su psichologiniais ar fiziniais sunkumais: „Būna, padirba kelias dienas ir prašosi grąžinamas namo“. Dirbti tenka atviroje jūroje su įvairia technika, todėl visiems būtina griežtai paisyti saugumo reikalavimų, atsakingai atlikti užduotis, kad neatsitiktų kokia nelaimė.

Pagrindinis P.Tarvydo darbas platformoje – siurblinės technikas. Jis atsakingas už chemikalų ir įvairių medžiagų, reikalingų atliekant gręžimo darbus, paruošimą. Darbas – pamainomis, dirbama dienomis ir naktimis po dvylika valandų, iš kurių realaus darbo – dešimt valandų, nes darbuotojai turi po tris poilsiui skirtas pertraukas. P.Tarvydo darbas ne vien siurblinėje – dažnai tenka pagelbėti kolegoms, dirbantiems ant denio, kai vyksta laivo krovos darbai.

Po platformos deniu yra siurblinė, mašinų skyrius, chemikalų ir įvairių įrengimų sandėliai. Taigi dirbti tenka visur – ir viduje, ir lauke. Klimato sąlygos – sudėtingos. „Būna visko – sniego, lietaus, saulės, stipraus vėjo, o nuolatinė drėgmė – kasdienybė mūsų darbe“, – pasakoja P.Tarvydas.

Ligą sukėlė autoimuninė sistema

2007 metų vasaros pabaigoje iki tol rimtai nesirgęs P.Tarvydas pasijuto prastai: ėmė tinti kojos, paskui – didėti pilvas. Jis atmetė galimybę, kad įtakos prastai savijautai galėtų turėti darbas jūrinio klimato sąlygomis: „Juk gyvenau prie jūros – kurį laiką Klaipėdoje, po to – Palangoje, tai prie jūrinio klimato esu įpratęs. Todėl kai ėmė tinti kojos, pagalvojau – tai turbūt nuo per didelio fizinio krūvio. Kai ėmė didėti pilvas, pagalvojau, kad netinkamai maitinuosi ir ėmiau storėti“, – prisimena P.Tarvydas. 

Sunerimęs dėl savo sveikatos, jis kreipėsi į gydytojus ir buvo paguldytas į uostamiesčio ligoninę tyrimams. Kraujo tyrimai parodė, kad kepenų fermentai neatitinka normų. Buvo atlikta pilvo organų echoskopija. Paaiškėjo, kad pilvas didėja ne dėl netinkamos mitybos, o todėl, kad jo ertmėje kaupiasi skysčiai. Galutinė diagnozė pribloškė  ir šokiravo: kepenų cirozė!

Atlikus biopsijos tyrimus buvo nustatyta, kad itin pavojingą ligą sukėlė… imuninė organizmo sistema: „Man buvo diagnozuotas ir autoimuninis hepatitas. Galima sakyti, kad mano organizmas pats susidorojo su mano kepenimis“, – pasakoja netikėtą diagnozę prieš dešimtmetį išgirdęs P.Tarvydas. 

Kelias savaites jis buvo gydomas ligoninėje Klaipėdoje – turėjo laikytis specialios dietos, vartojo skysčius varančius vaistus, kad netintų organizmas – buvo mėginama atkurti kepenų darbą. Išsamesniems tyrimams ir gydymui P.Tarvydas buvo išsiųstas į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas. Atlikę papildomus tyrimus, medikai pranešė, jog būtina kepenų transplantacija.

Troškimas – vienas: kuo greičiau pasveikti ir grįžti į darbą

Ar žinia apie laukiančią transplantaciją išgąsdino? „Ne. Suvokiau, kad nieko negaliu pakeisti – liko tik sulaukti donoro. Buvome jauni, su žmona Olga auginome penkerių metų sūnų Domantą. Jaunai šeimai visko reikėjo. Norėjosi pagerinti gyvenimo sąlygas. Todėl troškimas buvo vienintelis: kuo greičiau pasveikti ir grįžti į darbą, vėl dirbti ir užsidirbti“, – prisimena P.Tarvydas.

Grįžus į namus, savijauta kasdien blogėjo – vyras jautė nuolatinį nuovargį, labai nukrito svoris,  teko vartoti daug vaistų, laikytis griežtos dietos. Todėl jis nebesitikėjo, kad sveikata kada nors bus tokia,  kad vėl galėtų grįžti į sunkų darbą.

„Transplantacijos laukimas sekino“, – tuometinę būseną prisimena P.Tarvydas, kurio veržlų charakterį ir energiją buvo palaužusi sunki liga. Pasak jo, gerai, kad tų pačių metų pabaigoje atsirado jam tinkamas kepenų donoras – „prieš pat transplantaciją jaučiausi jau tikrai labai prastai“.

„Esu gimęs po laiminga žvaigžde, kad kepenų donoro pavyko sulaukti po poros mėnesių“, –džiaugiasi P.Tarvydas.

Net ir po laiminga žvaigžde gimę žmonės patiria išbandymų: po aštuonias valandas užtrukusios kepenų transplantacijos P.Tarvydas buvo perkeltas į reanimacijos skyrių. Čia po kelių valandų jis ėmė jausti stiprius pilvo skausmus – prasidėjo vidinis kraujavimas. P.Tarvydas vėl skubiai buvo pervežtas į operacinę. Antroji operacija truko dar ilgiau – dešimt valandų, tačiau vidinį kraujavimą, laimei, pavyko sustabdyti. 

Siekė kuo mažesnio neįgalumo

Po transplantacijos P.Tarvydas atsigavo greitai, tačiau gydymą imunitetą slopinančiais vaistais teko ilgai derinti ir reguliuoti: vyro imuninė sistema pasirodė besanti tokia stipri, kad ją sunku buvo slopinti imunosupresiniais vaistais.

Sustiprėjęs po transplantacijos, gydytojų paskatintas P.Tarvydas veržėsi kuo greičiau grįžti į darbą, bet paaiškėjo, kad tai nėra taip paprasta. Po transplantacijos jam buvo nustatytas pirmosios grupės neįgalumas. Tai reiškė, kad tokią neįgalumo grupę turintis žmogus fizinio krūvio reikalaujančio darbo dirbti negali, ypač – tokio, kokį prieš susirgdamas dirbo P.Tarvydas.

Todėl teko surinkti šūsnis dokumentų, patvirtinančių jo fizinės sveikatos būklę, kol pasiekė savo – buvo pripažintas darbingu (nors 20 procentų nedarbingumo paliko). P.Tarvydas galėjo grįžti į darbą. „Paaiškėjo, jog Lietuvoje niekas nesikreipia, kad būtų nustatytas kuo mažesnis neįgalumas – visi siekia, kad jis būtų kuo didesnis“, – iš savo išskirtinumo juokiasi pašnekovas.

Po transplantacijos šeima susilaukė ir dukters

Per dešimtmetį, prabėgusį po transplantacijos, šios šeimos gyvenime įvyko permainų: Olga ir Petras susilaukė dukters, tad dabar jau penkiolikmetis Domantas turi pusšeštų metų sesutę Aną Sofiją.

P.Tarvydas džiaugiasi, kad jo uždirbamų pinigų užtenka šeimai išlaikyti, todėl žmona Olga šeimininkauja namuose, prižiūri vaikus. „Gyvename Palangoje, todėl čia žmonai nuolatinį darbą susirasti būtų sunku. O važinėti dirbti į Klaipėdą ir dirbti už minimalią algą? Beprasmiška –  daugiau kainuotų kasdienės kelionės pirmyn ir atgal“, – neabejoja pašnekovas.

Jis laimingas, kad sveikata vis dar leidžia dirbti. Tačiau darbas atšiauriomis sąlygomis, nuolatinis medikamentų vartojimas pakenkė sąnariams – prieš dvejus metus teko operuoti abiejų kojų kelių sąnarius. Juos ir dabar paskauda.

Pasirašė sutikimą donorystei

Apie donorą, kurio kepenys jam buvo transplantuotos, P.Tarvydas žino nedaug. Tačiau džiaugiasi, kad  jo parašytas dėkingumo laiškas pasiekė donoro artimuosius.

P.Tarvydo požiūris į organų donorystę  – labai pozityvus: „Kai tik sužinojau, kad organų donorystei galbūt tiktų net ir mano, žmogaus po transplantacijos, organai – tą pačią dieną pasirašiau sutikimą donoro kortelei gauti“. Taip jis išreiškė savo požiūrį į organų donorystę – po mirties padėti kitiems, jei tik tai būtų įmanoma.


7 gruodžio, 2023

60 Lietuvos savivaldybių patvirtino, kad jų įsteigtuose darželiuose pietų miegas ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams nebėra privalomas. Kaip skelbiama pranešime […]

7 gruodžio, 2023

Odontologas yra gydytojas, kuris atsakingas ne tik už dantų būklę, bet ir bendrą žmogaus sveikatą, nes dantys gali parodyti artėjančias […]

6 gruodžio, 2023

Pienas – vienas perkamiausių lietuvių maisto produktų. Kad jis išlaikytų savo skonį ir maistines savybes iki pat galiojimo laiko pabaigos, […]

4 gruodžio, 2023

Jei sėsdami prie kompiuterio ar savo darbo vietos didelį dėmesį kreipiame į kėdės aukštį, patogumą, prisimename patarimus, kaip taisyklingai sėdėti, […]

29 lapkričio, 2023

Trečiadienio rytą pasiekus žiniai, kad Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas Marius Petrulionis pasitraukė iš gyvenimo, medikų atstovai pabrėžia, kad […]

29 lapkričio, 2023

Ankstyva intervencija yra labai svarbi sprendžiant vaikų psichikos sveikatos problemas. Vaikų psichinės sveikatos samprata – tai emocinis ir dvasinis atsparumas, […]

28 lapkričio, 2023

Nepriklausomybės aikštėje į tylos akciją susirinkusi cistinės fibrozės asociacija ir jos bendruomenė antradienį mitingavo dėl kompensuojamų vaistų šia genetine liga […]

27 lapkričio, 2023

Šaltasis metų sezonas kelia daug rūpesčių ne tik vairuotojams, bet ir pėstiesiems – slidūs šaligatviai ir gatvės gali tapti rimtų […]

27 lapkričio, 2023

Riebi plaukų būklė dažnai sukelia nepatogumų ir sunkumų kasdienėje priežiūroje. Norint išvengti nuolatinio plaukų plovimo ir palaikyti sveiką plaukų būklę, […]

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotr.
20 lapkričio, 2023

Lapkričio 17-ąją Lietuvos neišnešiotų naujagimių bendruomenė mini Pasaulinę neišnešiotų naujagimių dieną. Ši diena ypatingai svarbi daugiau nei 1,2 tūkst. kasmet […]

16 lapkričio, 2023

Palangos savivaldybės administracija trečiadienį išdavė leidimą kino teatro „Naglis“ rekonstrukcijos darbams. Savivaldybės teigimu, daugiau nei prieš 60 metų statytas pastatas […]

16 lapkričio, 2023

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir Europos Tarybos atstovė Claudia Luciani ketvirtadienį Vilniuje vykusios tarptautinės konferencijos metu Europos Tarybos ženklu […]

8 lapkričio, 2023

Lietuvos nacionaliniam muziejui priklausantis Palangoje esantis Jono Šliūpo muziejus atveria duris po kapitalinio remonto. Šis istorinis pastatas, įtrauktas į kultūros […]

6 lapkričio, 2023

Įvertinus ir patikslinus Palangos miesto savivaldybės mero pareiškime pateiktą informaciją apie Palangos mieste, Hipodromo gatvėje, galimai neteisėtai iškirstus saugotinus medžius, […]

2 lapkričio, 2023

Klimato kaita ir su ja susijusios stichinės nelaimės ir ekstremalus karštis kelia pavojų sveikatai, ketvirtadienį pranešė JT, paragindamos kurti ir […]

25 spalio, 2023

Sveikatos centrų steigimas įsibėgėja visoje Lietuvoje – net 59 savivaldybės inicijavo ar inicijuoja procesus steigiant sveikatos centrus. Sveikatos apsaugos ministras […]

23 spalio, 2023

Aplinkos apsaugos agentūra priėmė sprendimą dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos planuojamos ūkinės veiklos – jūrinių vėjo elektrinių parko įrengimo ir […]

Diana Judkevič / asmeninio albumo nuotr.
21 spalio, 2023

Pagalbą nėštumą patyrusioms ir netektį išgyvenančioms mamoms bei jų artimiesiems teikianti asociacija „Angelų mamos“ įkurta remiantis asmenine patirtimi. Apie tai, […]

Arūnas Dulkys Mažeikiuose
20 spalio, 2023

Regioninėje Mažeikių ligoninėje atliekamas tyrimas dėl organizuojamų ir vykdomų procesų. Kaip informuoja Mažeikių rajono savivaldybė, Kontrolės ir audito tarnyba atlieka […]

19 spalio, 2023

Turite siuntimą pas gydytoją specialistą, bet gydymo įstaigoje, kurioje esate prisirašę, reikiamos paslaugos teks ilgai laukti? Yra alternatyvų – ligonių […]