Sukūrė planą Lietuvos regionams prikelti – savivaldybių planus finansuos tiek, kiek reikės

Tuštėja ir miršta – taip neretai apibūdinama situacija šalies regionuose, kurie susiduria su emigracija, darbo vietų ir paslaugų trūkumu, mažesniais atlyginimais bei kitomis problemomis. Vis tik Tauragės regionas taps vienas pirmųjų šalyje, kuriam bus suteiktos galimybės atgyti – specialistų konsultacijos, strateginiai patarimai ir didžiulė finansinė pagalba.

Panašiu principu tikisi gaivinti visus šalies regionus

Siekiant gerinti situaciją Lietuvos regionuose, buvo nuspręsta gyvendinti iki šiol analogų neturintį tvarios regionų plėtros planavimo ir įgyvendinimo efektyvumo didinimo projektą.

„Šiuo projektu siekiame stipresnių regionų, kuriuose būtų gerai apmokamos darbo vietos, patogi infrastruktūra, prieinamos kokybiškos paslaugos. Taip pat suprantame, kad kiekvienas regionas yra savitas ir negalima priimti visiems vienodų sprendimų. Mūsų tikslas – pasiekti bendrus valstybės rodiklius, tačiau dėl būdų turėtų spręsti patys regionai“, – teigia Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Projektą numatyta įgyvendinti ne visos šalies mastu, o pasirinkus du regionus, kuriuose būtų atliekamas bandomasis projektas. Taip, pirmiausia, siekiama išbandyti būsimus įrankius ir finansavimo sprendimus, o tik po to sudaryti visiems šalies regionams tinkančias gaires ir rekomendacijas.

Vienu iš pirmųjų regionų tapo Tauragė – Tauragės, Jurbarko, Šilalės ir Pagėgių savivaldybės, įgavusi simbolinį pavadinimą Tauragė+.

Iš savivaldybių reikalaus bendradarbiavimo

Iki šiol buvo įprasta, kad savivaldybės spręsdavo tik savas problemas ir į bendrus iššūkius, liečiančius ir kaimynines savivaldybes, nesigilindavo. Pasak G. Česonio, šiuo projektu siekiama keisti savivaldybių požiūrį į viešųjų paslaugų gyventojams organizavimą – skatinama paslaugas teikti konsoliduotai, taip gerinant jų kokybę ir mažinant kaštus. Vis tik, kad regionas būtų pajėgus spręsti problemas, žadama finansinė pagalba, kurios suma priklausys nuo regiono poreikių.

„Vienas projekto tikslas – skatinti savivaldybes bendradarbiauti, identifikuoti bendras problemas bei parengti bendrą strategiją joms spręsti. Kitas – išbandyti individualiais regiono poreikiais grįstą finansavimo mechanizmą, kai nėra suteikiama konkreti suma. Priešingai – regionas turi nurodyti, su kokiomis bendromis problemomis susiduria, kaip jas spręs ir kokia pagalba jiems yra reikalinga“, – teigia G. Česonis.

Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas įsitikinęs, kad bendradarbiavimas leis lengviau siekti ne tik bendrų, bet ir didesnių tikslų. „Tais atvejais, kai reikia konkuruoti Lietuvos ar net viso pasaulio mastu, mes, kaip atskira savivaldybė, esame per maža. Tačiau sujungus bendras jėgas su kitomis, mes tampame didesniais ir bendriems tikslams galime skirti daugiau resursų.“

Planuose – nuo viešojo transporto atnaujinimo iki baseino

Bene svarbiausias projekto etapas jau įvyko – nustatytos bendros ir konkrečios Tauragės regiono problemos.

„Iš daugybės sričių buvo sudėlioti prioritetai, kuriuos reikėtų greičiau įgyvendinti, kurie mažintų regiono atskirtį ar darytų jį patrauklų. Vienas jų – darnus judumas, siekiant skatinti lengvesnį darbo jėgos judėjimą ir viešų paslaugų teikimą visame regione, tam įrengiant būtiną infrastruktūrą“, – pasakoja S. Mockevičius. Šiuo klausimu savivaldybės bendradarbiavo su bendruomenių ir verslo atstovais.

Regione siekiama turėti vieną elektroninio bilieto sistemą bei vieningą maršrutų planavimą, taip sudarant galimybes žmonėms lengvai keliauti ne tik nuosavu transportu. „Kai kur numatytas viešojo transporto atsiradimas, mat daugumoje savivaldybių iš esmės funkcionuoja tik moksleivių pavėžėjimas, o ne viešasis transportas, kuriuo galima nuvykti į darbą ar gauti paslaugas“, – apie gyventojams svarbius pokyčius pasakoja G. Česonis.

Pasak S. Mockevičiaus, sprendžiant judumo problemą buvo paliesta ir globali – gamtos taršos – problema. Atnaujinant viešojo transporto priemones, nuspręsta rinktis ekologiškesnes, pavyzdžiui, elektrinius autobusus, dviračius ar paspirtukus.

Siekiant regioną paversti geresne ir patogesne vieta gyventi, nuspręsta daug dėmesio skirti ir infrastruktūros gerinimui. „Egzistuoja akivaizdžios problemos – gyventojų senėjimas, numatomas gyventojų darbo jėgos trūkumas ar žmonių išvažiavimas. Vadinasi, mes turime arba sulaikyti žmones regione arba juos prikviesti. Tam mums reikia sudaryti patrauklias gyvenimo sąlygas – reikia vystyti ir gerinti infrastruktūrą“, – sako S. Mockevičius ir atskleidžia, jog yra svarstomos galimybės statyti sporto areną Tauragėje ar vandens procedūrų baseiną Jurbarke.

Sieks pritraukti investicijų ir turistų

Kadangi darbas bei atlyginimai – vieni pagrindinių motyvų gyventi ir kurti savo rajone, daug dėmesio Tauragės regione bus skiriama siekiant sudaryti tinkamas sąlygas verslams kurtis ir darbuotojams dirbti.

„Norėdami sukurti darbo vietų, turime sudaryti tinkamas sąlygas verslams ir potencialiems investuotojams, pavyzdžiui, gerinti infrastruktūrą ir susisiekimą įvairiu transportu. Vienas pavyzdžių – Tauragėje ir Jurbarke esantys pramonės rajonai, kuriuose reikia sutvarkyti apšvietimą, šaligatvius ir kelius. Mąstydami bendrai mes galime pritraukti investuotojų, į kurių įmones dirbti galės vykti gyventojai iš visų savivaldybių“, – teigia Tauragės rajono savivaldybės meras.

Kaip tikina merai, dėmesio bus skiriama ir turizmo skatinimui. Iki šiol mažam regionui išlaikyti atvykusį turistą savo savivaldybėje keletą dienų buvo sunku, tačiau suvienijus jėgas tai taps lengviau – atsiranda galimybių turistams pasiūlyti aplankyti daugiau objektų, rinktis įvairesnes pramogas ir apsistoti įdomesnėse vietose. Tikimasi, kad tai padidins regiono matomumą Lietuvoje ar net užsienio šalyse.

Šis pilotinis projektas bus vykdomas iki 2023 metų rudens. Vis tik, merai tikina jau dabar galvojantys apie tolimesnius veiksmus ir darbus. Norėdami ir toliau užtikrinti bendradarbiavimą tarp savivaldybių, jie ruošiasi steigti įstaigą, kuri rūpintųsi bendrais regiono reikalais, koncentruotų turizmo, komunikacijos resursus.