22 vasario, 2023
LGGRTC

Šiemet minime Romo Kalantos 70 metų gimimo sukaktį

Paskutinė Romo Kalantos nuotrauka

Praėjusiais metais per Lietuvą nuvilnijo antisovietinio pasipriešinimo simbolio Romo Kalantos žūties (1972-2022) 50 metų minėjimai. Šiemet jau minime šio laisvės šauklio 70 metų gimimo sukaktį. Romas Kalanta gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje, Elenos ir Adolfo Kalantų šeimoje, kurioje be jo augo dar du broliai – Antanas (g. 1945 m.) ir Arvydas (g. 1958 m.). Iki 1963 m. R. Kalanta su tėvais ir broliais gyveno Alytuje, tuomet šeima persikėlė gyventi į Kauną, Vilijampolę. 1963–1968 m. jis mokėsi Kauno 6-ojoje aštuonmetėje mokykloje, vėliau, nuo 1968 m., Kauno 18-ojoje vidurinėje mokykloje. R. Kalantos mokyklinėse charakteristikose nurodoma, kad jis „buvo apsiskaitęs, rašė eilėraščius, sportavo, grojo gitara“, „lėtas, taikaus būdo, gana uždaras, mėgstantis analizuoti, nelinkęs atvirai bičiuliautis“, „kovojo su melu ir neteisybe“.

Jam rūpėjo tautos egzistencijos problemos, jaudino tautinę ir asmenybės saviraišką varžanti visuomeninė politinė padėtis Lietuvoje. Buvo vienas iš to meto daugelio jaunuolių, kurie protestuodami prieš sovietinį saviraiškos laisvės varžymą nešiojo ilgus plaukus. Religinga motina vaikus auklėjo katalikiška dvasia, todėl jis niekada neslėpė esąs praktikuojantis katalikas. Dėl jo religinių įsitikinimų bei visuomeninių pažiūrų mokykloje kildavo konfliktų, 1971 m. jis buvo pašalintas iš komjaunimo. 1971 m. R. Kalanta turėjo baigti vidurinę mokyklą, tačiau jos nebaigė neišlaikęs istorijos egzamino, nes nesirėmė marksistinėmis-lenininėmis istorijos dogmomis. Tuomet perėjo mokytis į Kauno 5-ąją vakarinę (pamaininę) vidurinę mokyklą.

1972 m. gegužės 14 d. sekmadienio vidurdienį Kauno miesto sode, prie Muzikinio teatro, netoli anuometinio Kauno m. vykdomojo komiteto, esančio Laisvės alėjoje, protestuodamas prieš sovietinį režimą, R. Kalanta apsipylė benzinu iš trijų litrų stiklainio ir, šaukdamas „Laisvę Lietuvai!“, padegė save. Atskubėję greitosios pagalbos medikai išvežė Romą į ligoninę jau netekusį sąmonės. Pastangos išgelbėti gyvybę buvo nesėkmingos, konstatuoti viso kūno II ir IV laipsnio nudegimai. Oficialiais duomenimis, R. Kalanta mirė 1972 m. gegužės 15 d., apie 4 val. ryto. Jo užrašų knygelėje, kuri pateko į KGB rankas, liko įrašas: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka.“

Nujausdama galimą R. Kalantos poelgio įtaką antisovietinių veiksmų proveržiui, ypač tarp jaunimo, valdžia siekė užkirsti kelią viešam visuomenės pasipiktinimo protrūkiui per laidotuves ir informacijos patekimui į užsienį. Todėl, įsikišus sovietiniam saugumui, laidotuvės įvyko gegužės 18 d. 14 val., dviem valandom anksčiau, nei buvo numatyta, ir kitose, nei planavo artimieji kapinėse – Romainiuose. 1972 m. gegužės 18 d. į 16 val. numatytas laidotuves prie R. Kalantos namų, Panerių g. 34, susirinko gausus būrys žmonių. Paaiškėjus, kad laidotuvės jau įvyko, žmonės iš Panerių gatvės patraukė į Kauno miesto sodą, o laidotuvėms skirtas gėles padėjo R. Kalantos žūties vietoje, iš tulpių sudėliojo žodį LIETUVA. Kauno politechnikumo pirmakursis Rimantas Baužys gegužės 18–osios pavakare R. Kalantos susideginimo vietoje perskaitė prieš dieną paruoštą Laisvojo Lietuvos jaunimo manifestą, kuriame kaltino jaunimą persekiojančią KGB ir miliciją. Visa tai išsiplėtė į dvi dienas, gegužės 18-ąją ir 19-ąją, trukusias masines demonstracijas, susirėmimus su milicijos pareigūnais. Išsiveržė ilgai slopintas protestas dėl Lietuvos pavergimo, rusinimo, žmogaus laisvių suvaržymo. Susirinkusieji, kurių buvo daugiau nei trys tūkstančiai, skandavo šūkius „Laisvę Lietuvai!“, „Šalin okupantus!“ Mieste buvo platinami atsišaukimai „Tegyvuoja nepriklausoma Lietuva!“, „Tegyvuoja gegužės 18-oji!“ Šie antisovietiniai protestai Kaune tuo metu buvo vieni gausiausių SSRS mastu. Sovietų okupacinė valdžia prieš manifestantus, be milicijos, panaudojo ir SSRS kariuomenės desantininkų bei Vidaus reikalų ministerijos specialius karinius būrius. Protestų malšinimų metu daugelis buvo žiauriai sumušti, iš viso buvo suimti 402 asmenys. Iš jų apie 50 buvo patraukta administracinėn atsakomybėn, o Vytautas Kaladė, Antanas Kačinskas, Rimantas Baužys, Kazys Grinkevičius, Vytautas Žmuida, Jonas Prapuolenaitis, Juozas Macijauskas ir Virginija Urbonavičiūtė nuteisti laisvės atėmimu. Demonstracijose dalyvavę studentai buvo pašalinti iš aukštųjų mokyklų arba paimti į sovietinę kariuomenę.

Siekiant sumenkinti R. Kalantos poelgį, 1972 m. KGB iniciatyva buvo sudaryta teismo medicinos ekspertų komisija, kuri nustatė, neva jis sirgo šizofrenija ir negalėjo suprasti tikrosios savo veiksmų prasmės. Tačiau 1989 m. sudarytai psichiatrų komisijai nepavyko rasti jokių įrodymų, kad R. Kalanta būtų sirgęs psichikos liga.

Kauno demonstracijų aidas nuvilnijo per visą Lietuvą. Miestuose ir miesteliuose KGB fiksavo padidėjusį kiekį išplatintų antisovietinių atsišaukimų bei Trispalvės iškėlimo atvejų. Mokyklose moksleiviai švarko atlapų vidinėse pusėse segėdavo nepriklausomos Lietuvos simboliką, tokiais ir panašiais būdais tapatindamiesi su laisva Lietuva. Šie įvykiai nuaidėjo ir per pasaulį, buvo plačiai nušviesti Vakarų spaudoje, kartu primenant ir Lietuvos inkorporavimo į SSRS aplinkybes. Jau 1972 m. gegužės 20 d. pasaulį pasiekė žinios apie Romo žūtį, neramumus Kauno mieste. Vėlesniais metais JAV lietuvių bendruomenės nariai kiekvienais metais prisimindavo R. Kalantos auką, kartu tai buvo dar viena proga priminti pasauliui apie Lietuvos nepriklausomybės siekį. Įsidėmėtinas, bet dar menkai pabrėžiamas istorinis faktas, kad 1972 m. gegužės 22 d. Maskvoje prasidėjo JAV prezidento Ričardo Niksono vizitas. Įvykiai Kaune JAV prezidento vizito SSRS išvakarėse akivaizdžiai griovė mitą apie klestinčią ir visas problemas išsprendusią imperiją, supurtė jos valdžios institucijas. Šis politinis įvykis skatino Lietuvos išsivadavimo siekį. Pasaulyje gyvenantys lietuviai rengė minėjimus, leido knygas, pašto ženklus, statė paminklus ir kitus atminimo simbolius lietuvių bendruomenių susibūrimo vietose. R. Kalanta tapo neginkluotojo antisovietinio pasipriešinimo simboliu.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Laisvės šauklys, nacionalinis didvyris R. Kalanta, buvo deramai pagerbtas. Apie R. Kalantą ir vadinamąsias Kalantines 1990 m. sukurtas dokumentinis filmas „Fontano vaikai“ (rež. Raimundas Banionis ir Andrius Šiuša); parašytos knygos: Juozo Grušio-Žilvinio „Po ugnies ženklu“ (1999 m.), Egidijaus Aleksandravičiaus ir Kastyčio Antanaičio „Romo Kalantos auka: 1972 metų Kauno pavasaris“ (2002 m.), Gintauto Iešmanto poezijos knygelė „Kauno elegija“ (1997 m.). Neramumai vykę Kaune po R. Kalantos susideginimo ekranizuoti filme „Emilija iš Laisvės alėjos“ (rež. Donatas Ulvydas, 2017 m.)

Lietuvos Respublikos Prezidento 2000 m. birželio 30 d. dekretu Romas Kalanta (po mirties) apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius). 2002 m. gegužės 7 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu R. Kalantos aukos diena, gegužės 14-oji, buvo įtraukta į atmintinų dienų sąrašą ir paskelbta Pilietinio pasipriešinimo diena. 2002 m. gegužės 14 d. Kaune atidengtas žūties vietos įamžinimo paminklas „Aukos laukas“ ir įrašas grindinyje: „Romas Kalanta 1972“ (skulpt. Robertas Antinis jaunesnysis, arch. Saulius Juškys).

Minint R. Kalantos žūties 70-ias metines, 2022 metus LR Seimas paskelbė Romo Kalantos metais. Lietuvoje buvo organizuojami įvairūs renginiai siekiant paminėti R. Kalantos aukos prasmę Lietuvos išlaisvinimui ir pažymėti jo protesto akcijos 50-metį.

2022 m. gegužės 13 d. Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru ir Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, paminint Romo Kalantos žūties jubiliejinius metus (1972-2022), organizavo mokslinę konferenciją. Taip pat gegužės 13 d. Kauno Muzikinio teatro kiemelyje vyko koncertas „Made in Kaunas“, skirtas Romo Kalantos 50-osioms žūties metinėms paminėti. Gegužės 14 d. Kauno muzikiniame teatre vyko Kipro Mašanausko roko opera „1972 Romui Kalantai atminti“. Visą 2022 m. vasarą netoli R. Kalantos susideginimo vietos – Kauno centriniame pašte veikė paroda „1972. Pramušti sieną“. Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą „Liepsnojantis Kauno pavasaris (LYA)“ apie 1972 m. gegužės mėnesio įvykius Kaune, vadinamus „Kauno pavasariu“. 2022 m. LGGRTC išleido leidinį „Neginkluotas pasipriešinimas: prielaidos, patirtys, retrospektyva minint Romo Kalantos pasiaukojimo jubiliejinius metus 1972–2022“ (sudarytojas dr. Ramūnas Trimakas).


27 birželio, 2025

Vilniaus koncertų ir sporto rūmai – išskirtinės architektūros ir istorinės atminties objektas – šiandien išgyvena tylų irimo procesą. Neeksploatuojamo pastato […]

25 birželio, 2025

Socialdemokratams registravus siūlymą naikinti vadinamąją desovietizacijos komisiją, pastarosios nariai nusprendė savo noru atsistatydinti iš pareigų. Pasak komisijai vadovaujančio Vito Karčiausko, […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
25 birželio, 2025

2025 m. Birželio 23 d. Kaune, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos atstovai su Lietuvos sąjūdžio, Lietuvos žmogaus teisių gynimo sąjungos, LLKS, […]

24 birželio, 2025

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis teigiamai vertina socialdemokratų iniciatyvą naikinti vadinamąją desovietizacijos komisiją, perduodant sprendimo galią dėl įvairių totalitarinius […]

24 birželio, 2025

Krašto apsaugos ir Finansų ministerijos pasirašė tarpusavio bendradarbiavimo memorandumą su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) gynybos technologijų bendrove „Northrop Grumman“ ir […]

17 birželio, 2025

Sukčiai apgavo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Jonavos ir kitų miestų, rajonų gyventojus ir iš jų pasisavino apie 208,9 tūkst. eurų. Didžiausią […]

14 birželio, 2025

Lietuva šeštadienį mini Gedulo ir vilties dieną, skirtą prisiminti ir pagerbti sovietų vykdytų masinių trėmimų aukas. Renginiai Gedulo ir vilties […]

9 birželio, 2025

Darbo vizitus Lietuvos regionuose tęsiantis Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas šiandien kartu su švietimo, mokslo ir sporto ministre Raminta Popoviene ir […]

Kastyčio Mačiūno nuotr.
6 birželio, 2025

Žirmūnuose skvere tarp Minties, Apkasų ir Tuskulėnų gatvių iškilmingai atidengtas paminklas vienam žymiausių Lietuvos laisvės kovotojų – partizanui, rezistentui, ryšininkui […]

5 birželio, 2025

Tarptautinę aplinkos apsaugos dieną Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos ir Danos Gedvilienės fondo gamtosauginė premija […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
4 birželio, 2025

birželio 3 d. Kauno sąjūdiečiai ir jų rėmėjai prie buv. Kauno radijo gamyklos ,,Šilelis” pastato Savanorių pr., kur vykdavo Kauno […]

Išardyta spygliuota tvora
3 birželio, 2025

Pirmadienis Ąžuolyne prasidėjo darbingai – specialią techniką pasitelkusi bendrovė „Kauno švara“ pradėjo ardyti nelegaliai patekimą į teritoriją ribojančią spygliuotą tvorą […]

30 gegužės, 2025

Jau šį sekmadienį, birželio 1-ąją, Kaune oficialiai startuoja maudynių sezonas. Jam pasiruošta iš anksto: paplūdimiuose išvalytas ir išpurentas smėlis, sutvarkytos […]

29 gegužės, 2025

Gegužės 29 d. Vilniuje, Užupio ir Krivių gatvių sankryžoje, buvo atidengta skulptūra, skirta 2008 m. mirusiam poetui Sigitui Gedai. Nepaisant […]

Aušra Česnulevičienė su savo knyga „Čiurlionių takais. Pažingsniavimai po Dzūkiją“ / Alinos Leminskaitės nuotr.
23 gegužės, 2025

Į greta Druskininkų, Ratnyčioje, ant Ratnyčėlės upės įsikūrusią Tauro ir Aušros Česnulevičių sodybą kone kasdien užsuka į kurortą pasižvalgyti atvykusių […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
23 gegužės, 2025

Gegužės 23 d. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę” ir Nežinomo kareivio kapo vyko […]

22 gegužės, 2025

Prieš trejus metus R. Kalantos gatvėje atidarius atnaujintus erdvius ir patogius namus benamystę išgyvenantiems asmenims, šią savaitę duris atvėrė dar […]

21 gegužės, 2025

Prokurorui atsisakius taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sprendimo pašalinti poetės Salomėjos […]

Renatas Požėla. ELTA / Dainius Labutis
18 gegužės, 2025

Šią savaitę daugiausiai teisėsaugos dėmesio sulaukė žmogžudystės Šalčininkų ir Pasvalio rajonuose, narkotikų platinimu įtariamas pareigūno sulaikymas, toliau šalyje kylantys atliekų […]

15 gegužės, 2025

Mykolas Romeris – vienas iškiliausių XX a. Lietuvos teisininkų, valstybės kūrėjų, teisėtyrininkas, konstitucionalizmo pradininkas Lietuvoje. Jo idėjos apie teisės viršenybę, […]

Regionų naujienos