Poezijos vakaras žvakių šviesoje

Poezija – tai garsų, emocijų, spalvų pasaulis, kuris įkvepia kiekvieną, prisilietusį prie jo. Tas pasaulis augina, gydo, brandina, keičia, jungia, tik svarbu surasti savo poetą, savo eilėraštį, kuris neštų, skraidintų, nušviestų ir sušildytų.       

Tokia poetė yra Elena Mezginaitė, kurios įkvėpti poetinį žodį mylintys žmonės, minėdami Pasaulinę poezijos dieną, jau ketvirtus metus susiburia į poezijos skaitymus. Idėja sukviesti, skaityti ir klausytis poezijos gimė Panevėžio Elenos Mezginaitės bibliotekai dar 2020 metais, kai jai buvo suteiktas iškiliausios Aukštaitijos poetės – Elenos Mezginaitės vardas. 

Šių metų kovo 26 d. Teatro dienos išvakarėse įsimintiną poezijos vakarą gausiai susirinkusiems bibliotekos lankytojams, svečiams, kolegoms aktoriams padovanojo profesionalus teatro ir kino aktorius bei vienintelio Lietuvoje profesionalaus improvizacijos teatro „Kitas kampas“ improvizatorius Povilas Adomaitis, o jam smuiku akompanavo Juozo Balčikonio gimnazijos abiturientas Adas Putauskas.

Pats aktorius sako: „Visada gera sugrįžti į Panevėžį – ne tik į Juozo Miltinio dramos teatrą ar teatro „Menas“ scenas, bet ir į naujas erdves Panevėžyje“. Povilą Adomaitį panevėžiečiai prisimena iš Juozo Miltinio dramos teatro spektaklių „Devynbėdžiai“, „Pažemintieji ir nuskriaustieji“, „Rūkas virš slėnių“, „Nekviestoji viešnia“, „Baseinas be vandens“, „Išgelbėkime kengūriuką“, teatro „Menas“ spektaklio „Musių valdovas“. Šiuo metu aktorius, be vaidmenų kūrimo Alytaus miesto teatre ir Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre, improvizacijų teatre „Kitas kampas“, aktyviai rengia poezijos vakarus savo gimtinėje Alytuje, skaito poeziją improvizacijos teatro „Kitas kampas“ namuose Vilniuje.

Poezijai skirtą vakarą žvakių šviesos pripildytoje bibliotekos erdvėje aktorius Povilas Adomaitis į sceną žengė kaip skaitytojas, giliu žvilgsniu įsižiūrintis į kiekvieną atėjusįjį. Jo balsas, perteikiantis poetinio žodžio gylį, reikšmę, skverbėsi į susirinkusiųjų širdis, skraidino, atitraukė iš gatvės šurmulio, kasdienybės rato, skubos ir nešė į gyvenimą, kur nereikia jaudintis dėl darbų, o mėgautis laiku sau, savojo Aš būtimi, buvimu čia ir dabar. 

Poezijai skirtame vakare skambėjo specialiai šiam vakarui atrinktos Donaldo Kajoko, Liūnės Sutemos, Algimanto Baltakio, Henriko Nagio, Henriko Radausko, Alfonso Nykos-Niliūno, Elenos Mezginaitės eilės. Plojimais palydėti eilėraščiai, virtę poetinėmis muzikinėmis kompozicijomis. 

Vakarą praturtino talentingo abituriento smuiko stygų melodija, kuri buvo tarsi pirmieji žingsniai į susirinkusių žmonių gyvą bendrystę ir poezijos žodžio palytėtą vidinę kelionę. Smuiko stygų skambesys, atliepiantis poetinį žodį, nuotaiką, dar emocionaliau palietė klausytojų širdis. Smuiko melodija buvo dar viena kelionė, jungianti kartas, ištirpdinanti sienas, pakelianti į aukštumas. Nuostabaus aktoriaus ir gabaus abituriento duetas – šios kelionės patvirtinimas, graži ir prasminga idėja.

Su muzika ir poetiniu žodžiu einame prie žmogaus, turtėjame, bręstame. Poetinis žodis vis lieka gyvas mūsų širdyse, kaip ir įsimintini susitikimai bibliotekos erdvėje, įkvepia naujoms idėjoms ir patirtims.