30 lapkričio, 2020
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Rasta partizano Antano Kraujelio-Siaubūno slėptuvė

Utenos rajono Papiškių kaime buvusioje Pinkevičių sodyboje surastas ilgiausiai prieš sovietų okupaciją ginklu kovojusio partizano Antano Kraujelio-Siaubūno bunkeris-slėptuvė.

Iš visų žinomų partizaninių slėptuvių ši įrengta vėliausiai – 1960 m. Slėptuvė unikali ir dar dviem požymiais: jos sienos ne medinės, kaip įprasta, o sumūrytos iš akmenų, todėl slėptuvės erdvė išliko nepakitusi. Netradicinė buvo ir jos įrengimo darbų seka – pirmiausiai įrengta slėptuvė, o tik paskui ant jos sumūryta duonkepė krosnis ir įrengtas namas. Dėl šio slėptuvės unikalumo kagėbistai slėptuvės maketą naudojo kaip mokomąją priemonę KGB aukštojoje mokykloje Maskvoje.

Dalį slėptuvės kagėbistai buvo aptikę 1965 m., kai ten slėpėsi A. Kraujelis-Siaubūnas. Remiantis kagėbistų apmatavimais bei slėptuvės nuotraukomis iki šiol manyta, kad slėptuvė nebuvo įgilinta į žemę, o užėmė tik taip vadinamo papečkio erdvę ir buvo sunaikinta. Atlikti archeologiniai tyrimai paneigė šią versiją – rasta į žemę įgilinta slėptuvė. Tikėtina, kad šis atradimas taps pagrindiniu naujai kuriamo partizano Antano Kraujelio muziejaus eksponatu.

1953 m. gegužę sovietų okupaciniams represiniams organams areštavus vyriausiąjį Lietuvos partizanų vadą Joną Žemaitį-Vytautą baigėsi organizuotas partizaninis pasipriešinimas. Tačiau pavienis partizaninis pasipriešinimas tęsėsi dar ilgus metus. Net po 1960 m. Lietuvos miškai ir kaimai slėpė apie 10 iki mirties kovoti pasiryžusių Lietuvos laisvės kovotojų. Vienas iš jų – Antanas Kraujelis-Siaubūnas – partizanas nuo 1948 m. rudens iki 1965 m. pavasario.

1954 m. paskutinis A. Kraujelio-Siaubūno bendražygis Vladas Petronis-Nemunas, neatlaikęs sunkios partizano dalios, pasidavė okupacinei valdžiai. Apklausiamas V. Petronis taip charakterizavo Siaubūną: „Labai atsargus – slepiasi negyvenamuose pastatuose. Žiemą iš slėptuvės išeina retai, eina ne keliais, o laukais (naktį arba prieš rytą). Vasarą slapstosi krūmuose, klojimuose, pirtyse. Siaubūnas niekada dėl nieko nesitaria iš anksto. Jei pajunta, kad jį kas nors pastebėjo, dingsta į kitą vietą sunaikindamas pėdsakus. Su pagalbininkais kalbasi be liudininkų. Žmonių, kuriuos kviesdavo KGB, Siaubūnas vengia, nes laiko juos užverbuotais.“

1960 m. A. Kraujelis naują slėptuvę įsirengė Utenos rajone, Papiškių kaime, pas svainį Antaną Pinkevičių. A. Pinkevičius buvo vedęs A. Kraujelio žmonos Janinos seserį Oną; anksčiau už partizanų rėmimą buvo teistas 10 metų. Čia, statant namą, po duonkepe krosnimi buvo įrengta slėptuvė, kurioje esant reikalui slėpdavosi A. Kraujelis.

1964 m. gruodį KGB gavo operatyvinių duomenų apie tai, kad A. Kraujelis gali slėptis Papiškių kaime pas Pinkevičius. Saugumiečiai nuodugniai iškratė namą, bet po krosnimi išradingai pasislėpusio A. Kraujelio nerado. Gruodžio 25 d. A. Kraujelis sugebėjo niekieno nepastebėtas iš sodybos pasišalinti ir čia vėl pasirodė tik 1965 m. vasarį.

1965 m. kovo 16 d. vakare A. Kraujelis padarė nedidelę, bet lemtingą klaidą: paprašė žmonos Janinos Snukiškytės atnešti slides, kurios buvo paslėptos po sniegu kitapus kelio prie versmės, iš kurios Pinkevičiai atsinešdavo vandens. Versmė buvo prieš trijų greta stovinčių namų langus, per kuriuos saugumiečiai stebėjo Pinkevičių sodybą. Ištrauktos slidės kagėbistams sukėlė naujus įtarimus.

1965 m. kovo 17 d. rytą Pinkevičių sodybą apsupo didelės saugumiečių ir ginkluotų kareivių pajėgos. A. Kraujelio žmona J. Snukiškytė pasakoja: „Tik spėjom pavalgyt, pamatėm, kad ginkluoti kareiviai supa sodybą, trobesių pusėn bėga saugumiečiai. Jie iškrėtė daržinę, tvartą, visur durtuvais ir virbais išbadė. Gal manė, kad yra koks slaptas išėjimas iš trobos. Po to gryčion įėjo Utenos saugumietis Sergejus Tichomirovas, kiti ir pradėjo plėšti grindis iš visų krosnies pusių. Jie numanė, kur turi būti slėptuvė, tik gal dar abejojo, ar Antanas ten yra. Nepaliesta liko koridoriaus sienutė ir pati krosnis. Ėmė aiškintis, kas gali būti po ja, ir pastebėjo, kad krosnies pamatas kitoks. Tuomet pradėjo ardyti sienutę, kuri buvo ne ištisinė, o dirbtinai sudurstyta iš medelių.“

Aptikę slėptuvę, saugumiečiai šeimininkui Antanui Pinkevičiui liepė ją atidaryti, o tuo metu A. Kraujelis iš slėptuvės paleido automato seriją. Buvo sužeistas šeimininkas ir du milicininkai – vyresnysis seržantas Vytas Žukevičius bei jaunesnysis seržantas Rimas Kublickas. Po to A. Kraujelis iš slėptuvės metė granatą. Nors granata ir nesprogo, bet smarkiai išgąsdino saugumiečius – visi išlėkė iš trobos į lauką. Tuo pasinaudojęs A. Kraujelis iššoko iš bunkerio, sudegino turėtus dokumentus ir užlipo į palėpę. Ten buvo apšaudytas ir sužeistas. Nenorėdamas gyvas pasiduoti, pagal partizaninę tradiciją nusišovė.

Saugumiečiai slėptuvę nufotografavo ir kratos akte surašė slėptuvės apmatavimus: 94x132x69 cm. Vėliau Antano Kraujelio slėptuvės maketas buvo naudojamas kaip mokomoji priemonė Felikso Dzeržinskio aukštojoje KGB mokykloje Maskvoje.

Antano Kraujelio atminimo įamžinimo labdaros ir paramos fondui įsigijus Pinkevičių namą ir pradėjus ruošti būsimo muziejaus projektą, fondo direktoriaus Viliaus Maslausko iniciatyva šį lapkritį Pinkevičių sodyboje buvo atlikti archeologiniai tyrimai. Tyrimus organizavo ir koordinavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausiasis istorikas Dalius Žygelis, juos atliko Kultūros vertybių globos tarnybos specialistai – vadovas, archeologas Linas Kvizikevičius ir archeologė Vitalija Vėževičienė. Tyrimus finansavo Krašto apsaugos ministerija.

Prieš tyrimus D. Žygelis apklausė liudininkus, išstudijavo Lietuvos ypatingajame archyve saugomą medžiagą ir nustatė, kad 1960 m. A. Kraujelis naują slėptuvę įsirengė svainiui Antanui Pinkevičiui statant namą. Liudininkai nurodė vietą, kur 1965 m. A. Kraujelio žūties metu stovėjo duonkepė krosnis, po kuria buvo įrengta slėptuvė. Pagal KGB išmatavimus ir nuotraukas slėptuvė turėjo užimti tik taip vadinamo papečkio erdvę. Kadangi duonkepė krosnis apie 1971 m. buvo nugriauta, o jos vietoje pastatytas koklinis pečius, kuris vėliau taip pat buvo nugriautas, atrodė, kad slėptuvė sunaikinta.

Tačiau atlikus archeologinius tyrimus nustatyta, kad slėptuvė vis tik buvo įgilinta į žemę, o KGB matavimai – netikslūs. Archeologinių tyrimų metu nustatyta, kad slėptuvės ilgis yra 1 m. 70 cm.

Slėptuvės dugnas išklotas skirtingo pločio (10–26 cm) lentomis; sienos lygios, sumūrytos iš tašytų akmenų. Pietinėje slėptuvės pusėje, 1 m. 32 cm. nuo šiaurinės sienelės, ant metalinio kampuočio sudėjus masyvius akmenis įrengta niša, prailginanti apatinę slėptuvės dalį iki 1 m. 70 cm. Tikėtina, kad tokia konstrukcija buvo neišvengiama siekiant padaryti duonkepei krosniai tvirtesnį pamatą ir tuo pačiu suteikiant galimybę besislepiančiam asmeniui patogiau įsitaisyti – ištiesti kojas. Taip pat buvo surasta ventiliacinė sistema – vakarinėje slėptuvės pusėje įrengta su dūmtraukiu susisiekianti anga.

Archeolognių tyrimų metu atrasta slėptuvė unikali tuo, kad buvo įrengta vėlyviausiu partizaninio pasipriešinimo laikotarpiu 1960 m. Jos sienos ne kaip įprasta medinės, o sumūrytos iš akmenų, todėl slėptuvės erdvė išliko nepakitusi. Netradicinė buvo ir darbų seka – pirmiausiai įrengta slėptuvė, o tik paskui ant jos sumūryta duonkepė krosnis.

Antano Kraujelio palaikai surasti 2019 m. birželio 13 d. (per Antanines) Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inicijuotų ir vykdytų archeologinių tyrimų metu Vilniaus Našlaičių kapinėse. Palaikai surasti po kelių dešimtmečių A. Kraujelio artimųjų, istorikų ir archeologų vykdytų paieškų.

2019 m. spalio 26 d. ilgiausiai prieš sovietų okupaciją kovojusio partizano palaikai iškilmingai palaidoti Vilniaus Antakalnio kapinėse, Lietuvos kariuomenės karininkų laidojimo kvartale.


23 liepos, 2021

Šią savaitę septyni plenere dalyvaujantys dailininkai tapo neseniai renovuoto Daugėliškio bendruomenės pastato langines. Ne tik tapo, bet ir bendrauja, keliauja, […]

22 liepos, 2021

Dailininkas Tadas Vincaitis-Plūgas tapo įspūdingas neofreskas ant pastatų sienų. Tado sukurtais darbais galima pasigrožėti keliuose Lietuvos miestuose, taip pat ir […]

19 liepos, 2021

Lyg baltas lelijos žiedas ežerų išsupta gražioji Ignalina šiemet švenčia 155-ąjį gimtadienį. Jam šią vasarą skiriamos parodos, susitikimai, šokių, dainų, […]

19 liepos, 2021

Kad neprarastume savo identiteto labai svarbu žinoti senosios mūsų kultūros vertybes. Todėl Lietuvos Respublikos Seimui 2021-uosius metus paskelbus mokslininkės archeologės, […]

Loretos Norvaišienės nuotr.
18 liepos, 2021

Prieš aštuonis dešimtmečius šiomis juodomis dienomis Rainiuose įvyko baisios, žiaurių kančių lydimos Telšių žydų vyrų žudynės. Penktadienio rytą Telšių bendruomenės […]

Kėdainietis Algimantas Stankūnas neturėdamas kairės kojos daugiau kaip 10 metų kentėjo lageryje, tris dešimtmečius išdirbo Kėdainių elektros aparatūros gamykloje / Broniaus Vertelkos nuotr.
18 liepos, 2021

91-uosius įpusėjęs Algimantas STANKŪNAS – tremtinys, partizanas ir Sibiro lagerių kankinys. Tai, ką yra patyręs šis kėdainietis, būtų puiki medžiaga […]

Kun. Arvydas Liepa pašventino Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio portretą / Vido Venslovaičio nuotr.
16 liepos, 2021

Liepos 11-ąją, praėjusį sekmadienį, Gelgaudiškio Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčioje šv. Mišių metu klebonas kun. Arvydas Liepa pašventino Palaimintojo arkivyskupo Jurgio […]

16 liepos, 2021

Ignalina – trijų vandens lelijų miestas, jų balto tyrumo, vandens skaidrumo  ir unikalios gamtos grožio  išsūpuotas. Nuo 2018 metų, kai […]

13 liepos, 2021

Kartais darbo diena gali prasidėti labai gražia staigmena. Liepos 13-ąją tokią staigmeną į savivaldybę atvežė ignalinietė Ramunė Kliaugienė. Daugelio ignaliniečių […]

13 liepos, 2021

Nijolės Trinkūnienės tapybos darbų parodos ,,Mano kraštas akim išmylėtas“ pristatymas Švenčionių bibliotekoje tapo tikra švente. Nė dideli karščiai nesutrukdė sueiti, […]

Zinos Černovienės nuotr.
7 liepos, 2021

Birželio mėnesį Zarasų, Visagino ir Molėtų viešosiose bibliotekose, Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje vyko kūrybinės dirbtuvės „Paukščiai senuosiuose […]

Prezidentūros nuotr.
5 liepos, 2021

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir ponia Diana Nausėdienė šeštadienį dalyvavo Palangos atgavimo 100-mečio šventėje, kurioje šalies vadovas atidengė paminklą […]

Rainių koplyčia / Loretos Norvaišienės nuotr.
5 liepos, 2021

Mes renkamės, nes tikime: čionai tauta subręstaVisiems likimo smūgiams tampa atspariRyžtasi panešt kiekvieną jai uždėtą naštąČia tikisi per savo žemę […]

Šv. Mišių koncelebracijai vadovauja Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila (centre) / Vido Venslovaičio nuotr.
2 liepos, 2021

Budavonės miško (Vilkaviškio r.) pakraštyje, šv. Mišių auka vėl paminėti 1941-aisiais, pirmąją karo dieną, raudonarmiečių nukankinti trys Vilkaviškio vyskupijos kunigai […]

29 birželio, 2021

Net trylikos bendradarbystės centrų „Spiečius“ tinklas visoje Lietuvoje vasarą atveria duris kiekvienam, norinčiam keliauti po Lietuvą ir tuo pačiu darbuotis […]

Červenės kalėjimas
25 birželio, 2021

Pirmąją karo tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos dieną, 1941 m. birželio 22-ą, SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku Lietuvos teritorijoje buvo […]

23 birželio, 2021

Šiandien Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas dalyvavo iškilmingame tremčių atminimui skirto paminklo šventinimo renginyje. „Šiemet minime 80 metų po pirmųjų […]

22 birželio, 2021

Ignalinos rajono Mielagėnų seniūnijos Kėriškės kaimelyje, senų medžių apsupty, stovi šimtametis medinis dviejų galų namas. Čia gyvena taip pat jau […]

22 birželio, 2021

Šimtametė tradicija palikti kryželį su intencija Kryžių kalne iki šiol yra gyva, tačiau Kryžių kalnas – ne vienintelė vieta, kur […]

Sibiro tremtinei Elenai Gineitienei gegužės 29-ąją sukako 94 metai / Broniaus Vertelkos nuotr.
20 birželio, 2021

„Nuo mirties mane išgelbėjo Sibiro česnakas. Būdavo, prisikasi jo kalnuose ir valgai pasidažydama į druską. Paskui geri vandenį ir jautiesi […]