Šeštadienį Smalvų Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčioje vėl gaudė vargonai.
Bažnyčios istorija pradedama nuo 1600 m., kai Breslaujos žemės teismo raštininkas Jonas Samsonas Podbereskis Smalvose pastatytai bažnyčiai paskyrė sklypą. Tais pačiais metais įsteigtas ir reguliariųjų atgailos kanauninkų vienuolynas, Lietuvoje vadinamų „Baltaisiais Augustinais“. Pirmieji vienuoliai, kuriuos į Lietuvą pakvietė Lietuvos Didysis kunigaikštis Jogaila, buvo lenkai. Vėliau Smalvų bažnyčia siejama su grafu Pliateriu ir kitomis žymiomis asmenybėmis… Dabartinė medinė bažnyčia pastatyta 1857 metais. Pastatyti ir vargonai – jų meistras Friedrich Weissenbor. Ant vidinės vargonų pusės yra išlikęs užrašas „Diese Orgel wurde im Jahr 1886 von Orgellbaumeister Weissenbor aus Jakobstadt gebaut. Proost war Dombrowski. 1955 m. vargonus remontavo meistras iš Rygos Vitoldas Jaskelevičius.
Nuo seno vargonai laikomi sudėtingiausiu muzikos instrumentu. Vienas žymiausių klasicistinės muzikos kompozitorių Volfgangas Amadėjus Mocartas akcentavo: „Mano akims ir ausims vargonai visada bus muzikos instrumentų karalius“. Šeštadienio popietę gausiai susirinkusiai Smalvų bendruomenei, svečiams, atvykusiems iš įvairių parapijų, vargonų meistras Aloyzas LIZDENIS, prikėlęs vargonus naujam gyvenimui, pasakojo apie jų sandarą ir funkcijas. Tai vienas seniausių – pučiamasis klavišinis muzikos instrumentų, žinomas jau nuo Antikos laikų. Svarbiausios jo dalys: vamzdžiai, į kuriuos pučiamas oras ir oro pūtimo sistema. Visi vargonų vamzdžiai suskirstyti į registrus – šie tarpusavyje skiriasi garso aukščiu, kurį lemia vamzdžio ilgis, išreikštas pėdomis. Dideliuose vargonuose gali būti 100 ar daugiau registrų. Vienam registrui vamzdžių skaičius gali siekti net kelis tūkstančius ir priklausyti net kelios vamzdžių, kurių dydis yra labai nevienodas, eilės, skambančios tuo pačiu metu (didžiausias vamzdis gali būti net apie 20 metrų aukščio, o mažiausias vamzdis – vos kelių centimetrų).
Lietuvos didžiausi vargonai yra Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje – 64 registrų, o pasaulyje didžiausi – JAV, Atlantic City Convention Hall.
Tądien klebonas Vidmantas RUDOKAS ir vikaras Miroslav ANUŠKEVIČ aukodami Šv. Mišias, dėkojo vargonų meistrui Aloyzas LIZDENIUI ir vargonininkui Rimvydas MITKUI, visiems parapijiečiams, prisidėjusiems, kad Smalvose vėl skambėtų vargonai – muzika, pakelianti dvasią į Aukštybes.
„Muzika – tai Dievo pasiuntinys, atsiųstas judinti švelniausias ir geriausias mūsų sielos stygas, raminti širdis, suvargusias gyvenimo rūpesčiuose, guiti iš jų melus, nedorybes, pavydus, neapykantas“ – taip sakė didysis lietuvių kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Ne tik šio kompozitoriaus „Fuga c-moll („Kyrie eleison“), J.Naujalio „Svajonė“, A.Hesse „Preliudas C-dur“, J.S.Bach „Iš gelmės tavęs šaukiuosi“, Th. Dubois „Didysis choras“, bei R.Mitkaus „Improvizacija“ – iškilmingai skambėjo Smalvų bažnyčioje. Nuostabų koncertą dovanojo vargonininkas Rimvydas MITKUS – ne kartą tapęs Lietuvoje vargonininkų konkursų laimėtoju, aktyviai koncertuojantis tarptautiniuose renginiuose.
Puikiu koncertu ir naujai atgimusiais vargonais džiaugėsi Zarasų rajono savivaldybės meras Nikolajus GUSEVAS, nuoširdžiausiai dėkojo LR Seimo narys Algimantas DUMBRAVA, Smalvų bendruomenė.
Klebono Vidmanto RUDOKO svajonė išsipildė: Smalvų bažnyčioje skambės ne tik Dievo žodis, bet ir vargonų muzika.
