Teismas atmetė D. Štraupaitės prašymą sutrumpinti jai taikomą draudimą dirbti valstybės tarnyboje
Panevėžio apygardos teismas antradienį nutarė atmesti buvusios Visagino merės Dalios Štraupaitės gynėjo prašymą sutrumpinti politikei taikomą draudimą būti paskirtai ir dirbti valstybės tarnyboje.
„Teismas skundą atmetė ir paliko galioti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų sprendimą“, – Eltai sakė Panevėžio apygardos teismo atstovė Jolita Gudelienė.
Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Kaip sakė J. Gudelienė, D. Štraupaitės gynėjas savo skundu prašė sutrumpinti politikei skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimą trejus metus būti išrinktai ir dirbti valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių, organizacijų skiriamose pareigose – terminą.
Praėjusią savaitę Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) buvo atidėjusi sprendimą dėl Seimo rinkimuose siekiančios dalyvauti, partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovės D. Štraupaitės. Partijos sąraše ji įrašyta 14 numeriu, taip pat kandidatuoja Nalšios šiaurinėje vienmandatėje rinkimų apygardoje.
Pati D. Štraupaitė VRK klausimą dėl jos registracijos Seimo rinkimams prašė atidėti, nes norėjo sulaukti Panevėžio apygardos teismo sprendimo dėl jai taikomos baudžiamojo poveikio priemonės.
2019 m. Panevėžio apygardos teismas D. Štraupaitę pripažino kalta dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo. Politikei apskundus šį sprendimą Apeliaciniam teismui, pastarasis padidino jai anksčiau skirtą baudą, panaikino trejų metų lygtinę laisvės atėmimo bausmę.
Visgi, 2023 m. kovą apygardos teismas patikslino savo sprendimą ir nutarė, jog dėl korupcijos nuteista politikė negali būti renkama į meres, tačiau Apeliacinis teismas šį sprendimą panaikino.
Tokie teismų sprendimai praėjusių metų kovą sukėlė ažiotažą, nes VRK turėjo keisti savo sprendimus ir iš naujo surengti Visagino mero rinkimus. Tiesa, D. Štraupaitė rinkimuose nelaimėjo.
Konstitucinis Teismas (KT) priėmė D. Štraupaitės bylą nagrinėjančio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) prašymą ištirti, ar Rinkimų kodekso nuostata, kad asmuo negali būti renkamas, kai jis yra nebaigęs atlikti teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, neprieštarauja Konstitucijos.
LVAT į KT kreipėsi, gavęs D. Štraupaitės skundą dėl VRK sprendimo neregistruoti jos kandidate į Europos Parlamentą (EP), nes jai dar tebegalioja teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas trejus metus būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas.
LVAT abejoja, ar pasyviosios rinkimų teisės ribojimas kiekvienam asmeniui, nebaigusiam atlikti baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat ir nesusijusios su teisės būti išrinktam, gali būti laikomas konstituciškai pagrįstu.
Anot LVAT, suvaržius asmens teisę kandidatuoti net tuo atveju, kai jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė nėra susijusi su viešosios teisės būti renkamam ribojimu, asmuo gali būti nubaustas labiau nei numatyta teismo nuosprendžiu.
VRK sprendimą neregistruoti partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovės D. Štraupaitės EP rinkimuose priėmė gegužės 2 d., remdamasi naujausiomis Rinkimų kodekso pataisomis, numatančiomis, jog asmuo, nebaigęs atlikti teismo paskirtos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, negali būti renkamas.
