29 lapkričio, 2021

Šalies ugdymo įstaigų įvaizdis nerūpi niekam: „kapstytis“ palikti ir taip pervargę pedagogai

Šiais laikais sunku įsivaizduoti įmonę ar įstaigą, neturinčią interneto svetainės. Net juokaujama, kad jei tavęs nėra internete – tavęs nėra niekur. Dėl to vartotojai kelia vis daugiau reikalavimų interneto svetainių kokybei tiek turinio, tiek dizaino, tiek patogumo prasme.

Kol privatus sektorius gali sau leisti į savo svetaines žvelgti itin kūrybiškai ir imtis modernių sprendimų, valstybinės įstaigos įspraustos į tam tikrus rėmus. Jas reglamentuoja Vyriausybės priimtas nutarimas, kuriame išdėstoma, kokios dalys privalo būti interneto tinklalapyje. Tačiau tai neturėtų trukdyti biudžetinėms įstaigoms siekti aukštos svetainės kokybės. Štai per pastaruosius kelerius metus ne viena šalies savivaldybė, kurių tinklalapis buvo morališkai pasenęs, sėkmingai atsinaujino ir gyventojai jiems rūpimas aktualijas gali rasti naršydami patogesnėse ir patrauklesnėse svetainėse.

Tačiau yra biudžetinių įstaigų kategorija, apie kurią garsiai nekalbama, bet interneto svetainių klausimais joje vyrauja didžiausias chaosas. Tai yra Lietuvos ugdymo įstaigos.

Tarp skirtingų ugdymo įstaigų – didžiulis atotrūkis

Turbūt kone visi vaikus auginantys tėvai gali pasakyti, kad rinkdamiesi į kokią mokyklą ar darželį leisti vaiką, tikrai buvo užsukę į jų internetinį tinklalapį. Ir tai, ką jie ten rado arba nerado galėjo prisidėti prie galutinio sprendimo priėmimo. Mokyklos ir darželiai iš esmės paliekami savarankiškai „kapstytis“ ir patys sprendžia, tenkina juos ar netenkina tai, kaip atrodo ir funkcionuoja jų įstaigos internetinis puslapis. Deja, neretai tai nebūna prioritetas ir svetainė atrodo pasenusi, nepatogi vartotojui, o turinys joje pateikiamas chaotiškai bei neoperatyviai.

Tuo stebėtis nereikėtų. Nei viena mokykla neturi būtent svetainės administravimui skirtos pareigybės. Tuo užsiima kaip tik mokykla sugalvoja: pas vienus informatikos mokytojai, kitur bibliotekininkės, socialinės darbuotojos, lietuvių kalbos mokytojos ir kas tik nori. Nuskriausti už papildomą darbą pedagogai nelieka. Jiems vienokiu ar kitokiu būdu vis tiek sumokama už svetainės administravimą. Bet reikia pripažinti, kad nei vienas iš tokių darbuotojų neturi komunikacijos, viešųjų ryšių, rinkodaros žinių. Nutinka ir taip, kad pedagogas jau ir taip turi nemenką krūvį, o jam ant pečių papildomai užmetama svetainės priežiūra tampa lyg rakštis panagėje. Todėl nenuostabu, kad svetainė, kuri turėtų reprezentuoti visą ugdymo įstaigą, jos vertybes ir veidą atrodo negyva ir nepatraukli.    

Pasak specialistų, nereikėtų manyti, jog mokyklai nereikalingas marketingo ir viešųjų ryšių specialistas, besirūpinantis gerąją vartotojų patirtimi. Tokių svetainių vartotojai yra ir mokiniai, ir tėvai, ir mokytojai. Ugdymo įstaiga tam tikra prasme parduoda viešąsias paslaugas ir jos taip pat turi patenkintų arba nepatenkintų klientų. Be to, didelis atotrūkis šioje srityje leidžia išsiskirti privačioms mokykloms, kurios negailėdamos investuoja į savo tinklalapius, siekdamos pritraukti kuo daugiau mokinių.                                 

Visų ir niekieno problema    

Druskininkų savivaldybės Viečiūnų progimnazijos direktorė Žaneta Krivonienė sako, kad pradėjusi vadovauti šiai ugdymo įstaigai iš karto suskubo pasirūpinti interneto svetainės atnaujinimu.

„Mano nuomone, svetainė yra pagrindinis mokyklos veidas. Kai aš atėjau į šią progimnaziją, mano pirma užduotis ir buvo sutvarkyti svetainę, kad ji taptų identifikaciniu mokyklos ženklu, nes senoji versija turėjo daugybę trūkumų. Tenka pripažinti, kad žvelgiant į įvairių mokyklų svetaines, galima pastebėti, jog jos yra nefunkcionalios, neatspindinčios įstaigos veido arba pasenusios“, – mano mokyklos vadovė.

Jai pritaria ir Vilniaus Medeinos pradinės mokyklos direktorius Virginijus Molis.

„Galiu pasakyti, kad kai pas mus į pirmas klases ateina mokiniai, 80 procentų tėvų su mokykla susipažįsta tiesiogiai per svetainę. Skaičiai iškalbingi ir puikiai parodo, kiek svarbus reikalas tai turėtų būti ugdymo įstaigai“, – įsitikinęs V. Molis.

Viečiūnų progimnazijoje už inernetinio puslapio administravimą ir turinio kūrimą atsakinga raštinės vedėja. Pasak direktorės Ž. Krivonienės, jai šios pareigos labai patinka ir nors moteris nėra nei marketingo, nei viešųjų ryšių specialistė, ji stengiasi nuolat mokytis, tobulėti bei kurti kuo kokybiškesnį turinį.

Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos vadovai taip pat atkreipė dėmesį į savo svetainę, kadangi jos kokybė netenkino, nuspręsta imtis atnaujinimo. Mokyklos direktorius Vaidas Pocius sako, kad prieš tai teko susidurti su nemenkais administravimo iššūkiais, nes pedagogė, kuriai buvo priskirtos šios pareigos, turėjo per didelį krūvį. Dėl to naujienos vėluodavo, turinys nebuvo kokybiškas, o mokytoja buvo pervargusi. Dabar krūviai paskirstyti kitaip, be pagrindinio adminisratoriaus yra dar keli žmonės, atsakingi už tam tikras veiklos sritis, todėl vienam žmogui tenka mažesnė našta. Tačiau V. Pocius mano, kad pedagogo tiesioginis darbas yra mokyti, o svetainės administravimas – atitinkamų kompetencijų reikalaujanti veikla.

„Tam reiktėtų atskiro žmogaus. Dabar administruoja mokytojas, kuris praveda pamoką, atlaiko krūvius ir dar spėti prižiūrėti svetainę. Jei turėtume žmogų, susipažinusį su viešaisiasi ryšiais, įvaizdžio kūrimo stategija, atkristų daug rūpesčių ir iššūkių, kurių kyla šiandien, tikiu, ne vienoje ugdymo įstaigoje“, – įsitikinęs direktorius. 

Raseinių Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Renata Ulvidienė sako, kad su panašiomis problemomis mokykla irgi yra susidūrusi. Ugdymo įstaiga nuspendė atnaujinti savo svetainę ir dabar joje veikianti turinio valdymo sistema leidžia greitai ir gana paprastai pildyti turinį visai mokyklos bendruomenei, įtraukiant ne tik darbuotojus, bet ir mokinius. Tai leido tolygiau paskirstyti svetainės administratoriams tenkantį krūvį. R. Ulvidienė mano, kad už mokyklos įvaizdį atsakingo asmens pareigybė šalies mokyklose tikrai galėtų atsirasti, tačiau kalbant ne vien apie tinklalapio administravimą, bet ir platesne prasme, atstovaujant mokyklai ir palaikant jos įvaizdį visuomenėje.  

Ministerija poreikio nemato

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jokių papildomų papildomų reikalavimų ugdymo įstaigoms netaiko ir nereguliuoja bei neprižiūri interneto svetainių. Pasak ministerijos atstovų, tuo turėtų rūpintis mokyklų steigėjai, daugeliu atveju – savivaldybės. Tačiau akivaizdu, jog vietos savivalda mažai kreipia dėmesį į šiuos dalykus, todėl galiausiai kiekviena mokykla paliekama iškilusias problemas spręsti savarankiškai.

ŠMSM nemano, jog atskiras etatas būtų reikalingas ir siūlo mokykloms pačioms galvoti, kaip tvarkytis su savo svetainėmis.

„Nemanytume, kad toks atskiras etatas, skirtas būtent administruoti svetainę, būtų būtinas mokykloje, tačiau dėl to gali spręsti mokyklų steigėjai ar patys įstaigų vadovai. Paprastai svetainę prižiūri mokykloje dirbantis kompiuteristas ar kitas mokyklos tam darbui paskirtas asmuo. Mokyklos tvarkosi įvairiai, pvz., kai kur yra praktika, kad vienas asmuo aptarnauja, tvarko kelių mokyklų interneto svetaines“, – lakoniškai atsako ministerijos atstovai.

Tuo tarpu savivaldybių atstovai nesupranta, kodėl turėtų kištis į šiuos procesus ir tikina, kad pačios ugdymo įstaigos geriausiai mato, ko joms reikia ir kaip tvarkytis.

Taigi, galima teigti, jog tai, kaip atrodys ugdymo įstaigos svetainė, tiesiogiai priklauso tik nuo mokyklos ar darželio vadovų.

Teigiamo įvaizdžio formavimas ir organizacijos kultūra yra svarbūs ne tik konkurencinėje ugdymo įstaigų kovoje, bet ir užtikrina aukštesnę vaikams teikiamų ugdymo paslaugų kokybę. Šia tema galima rasti nemažai leidinių ir net mokslinių darbų, tačiau juos daugiausiai rengia užsienio šalių specialistai, kur požiūris į ugdymo įstaigų marketingo strategiją yra gerokai platesnis, nei Lietuvoje.

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Jonas Mačiulis / LSU nuotr.
27 sausio, 2022

Praėjusį rugsėjį apie karjeros pabaigą paskelbęs ilgametis Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės narys Jonas Mačiulis pasuko nauju keliu. 36-erių atletas ėmėsi […]

27 sausio, 2022

Panevėžyje UAB „Bioenergy LT“ patalpose atidaryta nauja bioprocesų ir biokontrolės tyrimų laboratorija. „Džiaugiuosi šiandien galėdamas pasveikinti įmonę naujos laboratorijos atidarymo […]

26 sausio, 2022

Pasaulinio lygio mokslas, didinantis šalies konkurencingumą ir klojantis pagrindus mokslu grįstos ekonomikos vystymuisi. Tokį tikslą Vyriausybė patvirtino 2022–2030 m. Mokslo […]

Sutartis „KU BRIAI“. Janina Bucevičė, Eva Stonkevičienė, dr. Vasilijus Safronovas, doc. dr. Vacys Vaivada
24 sausio, 2022

Žemaičių muziejaus „Alka“ ir Klaipėdos universitetas Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Simboliška, kad ji pasirašyta abiem […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
22 sausio, 2022

Po sėkmingo Vilniaus miesto pradinėse mokyklose praėjusiais metais vykusio pilotinio projekto, į kurį įsitraukė 26 mokyklos, sostinė plečia informacinių technologijų […]

Telšių Džiugo gimnazijos mokiniai
21 sausio, 2022

Šiemet antrąjį kartą startavo Vilniaus dailės akademijos (VDA) iniciatyva „priARTėk“, kuri vyks iki pat kovo pabaigos. Projekto metu Lietuvos meno […]

20 sausio, 2022

Lietuvos sporto universitetas (LSU) naujausiame Šanchajaus sporto mokslo institucijų reitinge (angl. Shanghai Ranking’s Global Ranking of Sport Science Schools and […]

13 sausio, 2022

Siekiant išvengti didelių COVID-19 protrūkių šalies ugdymo įstaigose ir toliau tęsti kontaktinį ugdymą, nuo šiol kiekvieną penktadienį bendrojo ugdymo ir […]

A. Kaušpėdas su V. Leonavičiene paskaitoje
5 sausio, 2022

„COVID-19 pandemija, agresyvėjantys totalitariniai režimai, skurdo ir nevilties iššaukta globali emigracija verčia stabtelti ir susimąstyti apie vertybes. Manau, kiekvienam žmogui […]

VU nuotr.
3 sausio, 2022

Pusantrų metų vykdyti Vilniaus universiteto (VU) centrinių rūmų ir Istorijos bei Filologijos fakultetų fasadų ir kiemų tvarkybos darbai pateikė reikšmingų […]

30 gruodžio, 2021

Kaunas tęsia ilgametę tradiciją ir aštuntus metus iš eilės apdovanoja nusipelniusius miesto mokslininkus. Šiemet padėkos už indėlį į mokslo populiarinimą […]

Edvard Blaževič nuotr.
29 gruodžio, 2021

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė antradienį pasirašė […]

22 gruodžio, 2021

2022-aisiais metais startuoja „Tūkstantmečio mokyklų“ programa. Jos pagrindinis tikslas – iki 2030 metų kiekvienoje savivaldybėje sukurti tokias ugdymo sąlygas, kurios […]

20 gruodžio, 2021

ŠVIEPraėjusią vasarą Kurtuvėnų regioniniame parke (Kelmės ir Šiaulių raj.) lankėsi didelės grupės jaunų žmonių iš užsienio. Vietiniams gyventojams nuostabą kėlęs […]

IJSO komanda
20 gruodžio, 2021

Gruodžio 12–21 d. vykusioje Tarptautinėje jaunių gamtos mokslų olimpiadoje Lietuvos delegacija pelnė 6 bronzos medalius. Medalius iškovojo Vilniaus jėzuitų gimnazijos […]

Prof. Egidijus Aleksandravičius
20 gruodžio, 2021

Lietuvos mokslų akademijai atrinkus iš 8 kandidatų, Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros profesoriui Egidijui Aleksandravičiui, „Academia cum laude“ vadovui, istorikui, […]

17 gruodžio, 2021

Praėjusią savaitę Energetikos ir technikos muziejuje baigėsi projektas „Upcycling“ – prikelk seną elektroniką naujam gyvenimui“. Nuo rudens moksleiviai ir studentai […]

8 gruodžio, 2021

2021-12-07  Vilniaus universiteto (VU) bibliotekos Baltojoje salėje vyko Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) įkūrimo 30-mečio minėjimo renginys, kuriame dalyvavo mokslininkės, […]

8 gruodžio, 2021

Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė Lietuvos bendrojo ugdymo ir aukštųjų mokyklų reitingus. Iš jų matyti, kad kasmet lyderių pozicijas užimančios švietimo […]

7 gruodžio, 2021

Pusė skaityti nemėgstančių 10–15 metų vaikų ir jaunuolių skaitymą vertina kaip nuobodų užsiėmimą ir renkasi kitus laisvalaikio leidimo būdus. Populiariausias […]