2 kovo, 2020
Kristina Paulikė

Tėvų įsitraukimas į švietimo sistemą: tereikia noro

Paskelbus 2020-uosius metus Mokyklų bendruomenių metais, mokyklos skatinamos kurti glaudesnę bendruomenę, diskutuoti apie vidines problemas, pavyzdžiui, tolerancijos stygių ar Mokyklos tarybos funkcionalumą, pasiekimų gerinimą, patyčių prevenciją, įtraukiant visas suinteresuotas grupes, tame tarpe ir tėvus, svarbiausius ugdytojus.  Tarptautiniai tyrimai (PISA) rodo, kad lietuviai – vieni mažiausiai į vaikų ugdymą įsitraukiančių tėvų Europoje. Lietuvą lenkia ne tik Skandinavijos, Vakarų Europos šalys, bet ir kaimyninės – Latvija, Estija ir Lenkija. Apie šią problemą diskutuojame daugelį metų.

Tėvų įsitraukimo į ugdymo procesą svarba akcentuojama Valstybinėje švietimo strategijoje (2013–2022 m.), Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme, kituose dokumentuose. Valstybinės švietimo strategijos nuostatuose  pabrėžiama, kad būtina skatinti švietimo turinio įvairovę atveriant daugiau erdvės mokinių, tėvų ir socialinių partnerių iniciatyvoms.  Dokumente išskiriama problema – per menkas bendradarbiavimas į mokyklų bendruomenes įtraukiant mokinius, tėvus, socialinius partnerius, nepasikliaujama iš visuomenės kylančiu užsakymu, daugiau orientuojamasi į aukštesnės vadovybės pavedimus. Tai neleidžia mokyklose sukurti solidarios bendruomeninės elgsenos įgūdžių, neformuoja priklausymo bendruomenei, slopina kūrybiškumą įgyvendinant naujas idėjas, atsakomybės prisiėmimą bei lyderystę. Būtina skatinti švietimo turinio įvairovę atveriant daugiau erdvės mokinių, tėvų ir socialinių partnerių iniciatyvoms. Taigi dokumentuose lyg ir išreiškiamas noras, kad mokykla drauge su tėvais ugdytų, tačiau praktiškai daugeliui mokyklų ši misija vis dar neįmanoma.

Empirinio ir teorinio tėvų į(si)traukimo į vaikų ugdymą tyrinėjimų rezultatas yra J. Epstein pateikta ir šiuo metu labiausiai pripažįstama tėvų į(si)traukimo į savo vaikų ugdymą tipologija. Mokslininkė išskiria šiuos tėvų į(si)traukimo tipus:

  1. Mokyklos pagalba tėvams tobulinant vaikų ugdymo(si) įgūdžius. Mokyklos gali padėti tėvams pažinti vaikų raidos ypatumus, tobulinti tėvystės įgūdžius, informuoti, kaip reikia sudaryti mokymosi sąlygas namuose. Tam galima pasitelkti mokyklų psichologus, socialinius, specialiuosius pedagogus, logopedus ir kt. specialistus.
  2. Mokyklos ir tėvų bendradarbiavimas. Padėdami tėvams pedagogai geriau pažįsta šeimos kultūrą ir vaikų auginimo tikslus. Mokykla gali tikslingiau organizuoti seminarus įvairiomis aktualiomis temomis tėvams, inicijuoti bendras veiklas. Puikus bendrystės pavyzdys – bendri (mokytojų, tėvų, vaikų) chorai, teatrai, ansambliai, diskusijos, filmų peržiūros ir kt.
  3. Tėvų savanoriška veikla mokykloje. Abipusis bendravimas suteikia tėvams informacijos apie vaikų pažangą ir įtraukia tėvus į mokinių mokymo ir mokymosi procesus. Tai galėtų būti tėvų, mokinių, mokytojų susirinkimai, mokyklos direktoriaus organizuojami susitikimai tėvams ir pan. Viena iš idėjų – tėvų budėjimas pertraukų metu, pagalba organizuojant renginius, rengiant projektus ir pan.
  4. Tėvų įsitraukimas į pagalbą vaikams. Mokyklos veikla, kuri skatina tėvų savanorišką pagalbą mokiniams mokykloje, tėvų mokymas, kaip tą veiklą atlikti: tėvų pokalbiai mokiniams apie profesijos rinkimąsi, pamokų vedimas, mokymas vadovauti, pagalba individualių poreikių turintiems vaikams, mentorystė ir kt.
  5. Tėvų įtraukimas į sprendimų priėmimą mokyklos lygmeniu. Mokyklos veikla, suteikianti teisę tėvams dalyvauti priimant sprendimus mokyklos valdyme: balsavimo teisė svarstant mokyklos viziją, misiją, biudžetą, aplinkos pritaikymą pagal universalaus dizaino principus, mokyklos veiklos sritis, kurios svarbios tėvams ir jų vaikams, tėvų dalyvavimas mokyklos komitetų, tarybų veiklose.
  6. Tėvų įsitraukimas į vietos bendruomenėmis. Tėvų dalyvavimas bendradarbiaujant su kultūrinėmis, pilietinėmis, bendruomenėmis organizacijomis, vyresnio amžiaus gyventojų grupėmis ir t. t. Tai apima veiklas, kurios didina tėvų ir mokinių įsitraukimą į bendruomenės gyvenimą. Vienas iš sėkmingų pavyzdžių – Vilniaus Balsių progimnazijos ir Balsių bendruomenės bendradarbiavimas, kai mokykla, vaikai, tėvai, pedagogai kartu su vietos bendruomene nuveikia daug prasmingų darbų: bendruomenė organizuoja mokymus tėvams, įkuria bendras dirbtuves, organizuoja talkas, varžybas, šventes, padeda gražinti mokyklos aplinką, kartu puoselėja etno gėlyną  ir t.t     

M. Warren, S. Hong, C. Rubin išskyrė kitokius modelius, kuriais vadovaujasi ugdymo įstaigos (pasitikrinkite kuriuo vadovaujasi jūsų mokykla):

  1. Tradicinis mokyklos veikla grįstas modelis. Veikdama pagal šį modelį, mokykla orientuojasi į veiklą, pavieniai tėvai veikia pagal mokyklose pasiūlytą darbotvarkę, susirinkimuose pateikiama informacija ir veikia vienakryptė komunikacija (mokykla – tėvams).
  2. Bendruomeniškumu grįstas modelis. Šis modelis būdingas mokykloms, kuriose orientuojamasi į tarpusavio santykius, tėvai-lyderiai yra pilnaverčiai bendruomenės/kolektyvo nariai, kuriantys bendrą darbotvarkę, skatinama tėvų lyderystė, asmeninis augimas, vyksta ne tik vaikų, bet ir tėvų ugdymas, vyksta dalijimasis bendradarbiavimo galia. Labai svarbus tėvų ir mokytojų teigiamas nusiteikimas, kurį stiprina šypsena, malonus pasisveikinimas, domėjimasis gyvenimu, naujienomis,  abipusės pagalbos teikimas ir t.t.

Į ką dar atkreipti dėmesį, spendžiant tėvų įsitraukimo problemą:

  • Klasės auklėtojo veikla. Klasės auklėtojas – pirmas, kuris artimiau susipažįsta su tėvais, gali atpažinti lyderius ir juos paskatinti veikti,  burti klasės tėvų bendruomenę. Puikūs pavyzdžiai  – bendri klasės tėvų, vaikų, auklėtojų žygiai, skurtos komunikacinės priemonės (pvz. socialinių tinklų grupės). Kad tai vyktų, reikia noro dirbti su tėvais ir šiek tik žinių, kurias galima gauti gerosios patirties renginiuose, susitikimuose, seminaruose, stažuotėse, etc.
  • Mokyklos vadovai turėtų kurti bendradarbiavimo kultūrą – organizuoti tėvų švietimą, skatinti kuo įvairesnes komunikacijos priemones ir ieškoti tėvų skatinimo būdų (padėkos, ekskursijos ir kt.)

Mokslininkai sutaria, kad bene didžiausia valstybinio švietimo problema dažniausiai yra ne lėšų stygius (švietimo sistemai pagal BVP Lietuva skiria vidutiniškai daugiau lėšų nei kitos EBPO šalys), ne nekompetentingi pedagogai, ne prasta vadybiniai gebėjimai, o nepakankamas  tėvų dalyvavimas ugdymo(si) procese. Pokyčių turime imtis visi. Tereikia noro ir lyderystės.  


3 liepos, 2025

Šį pavasarį trijose Šalčininkų rajono mokyklose vykusiuose kūrybiniuose užsiėmimuose 12–18 metų jaunuoliai bendradarbiavo su profesionaliais aktoriais. Projekto „Receptas kultūrai“ dalyviai […]

2 liepos, 2025

Edukologė dr. Vesta Vančugovienė, ilgametė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo edukacijų kūrėja, pelnė vieną prestižiškiausių įvertinimų pasaulio botanikos sodų […]

NAA 2025 / Organizatorių nuotr.
2 liepos, 2025

Šią savaitę vykusioje Nacionalinių architektūros apdovanojimų (NAA) 2025 ceremonijoje geriausia pastato konversija pripažintas KTU tarpdisciplininis eksperimentinių ir prototipavimo laboratorijų centras […]

30 birželio, 2025

Savaitė Šveicarijos Alpėse tyrinėjant čia esančią biologinę įvairovę – tokiu specialiu prizu šiais metais buvo apdovanota ES jaunųjų mokslininkų konkurso […]

27 birželio, 2025

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) su Vilniaus universitetu (VU) pasirašė susitarimą šalyje steigti dirbtinio intelekto (DI) kompetencijų ir technologijų centrą […]

1 birželio, 2025

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) administracijai siekiant uždrausti Harvardo universitetui priimti studentus iš užsienio, Lietuvos universitetų rektorių konfederacijos prezidentas Rimantas Benetis […]

25 gegužės, 2025

Gegužės 22 dienos popietę Panevėžio gamtos mokyklos kiemas prisipildė vaikų juoko, spalvų ir kūrybinio džiaugsmo – vyko 34-ojo tarptautinio vaikų […]

24 gegužės, 2025

Palangoje vykstančiame festivalyje „Sportas visiems 2025″ Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos garbės ženklas įteiktas Joanai Bartaškienei. Daugkartinė Lietuvos sportinės gimnastikos […]

20 gegužės, 2025

Gegužės 16 d. finišavo jau devintus metus Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kartu su šalies regionų vietos […]

2 gegužės, 2025

6 iš 10 gyventojų pritartų, kad Lietuvoje būtų trumpinami mokslo metai, rodo LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Trumpesniems mokslo […]

Pexels nuotr. / Elektros energetikos inžinieriai užtikrina kasdienybės stabilumą
29 balandžio, 2025

Nuo pirmadienio visa Europa aidi nuo naujienų apie Ispanijoje ir Portugalijoje dingusią elektrą. Be jos liko milijonai gyventojų, kurie dėl to susidūrė […]

Vaidutė Ščiglienė
11 balandžio, 2025

Kultūros paveldas Lietuvoje saugomas įstatymų, deklaruojamas kaip vertybė ir minimas strateginiuose dokumentuose – teisinė bazė numato jo integralumą su švietimu. […]

Ąžuolyno bibliotekoje atrastas unikalus leidinys
11 balandžio, 2025

Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus, Baroko epochos poeto Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus (1595–1640) vardu pavadintas asteroidas „Sarbievius“. Asteroidą atrado VU Fizikos fakulteto […]

Liudas Glemža
11 balandžio, 2025

„Per 35 m. nepriklausomybės metus Lietuvoje užaugo profesionalių istorikų karta, kuri ne tik užsiima moksliniais tyrimais, bet ir stengiasi apie […]

3 balandžio, 2025

Šiandien, Tarptautinę vaikų literatūros dieną, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje įteikta Vaikų literatūros premija. Ministerijos įteikta premija šiemet atiteko rašytojui Mariui […]

Artūras Makselis / Jono Karolio nuotr.
28 kovo, 2025

Kovo 28 d., penktadienį, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje paskelbti ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo rezultatai. Pirmosios vietos laimėtoju […]

Ineta Dabašinskienė
27 kovo, 2025

Kovo 27 d., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Taryba išrinko naująjį vadovą. Universiteto rektore tapo profesorė dr. Ineta Dabašinskienė. Ji – […]

Vilniaus kolegijos direktorė dr. Žymantė Jankauskienė
24 kovo, 2025

LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) informavo, kad LR Vyriausybė patvirtino 2025 m. valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių, kuriame […]

23 kovo, 2025

Lietuvos moksleivių sąjunga sako (LMS) palaikanti šią savaitę pasirodžiusį Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) siūlymą trumpinti mokslo metus. Vis […]

20 kovo, 2025

Tvarumas – viena iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) vertybių. Pasaulinė Žemė diena – puiki proga pasidomėti, kokius klimato […]

Regionų naujienos