23 vasario, 2022
LNKC

Tarp naujai į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įrašytų tradicijų – lietuvių žaidimas „Ripka“ ir Fizikų diena

Muzikavimo cimbolais tradicija Ignalinos ir Švenčionių kraštuose / Rengėjų nuotr

Kaip įprasta, artėjant pavasariui – džiugų metą mūsų sukauptų žinių, iš kartos į kartą perduodamų įgūdžių ir tradicijų puoselėtojų bendruomenėms – skelbiami naujai į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įrašyti reiškiniai. Jų šį kartą, jau penktąjį, net devyni.

Nuo šiol sąvade – ir lietuviškas ritinis, Kapinių šventė Kisiniuose, Palangos Jurginės, FiDi – Fiziko diena, akmentašystės tradicija Kelmėje, naminio alaus tradicija Biržų ir Kupiškio krašte, muzikavimo cimbolais tradicija Ignalinos ir Švenčionių kraštuose, dzūkų smuikavimo tradicija bei būgnijimas su kūlele Rytų Aukštaitijoje.

Ritinis yra senas lietuvių komandinio sporto žaidimas, dar vadinamas „Ripka“ pagal apskritą medžio skritę, kurią dviejų komandų žaidėjai meta arba ridena ranka į vartus, o stabdo medinėmis lazdomis – ritmušomis. Nuo 1961 m. kasmet vyksta šalies ritinio pirmenybės, pastaraisiais dešimtmečiais žaidžiama pagal Lietuvos ritinio sporto federacijos 2004 m. patvirtintas taisykles. Žaidimas atlieka svarbią socialinę funkciją – įvairaus amžiaus žaidėjai kartu treniruojasi ir dalyvauja sporto klubų veikloje, bendrauja, savo įgūdžius ir praktiką perduoda jaunimui.

Jurginės yra pavasario, žalumos, žemdirbių ir arkliaganių šventė, Palangoje tapusi kurorto kultūrinės tapatybės dalimi. Kasmet balandžio 23 d. į miestą iš visos Lietuvos susirenka folkloro ansambliai. Nuotaikingos dalyvių eitynės keliauja į Palangos Birutės parką, ant Birutės kalno skamba gražiausios pavasario dainos, vakare leidžiamasi prie jūros ir uždegami fakelai. 1990 m. šventę atkūrė ir nenuilstamai puoselėja Palangos kultūros ir jaunimo centro folkloro ansamblis „Mėguva“.

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto studentų šventė FiDi – Fiziko Diena – kasmet pavasarį vyksta jau nuo 1969 m. Savaitę trunkančiuose pramoginiuose, edukaciniuose ir moksliniuose renginiuose dalyvauja ne tik studentai, alumnai, moksleiviai, bet ir miestelėnai. FiDi kasmet įgauna naujų raiškos bruožų, tačiau išlieka svarbiausi šeštadienio programos akcentai: naujų per metus sukonstruotų, fizikos dėsnius iliustruojančių įrenginių „Fizlendo“ atrakcionų parke demonstravimas, žymioji Dino Zauro eisena į Filologijos fakultetą, vakare – koncertas ir įvairios pramogos.

Kapinių šventė Kisiniuose, Klaipėdos r., yra XIX a. siekianti tradicija, skirta prisiminti tais metais mirusius žmones ir čia palaidotus krašto istorijai svarbius asmenis. Viena iš paskutinį birželio sekmadienį vykstančios šventės dalių – ekumeniškos pamaldos, po kurių dalyviai kviečiami į vaišes Lotužių šeimos sodyboje. Tai yra Mažosios Lietuvos krašto etninio, konfesinio ir kultūros paveldo tradicija, atspindinti žmonių pasaulėjautą, mirusiųjų minėjimo, bendrystės puoselėjimo papročius, skatinanti išsaugoti būdingą vietos architektūrą, kraštovaizdį, muzikinį ir gastronominį paveldą.

Sąvade pristatoma akmentašystės tradicija Kelmėje siejama su skulptūrų meistro Juozo Liaudansko (1904–1989), 1934 m. apsigyvenusio šiame mieste, kūrybine veikla ir jos reikšme šio amato, kartu ir liaudies meno žanro, plėtrai. Jo ir mokinių – Kelmės ir Šiaulių meistrų – skulptūros kūrė ir tebekuria miesto veidą. Kelmėje rengiamos kūrybinės stovyklos, mokymai skatina miestelėnus bandyti akmens tvirtumą: jį formuoti, pritaikyti miesto erdvėms, namams gražinti, netgi tapti meistru. Kūrėjai laikosi pagarbaus, prigimtinės kultūros vertybėmis grįsto požiūrio į akmenį, užimantį ypatingą vietą žemaičių pasaulėvokoje.

Visoje Lietuvoje gaminamas salyklinis alus, remiantis rašytiniais šaltiniais ir aludarių praktika, ypatingą vietą užima ir daugiausiai tradicinių bruožų iki šių dienų išlaikė Biržų ir Kupiškio krašte. Jis yra svarbi gyvensenos dalis, susijusi ne tik su aludario meistryste, amato paslaptimis, tikėjimais, švenčių ir vaišių papročiais, bet ir su dainomis, pasakojimais, žaidimais. Pivoriai patys daigina salyklą, augina bei šutina apynius, gamybos indai, įrankiai – atitinkantys senuosius. Gamyba šiuose kraštuose skiriasi tik rauginimo būdu: biržiečiai alų raugina šiltai (iki 2 parų) ir šaltai (3–5 dienas), kupiškėnai – tik šaltai.

Jau XVI a. lietuviškuose šaltiniuose minimi cimbolai – styginis mušamasis muzikos instrumentas – itin prigijo Ignalinos bei Švenčionių kraštuose. Čia buvo ir tebėra talentingų muzikantų, kurių kiekvienas turi savitą atlikimo stilių. Cimbolus galima išgirsti viešuose renginiuose – tradicinės kultūros konkursuose, folkloro koncertuose, vakaronėse. Nuo 2007 m. Palūšėje kasmet vyksta tradicinio muzikavimo cimbolais kursai, kuriuose siekiama atskleisti skambinimo savitumą, grojimo kapelose ir pavieniui techniką – tai, dėl ko vertinama ši tradicija.

Dzūkų smuikavimo – strykinio griežimo – tradicija pasižymi archajiškais bruožais ir apima platų kontekstą: ne tik muzikavimą, bet ir instrumentų gamybą, muzikantų savitarpio ryšį, kultūrinę tapatybę. Dažniausiai griežiama solo, muzikantų stilius – meistriškas, ekspresyvus: melodijos gausiai puošiamos, kūrinių tempai greitesni nei kituose regionuose, muzikai būdinga dermių įvairovė. XXI a. pradžioje dzūkų kultūros puoselėtojai aktyviai ėmė rūpintis jos išsaugojimu ir perdavimu, rengiami tradicinio smuikavimo kursai, mokymai ir net konkursai.

XIX a. įsilieję į instrumentinius ansamblius, būgneliai Rytų Aukštaitijoje iki šiol yra neatsiejama instrumentinių ansamblių ir kapelų dalis – juo mušama greta smuiko, cimbolų ar armonikos, ypač Peterburgo. Tokio muzikavimo pavyzdžių galima išgirsti Utenos, Zarasų, Molėtų, Rokiškio, Ukmergės, Anykščių, Švenčionių, Ignalinos rajonų tradicinių muzikantų suėjimuose. Būgnijimo su kūlele mokomasi kasmečiuose kursuose, seminaruose, mokymuose, tradicija populiarinama koncertuose, festivaliuose, konkursuose. Aukštaitiškas būgnelio rėmas yra aptrauktas oda, dažnai pritaisomi ir žvangučiai, mušamas plaštakos dydžio medine kūlele.

Šiuo metu 2017 m. pradėtame rengti Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvade yra 48 vertybės, susijusios su įvairiomis atlikimo meno, tautodailės, amatų, švenčių, kulinarinio paveldo ir kitomis tradicijomis. Tarp jų – ir trys įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą: kryždirbystė ir jos simbolika Lietuvoje, dainų ir šokių švenčių tradicija Baltijos šalyse bei sutartinės – lietuvių polifoninės dainos.

Sąvado valdytojas yra LR kultūros ministerija, tvarkytojas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras, kuriam talkina kompetentingų kultūros srities žinovų komisija, specialistų tinklas, kultūros, mokslo ir studijų institucijos, nevyriausybinės organizacijos, saugotojų bendruomenės ir pavieniai asmenys. Prie nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo ir sąvado kūrimo proceso gali prisidėti visi, todėl kasmet pavasarį kviečiama teikti vertybių pasiūlymus, konsultuotis, o rudenį – paraiškas.

Nuotraukų galerija 


Kanų kino festivalio „Auksinė palmės šakelė“ atiteko J. Triet už filmą „Anatomy of a Fall“. EPA-ELTA nuotr.
28 gegužės, 2023

Šių metų Kanų kino festivalyje „Auksinė palmės šakelė“ įteikta prancūzų režisierei Justine Triet už filmą „Anatomy of a Fall“ („Nuopuolio […]

27 gegužės, 2023

Penktadienio vakarą Panevėžio muzikiniame teatre skambėjo nuostabūs muzikos kūriniai ir gausūs aplodismentai, – vyko festivalio „Už muziką ir vaikystę“ atidarymo […]

26 gegužės, 2023

Panevėžio rajone, Puziniškyje gyvenusios ir kūrusios lietuvių rašytojos, visuomenininkės Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūrinė premija skirta rašytojai, dramaturgei, poetei, žurnalistei Laurai Sintijai […]

Kurtuvėnų žirgynas. 2023 m. L. Bimbirienės nuotr.
26 gegužės, 2023

Lietuvos Respublikos Seimas 2023-uosius paskelbė atmintinais Žirgo metais. Minėdamas šiuos metus, Šiaulių regioninis valstybės archyvas parengė virtualią parodą „Šiaulių krašto […]

25 gegužės, 2023

Įpusėjus 59-ajam tarptautiniam poezijos festivaliui, Vilniaus rotušėje už savo kultūrinę, literatūrinę veiklą, kūrybą Vilniui ir apie Vilnių mero premijomis apdovanoti […]

25 gegužės, 2023

Ketvirtadienį neeilinio Kupiškio rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu laikinai eiti Kupiškio rajono mero pareigas išrinktas Virginijus Umbra, praneša savivaldybė. Skelbiama, […]

24 gegužės, 2023

Gegužės 23 d., Telšių vyskupo Algirdo Jurevičiaus iniciatyva Telšiuose organizuotas susitikimas su Telšių vyskupijos teritorijoje esančiais savivaldybių merais ir kunigais. […]

24 gegužės, 2023

2023 m. gegužės 23 d., antradienį, Krokuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta tarptautinė paroda „Vilnius–Wilno–Vilne 1918–1948. Vienas miestas – daug istorijų“. Šią […]

23 gegužės, 2023

Technologijų bendrovė „Wolt“ plečiasi Lietuvoje – šią savaitę pradeda veiklą Palangoje. Tai jau aštuntasis šalies miestas, kuriame „Wolt“ pasiūlys galimybę […]

22 gegužės, 2023

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko korupcijos rizikos analizę Anykščių, Biržų, Marijampolės ir Skuodo vietos veiklos grupių (VVG) veiklos ir Vidaus […]

22 gegužės, 2023

Be savo kalbos, be dainų, muzikos, be amatų, ir be savo patruovu nebūtų žemaitis gyvas, įdomus ir kūrybingas, tad Žemaičių […]

22 gegužės, 2023

Gegužės 20-ąją Ignalinos rajono Rojaus kaime apsilankiusieji gavo gerą grožio, kūrybos ir šviesos dozę.  Aukštaitijos metams ir Tarptautinei muziejų dienai […]

21 gegužės, 2023

Saulėtą gegužės 20 dieną Miežiškių Angelų slėnis buvo virtęs gražiausių, dainingiausių, puošniausių mūsų krašto žmonių suėjimo vieta. Skambėjo liaudies dainos, […]

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Eglė Markevičiūtė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
19 gegužės, 2023

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Eglė Markevičiūtė teigia, kad Europos Sąjungos (ES) finansinė parama leis Lietuvos pajūrio regionams ir Klaipėdai spręsti […]

G. Mažeikis - laureatas
19 gegužės, 2023

2023 m. gegužės 18 d. Šiaulių kultūros centre vyko šiauliečio profesoriaus Stasio Šalkauskio premijos įteikimo vakaras, kurį lydėjo įspūdinga koncertinė […]

19 gegužės, 2023

2023 m. gegužės antrajį šeštadienį, Utenoje, kaip ir kituose Lietuvos bei Europos miestuose vyko tarptautinis projektas „Europos muziejų naktis“. Duris […]

Vaidos Žalienės nuotr.
18 gegužės, 2023

Gegužės 16-osios vakarą Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos padalinyje – Smėlynės bibliotekoje – įvyko susitikimas su žurnalistu, rašytoju Audriumi Skačkausku, […]

Muziejininkų visuotinis susirinkimas 2022 m.
18 gegužės, 2023

Gegužės 18-oji – Tarptautinė muziejų diena, skirta atkreipti dėmesį į muziejų rolę visuomenėje. Kiekvienais metais muziejai raginami būtent šią dieną […]

17 gegužės, 2023

Gegužės 19 d. Panevėžio muzikinio teatro pučiamųjų orkestras „Garsas“ kviečia į 61-ąjį gimtadienį, kurį dirigento Martyno Bražo vadovaujamas kolektyvas pasitinka […]

Zenonas Bulgakovas, I. Krupavičienės nuotr.
17 gegužės, 2023

Antradienis Alytaus Jurgio Kunčino viešąjai bibliotekai pasitaikė neeilinis. Sausakimšoje salėje susirinko gausus būrys fotomenininko Zenono Bulgakovo kūrybą mylinčių alytiškių. Juk […]