1 spalio, 2015

Šeimos įpročiai ir jų pasekmės

Žmogus – unikali būtybė. Nuo pat civilizacijos ištakų jį lydėjo iššūkiai, pavojai, tačiau tai nesutrukdė žmonijai sparčiai vystytis ir augti. Šiandien mėgaujamės dalykais, kurie prieš mus gyvenusioms žmonių kartoms atrodytų lyg stebuklas: elektra, automobilis, išmanusis telefonas, kompiuteris, minkšti baldai, patogūs rūbai ir avalynė, maisto produktų gausa. Tačiau mus supančios gėrybės ir sparčiai augantis vartojimas turi nemalonių pasekmių. Viena jų – katastrofiškai didėjantis atliekų kiekis.

Šiuolaikinis nuolatiniu vartojimu grindžiamas gyvenimo būdas skatina savo poreikius tenkinti neatidėliojant ir negalvojant apie ateitį. Perkame daug beverčių, mažai reikalingų daiktų, kurių įsigijimas kartais užtrunka ilgiau nei jų naudojimas. O kur dar vienkartiniai indai, pirkinių maišeliai ir kitas ,,gėris“, greitai baigiantis gyvenimą šiukšlių dėžėje. Nevartoti tikriausiai jau nebeįmanoma. Tačiau mūsų valioje rinktis, ką vartoti ir kiek vartoti. Šie mūsų pasirinkimai gali labai sumažinti aplinkosaugos problemas: atliekų kiekio augimą, gamtinių išteklių eikvojimą, aplinkos taršą, augmenijos ir gyvūnijos nykimą, plintančias ligas.

Dažnai manome, kad dėl taršos atliekų nesame atsakingi asmeniškai. Patogu manyti, kad teršia kažkas kitas: nedraugiškas kaimynas, pakrantę prišiukšlinę poilsiautojai ar neatsakingas jaunimas. Mes patys tik truputį, tik kartais. Nemaloni tiesa, kad mes visi iki vieno esame teršėjai.

Tai darosi akivaizdu įvertinus vidutinį atliekų kiekį, kuris susidaro keturių asmenų namų ūkyje Lietuvoje. VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ vertinimu, 4 asmenų šeima per metus ,,pagamina” apie 2 tonas atliekų, iš kurių per 250 kg sudaro pakuočių atliekos. Deja, tik labai maža dalis komunaliniame sraute susidarančių pakuočių atliekų – apie 35 kg (4 asmenims) – yra išrūšiuojamos ir perdirbamos, nors tai vertinga ir paklausi antrinė žaliava.

Jei ir toliau gyvensime tik šia diena, nesusimąstydami apie vartojimo pasekmes, vengsime rūšiuoti ir netapsime atidesni aplinkai, beliks tik stebėti, kaip auga sąvartynų kalnai, negailestingai senka gamtos ištekliai, didėja atmosferos tarša, kinta klimatas, nyksta augmenija, didėja sergamumas pavojingomis, nepagydomomis ir alerginėmis ligomis.

Galvokime, kiek ir ko vartojame, nereikalingus daiktus panaudokime dar kartą, rūšiuokime ir nustokime naiviai tikėti, kad mūsų pačių sukurtas problemas turi spręsti kažkas kitas.


23 vasario, 2024

Praėjusią savaitę sulaukusi sunerimusios vietos bendruomenės kreipimosi dėl prastėjančios Stelmužės ąžuolo būklės, kurią sukėlė netinkamai įrengtos atramos, Zarasų savivaldybė kreipėsi […]

14 vasario, 2024

Aplinkos ir energetikos ministrai patvirtino Modernizavimo fondo finansavimo nacionalines kryptis 2024-2025 m. Visoms priemonėms finansuoti iš fondo tikimasi gauti 459 […]

14 vasario, 2024

Kovo pradžioje į Lietuvą pradės grįžti gandrai. Aplinkos apsaugos agentūros specialistai primena, kad jeigu gandrų kaimynystė nepageidaujama, gandralizdžių perkėlimą galima […]

10 vasario, 2024

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovų, pedagogų ir visuomenės veikėjų nuomonė tvarumo ugdymo mokyklose klausimu nesutampa. Nors ŠMSM tikina, […]

9 vasario, 2024

Aplinkos ministras pasirašė limituotos žvejybos tvarkos aprašo pakeitimus, kuriais Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose panaikintos limituotos žvejybos sąlygos. Šie […]

Baltajam kiškiui skirtas pašto ženklas
8 vasario, 2024

Penktadienį, vasario 9 d. Lietuvos paštas išleidžia Baltajam kiškiui skirtą grafikos dizainerės Giedrės Gabnienės sukurtą pašto ženklą „Lietuvos raudonoji knyga“. […]

8 vasario, 2024

Trečiadienį Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) gavo pranešimą iš AB „Orlen Lietuva“, kad prie Būtingės naftos terminalo plūduro, baigiant tanklaivio krovą, […]

6 vasario, 2024

„Dzūkijos kopynas yra didžiausias savo plotu Lietuvoje. Tai – labai didelis mūsų turtas. Tokių kopynų juosta tęsiasi per visą Europą, […]

1 vasario, 2024

2025 m. Žalioji Europos sostinė Vilnius drąsiai žengia numatyta kryptimi – iki 2030 m. tapti klimatui neutraliu, žaliu ir inovatyviu […]

31 sausio, 2024

Siekiant paskatinti gyventojus dažniau vietoj aplinkai taršaus automobilio rinktis dviratį, Šiaulių savivaldybė užsibrėžė tikslą iki 2030 metų mieste įrengti ir […]

31 sausio, 2024

Vasario 2 d. švenčiama Pasaulinė pelkių diena. Nors nuo seno žmonės pelkėse rinko uogas, grybus ir vaistažoles, pelkės dažnai buvo […]

AFP-ELTA nuotr.
27 sausio, 2024

Kolumbijos sostinė Bogota uždarė apie 40 parkų ir pėsčiųjų takų dėl aplink ją įsisiautėjusių gaisrų, šeštadienį paskelbė mero biuras. Gavus […]

24 sausio, 2024

Grigiškių užtvanka ir ant jos įrengta hidroelektrinė, dėl kurios nugriovimo jau ne vienerius metus kovoja Grigiškių miesto bendruomenė, bus išperkama […]

24 sausio, 2024

Trečiadienį Vilniaus Vinco Kudirkos aikštėje prasidėjo ūkininkų piketas. Antradienį į Vilniaus centrą su savo žemės ūkio technika suvažiavę ūkininkai dar […]

23 sausio, 2024

Ūkininkų traktoriams kursuojant Vilniaus gatvėmis, aplinkosaugos specialistai ir aktyvistai reaguoja į, anot jų, nerimą keliančius žemdirbių reikalavimus ir prastėjančią aplinkos […]

22 sausio, 2024

Dėl savaitgalį Panevėžio bendrabutyje įvykusio sprogimo, pastate skelbiama ekstremali situacija. Savivaldybės atstovai tikina, kad evakuotiems septynių butų gyventojams bus teikiama […]

19 sausio, 2024

Paukščių gripo židiniu tapęs kalakutus auginęs UAB „Sūduvos ūkis“ veiklos nevykdo ir negalės veikti tol, kol tinkamai neatliks dezinfekcijos ir […]

18 sausio, 2024

Krizių ir pokyčių komunikacijos agentūros „INK Special Projects“ įrankis „Seismonitor“ praėjusias metais fiksavo 376 viešas krizes ir krizines situacijas ‒ […]

17 sausio, 2024

Į šį klausimą mėgino atsakyti aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus, antradienį Antalkių kaime (Batniavos sen.) susitikęs su vietos bendruomenės ir Kauno […]

16 sausio, 2024

Kauno prokuratūra praneša inicijuojanti tyrimą dėl Kauno rajone Nemuno pakrantėje, ties Šilelio-Kulautuvos dviračių taku esančiame žemės sklype, galimai neteisėtai vykdomų […]