Savivaldybių atstovai: grąžinus turto vertinimą, kompensacijų už šildymą skiriama apie 30 proc. mažiau
Grąžinus tvarką, kai skiriant gyventojams šildymo išlaidų kompensacijas vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas, Vilniaus ir Kauno savivaldybių atstovai teigia, kad šiais metais kreipimųsi dėl jos buvo apie 30 proc. mažiau, pasitaiko atvejų, kai kreipiasi žmonės, kurių turimas turtas per didelis gauti paramą.
Pasak Vilniaus savivaldybės socialinių išmokų skyriaus vedėjos Ievos Paberžienės, dėl aukštesnės nei normatyvas turto vertės asmeniui ar šeimos nariui, kompensacija už šildymą buvo neskirta daugiau nei tūkstančiu atvejų. Tuo metu, Kauno savivaldybės piniginės socialinės paramos poskyrio vedėja Jolita Semčiukevičienė prideda, kad pasitaiko atvejų, kai dėl paramos kreipiasi ir pasiturintys asmenys ir reikia atmesti jų prašymus.
„Pagal išnagrinėtų prašymų skaičių, dėl įvairių priežasčių, yra daugiau nei 3,6 tūkstančio neigiamų sprendimų. Nuo šio skaičiaus šiek tiek daugiau nei tūkstantis – kai sprendimas atmestas dėl turimo turto vertės normatyvo viršijimo“, – trečiadienį LRT radijui sakė I. Paberžienė.
„Pasitaiko tokių, kurie yra pasiturintys, bet kreipiasi dėl kompensacijos. Tada išaiškinama situacija ir jie įsitikina, kad jiems parama nepriklauso“, – paminėjo J. Semčiukevičienė.
Nors yra pranešama atvejų, kai mažas pajamas turinčių gyventojų prašymai dėl kompensacijos atmetami dėl turimo turto, Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus tikina, kad pati sistema yra teisinga, o išskirtinais atvejais savivaldybės gali taikyti išimtis.
„Socialinė parama turi būti visų pirma teisinga. Ir jeigu savivaldybės turi galimybę patikrinti, kad žmogus nepiktnaudžiauja parama, tai irgi yra teisinga. Bet savivaldybės iš tikro turi nemažai laivės priiminėti individualius sprendimus, matydamos, kad galbūt yra kažkokios aplinkybės šeimoje, kurios netelpa į tuos pačius įstatymo rėmus“, – aiškino M. Šiurkus.
Tokį teiginį paantrina I. Paberžienė, pasak kurios Vilnius yra nusistatęs šeimų ir asmenų pajamų santaupų ribas, į kurias atsižvelgdamas taiko išimtis. Tuo metu J. Semčiukevičienė tikina, kad jeigu išskirtinėje situacijoje atsidūrusio asmens prašymas yra atmetamas, jie gali kreiptis į savivaldybę dar kartą ir jų situacija bus vertinama detaliau.
„Vilniaus miesto savivaldybė naudojasi įstatyme numatytomis sąlygomis, kai net esant didesniam normatyvui, gyventojui taikomos išimtys. Ir visai nesenai peržiūrėjome sprendimą ir nusistatėme ribą, kiek galima normatyvą viršyti. Ir vertinom pagal viešą informaciją, kiek vienam šeimos ūkiui reikėtų turėti santaupų“, – teigė I. Paberžienė.
„Jeigu matome, kad situacija sudėtinga, pareiškėjas turi teisę kreiptis iš naujo ir yra svarstoma iš naujo“, – tikino J. Semčiukevičienė.
Kompensacijų už šildymą gavėjų turtas vėl vertinamas nuo 2023 m. šildymo sezono, kai Seimas pritarė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisoms, kurios grąžino iki 2020 m. birželio galiojusią tvarką, kai, skiriant gyventojams šildymo ir vandens šildymo išlaidų kompensacijas ar socialinę pašalpą, vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas.
Skiriant piniginę socialinę paramą, vertinamas turimas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, finansinis ir kitas vertingas turtas.
Turto vertės normatyvas, o ypač nekilnojamojo turto vertė, nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, skirtingose teritorijose – didmiesčiuose, miestuose, miesteliuose ir kaimuose – skiriasi.
Bendrą turto vertės normatyvą, kuris palyginamas su šeimos arba vieno gyvenančio asmens faktiškai turimo turto verte, apskaičiuoja savivaldybės, remdamosi informacija apie gyventojų turimą turtą, kuri gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.
