Prieš 35 metus laisvės siekiantys žmonės susikibo į Baltijos kelią
Baltijos kelias – viena svarbiausių Baltijos valstybių laisvėjimo iš sovietinės okupacijos akcijų. Tai buvo nesmurtinio pasipriešinimo kelias, kurį valstybės pasirinko kovai už savo Nepriklausomybę. Nors pati akcija ir buvo nesmurtinė, ja buvo siekiama pažymėti įvykį, tam tikra prasme sukėlusį Antrąjį pasaulinį karą ir pastūmėjusį Baltijos valstybes į sovietų okupacijos gniaužtus. Molotovo – Ribentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašiusios Sovietų Sąjunga ir nacių Vokietija įtakos sferomis pasidalino Europą ir viena kitai atrišo rankas kruviniems veiksmams. Dvi totalitarinės nusikaltėlės trumpam tapo artimomis sąjungininkėmis ir tai Europai reiškė siaubą ir pragarą. Baltijos keliu norėta pažymėti šio klastingo suokalbio penkiasdešimtmetį.
1989 m. rugpjūčio 23-osios vakarui Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai suorganizavo apie 650 km ilgio gyvąją grandinę. Rankomis susikibusios trijų Baltijos valstybių tautos, sujungdamos Vilnių, Rygą, Taliną – nuo Gedimino pilies iki Ilgojo Hermano bokšto Taline, surengė simbolinį referendumą ir dviejų milijonų žmonių apsisprendimu nutiesė kelią į Nepriklausomybę.
Lygiai 19 val. per radiją suskambo varpai. Akcijos dalyviai susikibo rankomis. Žvilgsniai buvo nukreipti į Vakarus (Baltijos kelyje nuo Vilniaus Talino link žmonės stovėjo dešinėje kelio pusėje). Suplevėsavo daugybė vėliavų, buvo uždegtos žvakutės stalinizmo aukoms atminti. Daugelis žmonių vežėsi koplytstulpius, paminklinius akmenis-atminimo ženklus. Juos statė tose atkarpose, kur stovėjo. Po susikabinimo akcijos daugelyje atkarpų vyko mitingai, buvo aukojamos šv. Mišios, degė laužai, buvo skaitomi Sąjūdžio Seimo sesijoje priimti dokumentai. Akcijos Baltijos keliui palaikyti vyko visame pasaulyje. Solidarumo mitingai vyko Berlyne, Leningrade, Maskvoje, Melburne, Stokholme, Tbilisyje, Toronte, Ternopilyje ir kituose miestuose.
Baltijos kelio akcija parodė trijų Baltijos tautų politinį brandumą, pilietinės visuomenės gebėjimą susitelkti ir vieningai reikšti savo nuomonę siekiant bendro tikslo. Taip pat buvo pademonstruotas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, Estijos ir Latvijos liaudies frontų visų struktūrų organizuotumas, gebėjimas koordinuoti bei nepaprasta jėga, galinti pakelti vienu metu šimtus tūkstančių žmonių, kartu visiems siekiant svarbaus ir bendro tikslo – atkurti Nepriklausomybę.
1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, vykdydama Tautos valią, atkūrė Lietuvos Nepriklausomybę.
