Šiluvos istorinio aruodo papildymas
Sakoma, kad žmonės, nežinantys savo istorijos, visada lieka vaikai. Atrodo, kad Raseinių kraštui ši neganda negresia, nes kasmet sulaukiame knygų, kuriose pristatoma krašto istorija, atverčiami dar nežinomi jos slėpiniai. Labiausiai šia istorija domisi kraštotyrininkai, tačiau ypač malonu, kad ji sulaukia ir mokslininkų dėmesio. Vienas didžiausių Raseinių (ypač Šiluvos) krašto tyrinėjimo entuziastų yra profesorius, habilituotas mokslų daktaras Alfonsas Vaišvila. Profesorius gimė Šiluvos valsčiaus Zbaro kaime, todėl nieko stebėtina, kad dešimties knygų autoriaus lentynoje šalia teisės studijų jau yra ir keletas veikalų apie Šiluvos krašto istoriją. A. Vaišvilos dėka 2013 m. sulaukėme ypač vertingos didelės apimties knygos – „Šiluvos regiono dvarai ir jų vidaus teisė XVI-XX a.“ Tačiau ši monografija buvo tik didžiulio darbo pradžia.
Ką tik iš spaustuvės iškeliavo antras šio fundamentalaus, beveik 600 psl. apimties veikalo tomas, kuriame remiantis Žemaičių žemės teismo, Žemaičių pilies teismo, Vyriausiojo Tribunolo XVI-XVIII a. knygomis ir kitais unikaliais, tyrinėtojų dar nenaudotais istoriniais šaltiniais, atskleidžiamas XVI-XX a. socialinis, ekonominis, teisinis, asmeninis gyvenimas, vykęs daugiau kaip 20-tyje Šiluvos regiono dvarų (Aukštadvario, Aušantų, Borsčiznos, Burbiškių, Grigaičių, Jasnagūros, Katauskių, Kaulakių, Kybartėlių, Kyviškės, Lauciškės, Leonavos, Lyduvėnų, Nagių, Padubysio (Stachovščiznos), Pašakarnio I ir II, Pukliškės (Vaštakiškės), Rinkšelių, Roglaičių, Skaraitiškės, bajorų Šedvydų Šiluvos dvaras, Tverijoniškės, Zuikaimio, Žaiginio, Žaiginio pranciškonų vienuolyno ir kitų.)
Knygoje konkrečios istorinės medžiagos pagrindu plėtojama dvarų žinioje buvusių miestelių kūrimo koncepcija, parodant, kad miesteliai „ne kūrėsi“, o buvo kuriami dvarininkų iniciatyva, jų pastangomis ir interesais (dvarų pajamingumui didinti). Leidinyje atskleidžiama 400 m. vykusi regiono dvarų savininkų kaita, plačiai aptariamas ūkinis gyvenimas, pristatomos regiono bajorų giminių genealogijos, jų herbai; tekstas papildomas dvarų planais, inventorių priedais, statistikos suvestinėmis, senųjų dokumentų faksimilėmis, dvarininkų nuotraukomis.
Ilgus amžius dvaras buvo ypač svarbus regiono ekonominį, politinį, religinį, kultūrinį gyvenimą kūręs ir integravęs centras. Gaila, tačiau kasmet į užmarštį vis giliau grimztanti dvarų istorija mums tampa svetima, mažai pažįstama. Raseinių krašte išliko labai mažai autentiško dvarų paveldo, todėl kiekvienas naujas prisilietimas prie šios istorijos ypač svarbus.
Visus žingeidžius ir savo krašto istorijai neabejingus žmones Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešoji biblioteka ir Žemaičių kultūros draugijos Simono Stanevičiaus bendrija kviečia į naujos prof. A. Vaišvilos knygos sutiktuves. Jūsų laukiame vasario 24 d. 14 val. Marcelijaus Martinaičio viešojoje bibliotekoje.
