Stiklo matematika: kiek puodelių arbatos galėsime išgerti perdirbę du stiklo butelius

Stiklas yra itin populiari ir viena iš patvariausių  pakuočių naudojamų buityje, kuri technologiškai gali būti visiškai perdirbama, tačiau, ekologijos ekspertai pažymi, kad vienai neatsakingai išmestai stiklo šukei gamtoje suirti gali prireikti net 900 metų. Statistika rodo, kad Lietuvos komunalinių atliekų bendrame kiekyje apie dešimtadalį  jų sudaro būtent stiklo atliekos.

Atliekos gali padėti taupyti

Ekologijos verslo bendrovės „Ecoservice“ vykdomosios direktorės Daivos Skrupskelienės teigimu,  perdirbus 1 kilogramą stiklo duženų gaunamas 1 kilogramas visiškai naujo stiklo, sutaupant apie trečdalį elektros energijos resursų, žymiai sumažinant oro ir net perpus – vandens taršą. Sumažėjus sąnaudoms, sutaupoma apie 100 vatų elektros energijos. Kitaip tariant, perliejus du stiklo butelius, sutaupyto energijos kiekio užteks paruošti penkiems arbatos puodeliams.

 „Naujo stiklo gamyba yra sudėtingas procesas, kurio metu aukštoje temperatūroje kaitinamas smėlio, klinčių ir sodos mišinys, todėl sukauptos antrinės stiklo žaliavos atlieka svarbų vaidmenį ne tik siekiant sumažinti gamybos išlaidas, tačiau ir sprendžiant aplinkosaugos problemas, ribojant gamtinių išteklių naudojimą“, – teigė D.Skrupskelienė.

Stiklas plačiai naudojamas kaip praktiška pakuotė daugeliui gaminių: pradedant maisto produktais ir baigiant kosmetikos ar vaistų buteliukais. Skirtingai nei plastikas ar popierius, stiklinė pakuotė pasižymi sandarumu, izoliacija nuo išorės veiksnių, skaidrumu bei tvirtumu, todėl yra universali ir patogi laikyti.

Anot „Ecoservice“ atstovės, stiklo atliekas galima perdirbti neribotą kiekį kartų, o tokio stiklo kokybė yra identiška kaip ir pagaminto iš pirminių žaliavų, todėl labai svarbu užtikrinti, jog vertingos atliekos neatsidurtų sąvartynuose.

Trūksta motyvacijos

Statistiškai per metus vienas Lietuvos gyventojas sukaupia apie 33 kg stiklo atliekų, tačiau tik nedidelė jų dalis patenka į specialiuosius stiklo atliekų konteinerius. Atliekų tvarkytojai nuogąstauja, kad rūšiavimo konteineriuose atsiduria ir tos atliekos, kurios yra netinkamos perdirbti ir turėtų keliauti į stambiagabaričių atliekų aikšteles.

„Lietuvoje netinkamų atliekų dalis, atsidurianti stiklo rūšiavimo konteineriuose vis dar siekia iki 10 proc., todėl norint kokybiškai perdirbti stiklo atliekas, reikėtų šiuos rodiklius mažinti, – tvirtino D.Skrupskelienė. – Pavyzdžiui, Vokietijoje stiklinė tara yra išrūšiuojama net pagal spalvą – šviesios, rudos ir žalios spalvos stiklas yra metamas į skirtingus konteinerius. Tokiu būdu atskiriamos spalvinės priemaišos, galinčios apsunkinti perdirbimo procesą.“

Bendrovės vykdomoji direktorė primena, kad nuo kitų metų pradžios Lietuvoje kasmet bus siekiama surinkti ir perdirbti viso 70 procentų įvairių pakuočių atliekų: plastikinių, metalinių, stiklinių ir taip pat vadinamųjų PET pakuočių.

„Vartotojus stengiamasi įvairiais būdais motyvuoti į rūšiavimo procesą įsijungti tiesiogiai, tai daro ne tik privačios bendrovės, bet ir nacionalinio lygio atliekų rūšiavimo keliami tikslai, todėl nuo kitų metų pradžios įsigaliosi nauja užstato už gėrimų pakuotes sistema. Didžiuosiuose prekybos vietose bus įrengti apie tūkstantį taromatų, į kuriuos gyventojai galės priduoti įvairias gėrimų pakuotes ir čia pat gauti maždaug 10 euro centų dydžio užstatą. Tikime, kad tokia sistema tikrai padės auginti ne tik visų plastikinių, skardinių, bet ir stiklo taros perdirbimo kiekius“, – sakė D.Skrupskelienė.

STIKLO RŪŠIAVIMO ATMINTINĖ

Į stiklui skirtus konteinerius meskite:

Butelius, stiklainius, stiklo indus, stiklo duženas;

Metalo atliekas;

Prieš metant atliekas pašalinkite maisto likučius, nuimkite kamščius ir jų žiedelius, pašalinkite foliją;

Popierinių etikečių pašalinti nebūtina.

Į stiklui skirtus konteinerius negalima mesti:

Porceliano, krištolo ir keramikos šukių;

Veidrodžių;

Stiklo lakštų, armuoto stiklo;

Automobilių stiklų;

Elektros lempučių;

Vaistų buteliukų, ampulių.