1 spalio, 2015

Šeimos įpročiai ir jų pasekmės

Žmogus – unikali būtybė. Nuo pat civilizacijos ištakų jį lydėjo iššūkiai, pavojai, tačiau tai nesutrukdė žmonijai sparčiai vystytis ir augti. Šiandien mėgaujamės dalykais, kurie prieš mus gyvenusioms žmonių kartoms atrodytų lyg stebuklas: elektra, automobilis, išmanusis telefonas, kompiuteris, minkšti baldai, patogūs rūbai ir avalynė, maisto produktų gausa. Tačiau mus supančios gėrybės ir sparčiai augantis vartojimas turi nemalonių pasekmių. Viena jų – katastrofiškai didėjantis atliekų kiekis.

Šiuolaikinis nuolatiniu vartojimu grindžiamas gyvenimo būdas skatina savo poreikius tenkinti neatidėliojant ir negalvojant apie ateitį. Perkame daug beverčių, mažai reikalingų daiktų, kurių įsigijimas kartais užtrunka ilgiau nei jų naudojimas. O kur dar vienkartiniai indai, pirkinių maišeliai ir kitas ,,gėris“, greitai baigiantis gyvenimą šiukšlių dėžėje. Nevartoti tikriausiai jau nebeįmanoma. Tačiau mūsų valioje rinktis, ką vartoti ir kiek vartoti. Šie mūsų pasirinkimai gali labai sumažinti aplinkosaugos problemas: atliekų kiekio augimą, gamtinių išteklių eikvojimą, aplinkos taršą, augmenijos ir gyvūnijos nykimą, plintančias ligas.

Dažnai manome, kad dėl taršos atliekų nesame atsakingi asmeniškai. Patogu manyti, kad teršia kažkas kitas: nedraugiškas kaimynas, pakrantę prišiukšlinę poilsiautojai ar neatsakingas jaunimas. Mes patys tik truputį, tik kartais. Nemaloni tiesa, kad mes visi iki vieno esame teršėjai.

Tai darosi akivaizdu įvertinus vidutinį atliekų kiekį, kuris susidaro keturių asmenų namų ūkyje Lietuvoje. VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ vertinimu, 4 asmenų šeima per metus ,,pagamina” apie 2 tonas atliekų, iš kurių per 250 kg sudaro pakuočių atliekos. Deja, tik labai maža dalis komunaliniame sraute susidarančių pakuočių atliekų – apie 35 kg (4 asmenims) – yra išrūšiuojamos ir perdirbamos, nors tai vertinga ir paklausi antrinė žaliava.

Jei ir toliau gyvensime tik šia diena, nesusimąstydami apie vartojimo pasekmes, vengsime rūšiuoti ir netapsime atidesni aplinkai, beliks tik stebėti, kaip auga sąvartynų kalnai, negailestingai senka gamtos ištekliai, didėja atmosferos tarša, kinta klimatas, nyksta augmenija, didėja sergamumas pavojingomis, nepagydomomis ir alerginėmis ligomis.

Galvokime, kiek ir ko vartojame, nereikalingus daiktus panaudokime dar kartą, rūšiuokime ir nustokime naiviai tikėti, kad mūsų pačių sukurtas problemas turi spręsti kažkas kitas.


21 kovo, 2023

Praėjusios savaitės pabaigoje, Varėnos r. sav., Matuizų sen., Urkionių k., esančiame nedideliame ūkyje, kuriame buvo laikomi 34 naminiai paukščiai, nustatytas […]

R. Dačkaus nuotr.
20 kovo, 2023

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį atidarė Valstybės pažinimo centro parodą „Žalios ateities herojai“. Pasak šalies vadovo, ši paroda – proga […]

Highland veislės karvė, K. Kalns nuotr.
20 kovo, 2023

Europoje vyksta reikšmingas biologinės įvairovės mažėjimas net ir visiškai laukinėse vietovėse. Kasdien pasaulyje išnyksta iki 150 skirtingų rūšių, o jų, […]

17 kovo, 2023

Kiek turite daiktų, kuriuos namuose laikote, nes „kažkada prireiks“? Scenos menų atlikėjas, aktorius ir dainininkas Dominykas Vaitiekūnas pripažįsta prieš kelis […]

8 kovo, 2023

Į Lazdijų rajono kelius išriedėjo 2 elektrobusiukai, dar vienas – pakeliui. Naujai atvykęs transportas rajone gyvenančius gyventojus rajono ribose vežios […]

7 kovo, 2023

Keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ turi gerų žinių dažnai traukiniais keliaujantiems žmonėms. Nuo kovo 7 d. startuoja unikali skaitmeninė kelionių […]

Paroda „Šaltinėlio“ languose / Vaidos Žalienės nuotr.
7 kovo, 2023

Kovo 4-ąją Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos padalinyje – bibliotekoje „Šaltinėlis“ – pristatyta chemijos mokslų daktarės, vaistininkės, menininkės ir eko […]

2 kovo, 2023

Nuo 2023 metų visi viešieji pirkimai Lietuvoje turi būti žalieji – tai yra, darantys kuo mažesnį poveikį aplinkai. Nors verslui […]

1 kovo, 2023

Tvaraus vartojimo įgūdžiai ir įpročiai šiandieniniame kontekste tampa itin svarbiais. Tik keisdami požiūrį į vartojimą ir jo poveikį aplinkai galime […]

28 vasario, 2023

Artėjant kalendoriniam pavasariui, kai kurių rūšių žuvys pradeda ruoštis nerštui, todėl įsigalioja jų žvejybos draudimai. Nuo kovo 1 d. iki […]

23 vasario, 2023

Nusprendus atsinaujinti savo seną telefoną, senasis dažnai gula į stalčių, o naudos iš jo būna kaip iš ožio – nei […]

8 vasario, 2023

Šalies sostinė teiks paraišką tapti Europos Žaliąja sostine 2025 metais – tam šiandien pritarė Vilniaus miesto taryba. Europos Komisija šį […]

8 vasario, 2023

Vilniaus miesto savivaldybės viešoji įstaiga „Atnaujinkime miestą“ šiuo metu įgyvendina daugiau nei 100 renovacijos projektų, o bendra renovacijos projektų vertė […]

31 sausio, 2023

Antradienį aplinkos ministras Simonas Gentvilas lankėsi Kaune statomame specializuotame Laukinių gyvūnų globos centre (LGGC). Planuojama, kad centras, steigiamas prie Lietuvos […]

31 sausio, 2023

Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ šiais metais prie bazinių stočių įrengs iki 50 saulės kolektorių. Tokia įranga vidutiniškai 15% sumažina vienos bazinės […]

31 sausio, 2023

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis nuo 2014 metų, kai Lietuvoje pirmą kartą diagnozuotas afrikinis kiaulių maras (AKM), šalies […]

26 sausio, 2023

Šiandien vykusiame Panevėžio rajono savivaldybės tarybos posėdyje meras Povilas Žagunis informavo tarybos narius, kad gauti gyventojų raštai, kuriuose Liūdynės, Velžio, […]

25 sausio, 2023

Trečiadienį Vyriausybė pritarė, kad Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU) būtų pavesta teikti laukinių gyvūnų gydymo, globos, paleidimo į gamtinę aplinką […]

24 sausio, 2023

Dėl žadą atimančio kadro jis gali ketvirtį kilometro šliaužti sniegu, valandų valandas kantriai laukti stingdančiame šaltyje, paras praleisti palapinėje miške […]

20 sausio, 2023

Berlyne duris atvėrė  87–oji tarptautinė žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2023“. Vieni pirmųjų Lietuvos stendą aplankė […]