22 rugpjūčio, 2022
Šiluvos piligrimų centras

Šiluvos šventovė XXI amžiuje

Jono Pauliaus II piligrimų centras

Nenumaldomai artėjant dvasiškai, o taip pat ir kultūriškai bene ilgiausią tradiciją turintiems Šilinių atlaidams, verta pažvelgti į šiandien dialogą su XXI amžiaus žmogumi mezgančią Šiluvą. Prabylant apie Šiluvos šventovę, pirmiausia derėtų kalbėti apie vietą, kuri yra paliesta šventumo apie sakralią erdvę, kuri suteikia viltį, palaiko gyvą tikėjimą bei nepasidavimą negandai. Žodžio „šventas“ viena iš reikšmių – esantis Dievo malonėje. Tokia vieta yra ir Šiluvos šventovė, kurioje buvo palaikoma žmogiškoji viltis prieš šimtmečius, kuri yra palaikoma ir dabar.

Tačiau šventovė nėra tik abstrakti vieta be įstaigų ar žmonių. Artėjant Šilinėms savo pirmąjį gimtadienį skaičiuoja įstaiga, kurios pagrindinė misiją ir yra pasitikti bei priimti atvykstančius piligrimus, turistus, keliautojus, stabtelėjančius vykstant pro šalį – VšĮ Šiluvos piligrimų centras. Visgi, nederėtų apsigauti – tai nėra institucija, kurianti Šiluvą, nes jokia institucija nėra pajėgi kurti šventovės, greičiau priešingai. Šventovėje atsiųsta Mergelės Marijos žinia su Kūdikiu ant rankų, tai yra nuo pat 1608 m. kaip svarbiausia ašis aplink kurią sukasi gyvenimas. Visą kitą tėra kelias, kuriuo einama vienokiomis ar kitokiomis kryptimis, kartais paslystant, kartais pakylant, tačiau visada priešaky ir aplink save turint pagrindinius tikėjimo bei vilties nuostatus.

Nenuostabu, jog ir Šiluvos piligrimų centras savo darbo misijoje vienaip ar kitaip pasirenka ne tiek kurti, kiek išgirsti ir atliepti žinią „Kadaise buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar čia ariama ir sėjama“. Tad ne arti ir sėti, o garbinti susirinkęs būrys trokšta dalintis tuo, kas yra Šiluva. Todėl, bene vienais tamsiausių XXI a. periodų – pandemijos siautuly, dabartinio Ukrainos karo akivaizdoje, trokštama buvo nepamiršti, jog Šiluvoje Švč. Mergelė Marija tituluojama Ligonių sveikata, o votai Ligonių Sveikatos koplytėlėje yra tarsi fizinio pasaulio liudijimai apie įvykusius stebuklus. Tad Šiluva gyvena ir kasdienėmis realijomis, visais pasaulio skausmais, tačiau visą tai išgyvenant viltingai.

Pandemijos akivaizdoje gimęs Šviesos žemėlapis kaip atsvara tamsai, negalėjo likti vienalaikiu projektu. Šiandien Ukrainai alinamai karo, pabėgėliams atvykstant į Lietuvą, šventovė neliko nuošalyje. Bet, drauge su Šiluvos Švč. Mergelės Marijos parapija, sesėmis Eucharistietėmis, piligrimų centre ruseno mintis, jog apgyvendinti, prisidėti prie būtinųjų žmogiškų poreikių neužtenka. O kaip gali sklisti vilties šviesa iš Šiluvos? Kad ir vienos žvakės liepsnos pavidalu šviesos taps truputėlį daugiau. Taip gimė žvakių, pasakojančių Biblijos istoriją savo kvapais, projektas. Todėl nuo birželio Šiluvos piligrimų centro komanda pasipildė vienu žmogumi iš Ukrainos savo rankomis liejančiu žvakes.

Visgi, Bažnyčia didelė ir įvairialypi, joje telpa ne tik Caritas – gailestingoji meilė, tačiau ir daugybę skirtingų žmonių, skirtingų vienuolijų, jų regulos bei nešamos žinios pasauliui. Piligrimų centre viena iš komunikacijos formų, pasakojančių apie Bažnyčios įvairiapusiškumą – skirtingų vienuolijų atributiką, gaminta ir ruošta pačių vienuolių rankomis Lietuvoje, Lenkijoje, Italijoje. Kiekvienas atvykęs, simboliškai vienuolijų rankų darbo pavidalu, gali sutikti Betliejaus seseris, seses Benediktines, brolius Dominikonus, Benediktinus, Kapucinus.

Visą tai yra kelias, kuris atveda į šventovę, o taip pat atskleidžia žmogaus kūrybines galias., kurios yra neatsiejami nuo Bažnyčios – tiek architektūroje, interjere, veikloje. Kadangi Šiluva puošiama dviejų architektūros perlų – vėlyvojo baroko Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikos bei ankstyvojo modernizmo architekto Antano Vivulskio šedevru – Apsireiškimo koplyčia, tai kultūra ir menas tapo dar vienu iš būtinųjų dialogo dedamųjų.

Kaip atskleisti kūrybinį pradą ne tik Biblijos eilutėmis? Šiandien piligrimų centre mėginama savotiškai iliustruoti kūrybiškumo provaizdį M. Jurgaičio aikštėje esančiame pastate įkurdinant nedidelę šiuolaikinių menininkų kuriančių religine tematika kūrinių galeriją, įsigyti Šiluvoje tapytus dailės kūrinius arba šventovės inspiruotus, originalia technika kurtus Šventųjų paveikslus. Be abejo, veikla negali apsiriboti artefaktais, todėl įsitraukiama ir į kultūrinio lauko sritį – bendradarbiaujant su Raseinių rajono kultūros centru Šiluvoje, Šiluvos parapija, inicijuota ir įgyvendinta akcija, renkant lėšas maestro Eimunto Nekrošiaus atminimo įamžinimui Šiluvoje bei metaforinis paminklas – Nekrošiaus kėdė, jau papuošė Šiluvos aikštę. O taip pat ruošiamos parodos, paskaitos, temomis varijuojančios nuo šiuolaikinio šokio, teatro, miestų teorijų iki teminių ekskursijų.

Bet Šiluva veikiama ne tik kultūrinių, tačiau ir mokslo, edukacijos, ugdymo ir ugdymosi inspiracijų. Tad bendradarbiaujant su VDU KTF drauge organizuojamos tarptautinės mokslinės konferencijos. 2022 m. mokslininkai polemizavo tema – „Krikščionybė ir inovacijos“, rengiamos mokslinės publikacijos, paskaitos, seminarai, diskusijos, edukacijos.

Galiausiai, nuošalyje nepaliekant tarptautinio bendradarbiavimo, tačiau ne tiek turizmo ar administravimo tikslais, kiek piligriminės bendrystės. Gyvoji piligrimystė ir joje esantys keliai veda į Šiluvą, tačiau taip pat draugėn suveda ir kitas šventoves. Tad birželio mėnesį piligrimai buvo kviečiami į kelionę, jungiančią dvi šventovės – Šiluvą ir Fatimą. O grįžę jungėsi į Gyvosios piligrimystės savaitgalį, kurio metu piligrimystės vyko visais 8 maršrutais simultaniškai.

Tad kokia yra Šiluva šiandien? Tokia, kokia visada ir buvo – gausi. Gausi vilties, tikėjimo, nepasiduodanti negandomis. Kaip tada, 1608 m. ar XX a. viduryje, kuomet kovotą su tarybinę priespauda ir keliauta Kronikos keliais,  taip ir XXI a. slenkant pandemijai, aidint karo salvėms, Šiluvos šventovė niekada nebūna nuošalyje vykstančios realybės. Nes tai vieta, kuri teikia viltį, paguodą bei drąsą veikti.


Senieji Kvesų karjerai
11 balandžio, 2024

Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) nepatvirtino UAB „Rizgonys“ planuojamos ūkinės veiklos – naudingųjų išteklių gavybos Kvesų smėlio ir žvyro telkinio naujame […]

11 balandžio, 2024

Balandžio 9 d. vykusios parodos ,,Senosios vaistinės” atidarymo metu parodos autorė Asta Bartkevičiūtė papasakojo apie senųjų vaistinių interjerą ir įdomiausius […]

Telšių gimnazijos III laida. 1924 m.
10 balandžio, 2024

Prieš keletą metų, tvarkant kraštotyrininko ir muziejininko Juozo Mickevičiaus archyvą, saugomą Žemaičių muziejuje „Alka“, muziejininkė-rinkinio saugotoja Irma Kontautienė rado gimnazisto, […]

Lietuvos heraldikos tradicija / Organizatorių nuotr.
9 balandžio, 2024

Sukurtas naujas herbas šių metų balandžio 8 d. patvirtintas ir įregistruotas Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto Asmeninių herbų registre. Žaliame lauke, […]

8 balandžio, 2024

Savo jėgomis baseiną su SPA zona Nemuno saloje pastatęs Kaunas tęsia vandens sporto statinių plėtrą visame mieste. Praėjusių metų pabaigoje […]

8 balandžio, 2024

Vasarį Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo užsakymu atlikta apklausa parodė, kad Lietuvoje maisto stokoja kas septintas žmogus (praėjusiais metais buvo […]

Prezidentūros nuotr.
4 balandžio, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį, tęsdamas tradicines darbo dienas regionuose, su komanda dirbo Kaišiadorių rajone. Šalies vadovas susitiko su […]

3 balandžio, 2024

Trečiadienį vadinamosios desovietizacijos komisijos posėdyje bus nagrinėjamas Nacionalinio susivienijimo kreipimasis dėl „Vėliavnešių“ skulptūros Ukmergėje. Taip pat bus sprendžiama dėl paminklų […]

2 balandžio, 2024

Anksčiau Šv. Kotrynos vardu atsisakiusi persivadinti Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija siūlys mokyklai suteikti Vyčio vardą. Šis klausimas bus svarstomas trečiadienį […]

1 balandžio, 2024

Ilgiausią istoriją iš visų žiniasklaidos priemonių Lietuvoje skaičiuojanti ELTA šiandien, balandžio 1-ąją, švenčia 104-ąjį gimtadienį. Tarpukariu veiklą pradėjusi organizacija, kurios […]

31 kovo, 2024

Eidama 86 metus mirė disidentė, vienuolė Nijolė Sadūnaitė, sekmadienį pranešė portalas „Bernardinai.lt“. N. Sadūnaitė gimė Kaune 1938 m. Anykščiuose ji […]

29 kovo, 2024

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities muziejuje (Radviliškio r.) iki balandžio 14 dienos eksponuojama šventinė paroda „Sveiki sulaukę Šv. […]

LGGRTC darbuotojų nuotr.
28 kovo, 2024

 2024 m. kovo 27 d. Vilniuje, prie paminklo sovietinės okupacinės aukoms atminti, vyko vienos masiškiausios 1949 m. kovo 25-28 d.  […]

28 kovo, 2024

Jau septintus metus iš eilės Lietuvos visuomenei, atskiroms bendruomenėms svarbūs tradicinės kultūros reiškiniai įtraukiami į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių […]

27 kovo, 2024

Kovo 27 d. Gedimino kalno papėdėje atidarytas Pilininko namas. Tai naujausias Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, kuriame atveriama Lietuvos istoriją šiuolaikiškai […]

27 kovo, 2024

Kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Seime pristatyta paroda ,,Nuo amato iki meno“, kurioje savo vilnos vėlimo, drožybos, kalvystės ir žvejybos […]

27 kovo, 2024

Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Kauno miesto savivaldybė tradiciškai surengė iškilmingą profesionalių kūrėjų, aktorių ir režisierių apdovanojimų ceremoniją. Kauno kultūros centre […]

LGGRTC darbuotojų nuotr.
27 kovo, 2024

2024 m. kovo 24 d. Utenos Šaulių namuose buvo minimos Lietuvos partizano Vinco Kaulinio Miškinio ir jo bendražygių 75-osios žūties […]

26 kovo, 2024

Pranciškonų vienuolyno kieme Vilniuje iškilęs paminklas „Sausio sukilimo įamžinimas Vilniuje“ pastatytas neteisėtai, sako sostinės tarybos Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė […]

Rasa Budbergytė. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
26 kovo, 2024

Seimo socialdemokratai nepritars antradienį parlamente planuojamam įstatymo pateikimui dėl Lietuvos komunistų partijos vertinimo, sako frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė. Pasak Lietuvos […]