Prezidentas lankėsi Kauno rajone

Susitikime su Kauno rajono savivaldybės meru Prezidentas aptarė rajono švietimo ir ugdymo įstaigų darbą savivaldybėje augant jaunų šeimų skaičiui, mažesniųjų mokyklų ateities klausimus, būtinybę spręsti juos remiantis ne vien mokinių kiekybės, bet ir ugdymo bei švietimo kokybės kriterijais. Kalbėta apie sveikatos paslaugų rajono gyventojams pasiekiamumą, pavežėjimo paslaugų savivaldybėje problematiką, rajone vykdomas melioracijos programas, socialines paslaugas teikiančių įstaigų veiklą rajone.

Kauno rajone Akademijos miestelyje įsikūrusioje VDU Žemės ūkio akademijoje šalies vadovas dalyvavo savo inicijuotoje platesnėje diskusijoje apie Lietuvos žemės ūkio ateitį.

Prezidentas pažymėjo, kad centrinės valdžios atstovams kartu su žemdirbių ir agronomijos mokslų atstovais labai svarbu aptarti ne tik vieną ar kitą žemės ūkio sektorių ištinkančias problemas, bet ir apžvelgti viso šalies žemės ūkio perspektyvą. „Žemės ūkis yra strateginis ir itin svarbus valstybei sektorius. Ne tik dėl savo sukuriamos ekonominės naudos šaliai. Šiandienos geopolitinėmis aplinkybėmis kaip nacionalinio saugumo faktorių suprantame ir vertiname šalies potencialą apsirūpinti maistu. Stiprus žemės ūkio sektorius yra ir sąlyga regionų, kaimiškų vietovių socialiniam bei ekonominiam gyvybingumui“, – sakė šalies vadovas.

Prezidentas pažymėjo, kad centrinės valdžios atstovams kartu su žemdirbių ir agronomijos mokslų atstovais labai svarbu aptarti ne tik vieną ar kitą žemės ūkio sektorių ištinkančias problemas, bet ir apžvelgti viso šalies žemės ūkio perspektyvą. „Žemės ūkis yra strateginis ir itin svarbus valstybei sektorius. Ne tik dėl savo sukuriamos ekonominės naudos šaliai. Šiandienos geopolitinėmis aplinkybėmis kaip nacionalinio saugumo faktorių suprantame ir vertiname šalies potencialą apsirūpinti maistu. Stiprus žemės ūkio sektorius yra ir sąlyga regionų, kaimiškų vietovių socialiniam bei ekonominiam gyvybingumui“, – sakė šalies vadovas.

Diskusijos dalyviai aptarė aukštesnės agrosektoriaus pridėtinės vertės kūrimą Lietuvoje. 

Buvo pabrėžta, kad žemės ūkio įmones Lietuvoje stokoja finansavimo. Šalies vadovas pažymėjo, kad aukštesnės pridėtinės vertės nesukursi, jei sektoriaus formavimas bus paliktas vien tik rinkos jėgoms. Finansiniai stimulai aukštesnei pridėtinei vertei žemės ūkyje kurti turėtų būti ir nacionalinės plėtros institucijos – INVEGOS – strategijos dalis. Susitikime įvardintas poreikis taikyti ir fiskalines priemones. Prezidentas paminėjo ir PVM lengvatas tam tikroms žemės ūkio produktų grupėms. Kaip rodo kai kurių kaimyninių šalių pavyzdžiai atsargiai ir kuo tiksliau taikant lengvatas galima pasiekti norimų rezultatų.

Diskusijos dalyviai aptarė Rusijos karo pasekmes Lietuvos žemės ūkiui bei Ukrainos integracijos į ES rinką galimą poveikį Lietuvos žemės ūkio sektoriui, ES žaliojo kurso sąlygojamą žemės ūkio sektoriaus transformaciją, klimato kaitos poveikį ūkininkavimui. Buvo aptartos būtinos prielaidos kaimo vietovių gyvybingumui didinti, paskatos jaunimui užsiimti žemės ūkio veikla, valstybės dėmesys smulkiesiems, vidutiniams, šeimos ūkiams.

Aptariant ekologinio ūkininkavimo svarbą buvo pabrėžta, kad biurokratinė našta neturi tapti priežastimi ūkininkams trauktis iš ekologinio žemės ūkio gamybos sektoriaus. Šalies vadovas pažymėjo, kad būtina plėsti regionuose esančius puikius pavyzdžius, kai ekologinių ūkių kooperacija ir trumpųjų maisto tiekimo grandinių principo taikymas užtikrina galimybes mūsų vaikams maitintis sveiku ekologišku vietiniu maistu. 

Atskirai buvo pabrėžta bioekonomikos strategijos ir inovacijų svarba Lietuvos žemės ūkiui. Diskusijos dalyviai taip pat aptarė gyvulininkystės, paukštininkystės, kiaulininkystės ir pienininkystės sektorių perspektyvas.

Apibendrindamas diskusiją Prezidentas pažymėjo, kad Lietuvos žemės ūkiui stinga strategijos ir politinės lyderystės. Tik turint aiškią politinę šalies žemės ūkio strategiją, valstybė gali taikyti tinkamas priemones, siekdama apsibrėžtų strateginių tikslų. Šalies vadovo nuomone, turėdama strateginius žemės ūkio planus Lietuva turės daugiau galimybių pasiekti ir palankių europinio lygmens sprendimų.

Diskusijoje dalyvavo VDU rektorius J. Augutis, VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė A. Miceikienė, aplinkos ministras S. Gentvilas, žemės ūkio viceministrai V. Tomkus ir V. Abukauskas, Kauno rajono meras V. Makūnas, Žemės ūkio tarybos pirmininkas I. Hofmanas, Žemės ūkio rūmų vadovas A. Svitojus, Ūkininkų sąjungos pirmininkas R. Juknevičius, Pieno gamintojų asociacijos vadovas J. Vilionis, Žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas E. Pranauskas, Grūdų augintojų asociacijos vadovas A. Macijauskas, Paukštininkystės asociacijos vadovas G. Kauzonas, Kauno rajono ūkininkų sąjungos vadovas M. Maciulevičius, Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vadovas V. Buivydas, Kiaulių augintojų asociacijos vadovas A. Baravykas, Ekologinių ūkių asociacijos vadovas M. Petkevičius, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas P. Andriejavas, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos vadovas J. Kuzminskas, Mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos pirmininkas N. Gricius, VDU profesoriai V. Vitunskienė ir V. Bogužas.

Zapyškyje G. Nausėda apsilankė Antano Sutkaus galerijoje, su Kauno rajono savivaldybės ir kultūros bendruomenės atstovais aptarė kultūros potencialą regione.

Prezidentas kartu su fotografu, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Antanu Sutkumi apsilankė 2022 m. atsivėrusioje erdvėje, kurioje eksponuojami menininko darbai. Kauno fotografijos galerijos vadovas Gintaras Česonis, bendraudamas su A. Sutkumi, galerijai parinko 40 nuotraukų, kuriose atsispindi pasaulis, Lietuva, Zapyškio ir Ežerėlio kraštas. Galerija primena peroną, nes architektas  Gintaras Prikockis  čia įprasmino siauruko bėgius, kuriais kursavo traukinys iš durpyno į Zapyškį.

Susitikime su Kauno rajono savivaldybės ir kultūros bendruomenės atstovais aptarta Europos kultūros sostinės 2022 projekto įtaka rajono kultūros vyksmui, jos infrastruktūrai, taip pat kultūros potencialo regione vystymas, tam reikalingi kultūros politikos instrumentai.

„Džiaugiamės Europos kultūros sostinės 2022 sėkme tiek tarptautinėje erdvėje, tiek ypač vietos menininkų ir kūrėjų bendruomenių įgalinimu. Turime šį sukauptą potencialą išnaudoti: įgalinti investuotus resursus, užtikrinti, kad ir toliau būtų vystomi kultūriniai tinklai, jų infrastruktūra, palaikomas kūrybiškos bendruomenės. Kauno rajonas  – vienas geriausių pavyzdžių, kuomet kultūra iš tikrųjų laikoma prioritetu“, – pažymėjo Prezidentas.

Valstybės vadovas pabrėžė, kad viešųjų paslaugų prieinamumas visoje Lietuvoje yra viena esminių socialinės, ekonominės, teritorinės, taip pat ir kultūrinės atskirties mažinimo sąlygų. Pasak Prezidento, kultūros paslaugų prieinamumas, jo tolygumas turėtų būti bendras visų valdžios šakų siekis svarstant Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektą.

Diskusijoje dėl kultūros potencialo dalyvavo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, fotografas Antanas Sutkus, Zapyškio seniūnas Sigitas Imbrasas, Kauno fotografijos galerijos vadovas Gintaras Česonis, Kauno kolegijos Menų akademijos vadovas Lukas Alsys, architektas Gintaras Prikockis, Ežerėlio kultūros centro atstovės Miglė Andrejeva ir Eglė Burbaitė, VšĮ „Kūrybos ir užimtumo stuba“ vadovė Daiva Vaišnorienė, Zapyškio klebonas Juozas Fakėjavas, Zapyškio pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Rima Veličkienė.

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė antradienį susitiko su Kauno rajono trečiojo amžiaus universiteto (TAU) bendruomene, lankėsi Raudondvario Anelės ir Augustino Kriauzų pradinėje mokykloje.