2 kovo, 2020
Kristina Paulikė

Tėvų įsitraukimas į švietimo sistemą: tereikia noro

Paskelbus 2020-uosius metus Mokyklų bendruomenių metais, mokyklos skatinamos kurti glaudesnę bendruomenę, diskutuoti apie vidines problemas, pavyzdžiui, tolerancijos stygių ar Mokyklos tarybos funkcionalumą, pasiekimų gerinimą, patyčių prevenciją, įtraukiant visas suinteresuotas grupes, tame tarpe ir tėvus, svarbiausius ugdytojus.  Tarptautiniai tyrimai (PISA) rodo, kad lietuviai – vieni mažiausiai į vaikų ugdymą įsitraukiančių tėvų Europoje. Lietuvą lenkia ne tik Skandinavijos, Vakarų Europos šalys, bet ir kaimyninės – Latvija, Estija ir Lenkija. Apie šią problemą diskutuojame daugelį metų.

Tėvų įsitraukimo į ugdymo procesą svarba akcentuojama Valstybinėje švietimo strategijoje (2013–2022 m.), Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme, kituose dokumentuose. Valstybinės švietimo strategijos nuostatuose  pabrėžiama, kad būtina skatinti švietimo turinio įvairovę atveriant daugiau erdvės mokinių, tėvų ir socialinių partnerių iniciatyvoms.  Dokumente išskiriama problema – per menkas bendradarbiavimas į mokyklų bendruomenes įtraukiant mokinius, tėvus, socialinius partnerius, nepasikliaujama iš visuomenės kylančiu užsakymu, daugiau orientuojamasi į aukštesnės vadovybės pavedimus. Tai neleidžia mokyklose sukurti solidarios bendruomeninės elgsenos įgūdžių, neformuoja priklausymo bendruomenei, slopina kūrybiškumą įgyvendinant naujas idėjas, atsakomybės prisiėmimą bei lyderystę. Būtina skatinti švietimo turinio įvairovę atveriant daugiau erdvės mokinių, tėvų ir socialinių partnerių iniciatyvoms. Taigi dokumentuose lyg ir išreiškiamas noras, kad mokykla drauge su tėvais ugdytų, tačiau praktiškai daugeliui mokyklų ši misija vis dar neįmanoma.

Empirinio ir teorinio tėvų į(si)traukimo į vaikų ugdymą tyrinėjimų rezultatas yra J. Epstein pateikta ir šiuo metu labiausiai pripažįstama tėvų į(si)traukimo į savo vaikų ugdymą tipologija. Mokslininkė išskiria šiuos tėvų į(si)traukimo tipus:

  1. Mokyklos pagalba tėvams tobulinant vaikų ugdymo(si) įgūdžius. Mokyklos gali padėti tėvams pažinti vaikų raidos ypatumus, tobulinti tėvystės įgūdžius, informuoti, kaip reikia sudaryti mokymosi sąlygas namuose. Tam galima pasitelkti mokyklų psichologus, socialinius, specialiuosius pedagogus, logopedus ir kt. specialistus.
  2. Mokyklos ir tėvų bendradarbiavimas. Padėdami tėvams pedagogai geriau pažįsta šeimos kultūrą ir vaikų auginimo tikslus. Mokykla gali tikslingiau organizuoti seminarus įvairiomis aktualiomis temomis tėvams, inicijuoti bendras veiklas. Puikus bendrystės pavyzdys – bendri (mokytojų, tėvų, vaikų) chorai, teatrai, ansambliai, diskusijos, filmų peržiūros ir kt.
  3. Tėvų savanoriška veikla mokykloje. Abipusis bendravimas suteikia tėvams informacijos apie vaikų pažangą ir įtraukia tėvus į mokinių mokymo ir mokymosi procesus. Tai galėtų būti tėvų, mokinių, mokytojų susirinkimai, mokyklos direktoriaus organizuojami susitikimai tėvams ir pan. Viena iš idėjų – tėvų budėjimas pertraukų metu, pagalba organizuojant renginius, rengiant projektus ir pan.
  4. Tėvų įsitraukimas į pagalbą vaikams. Mokyklos veikla, kuri skatina tėvų savanorišką pagalbą mokiniams mokykloje, tėvų mokymas, kaip tą veiklą atlikti: tėvų pokalbiai mokiniams apie profesijos rinkimąsi, pamokų vedimas, mokymas vadovauti, pagalba individualių poreikių turintiems vaikams, mentorystė ir kt.
  5. Tėvų įtraukimas į sprendimų priėmimą mokyklos lygmeniu. Mokyklos veikla, suteikianti teisę tėvams dalyvauti priimant sprendimus mokyklos valdyme: balsavimo teisė svarstant mokyklos viziją, misiją, biudžetą, aplinkos pritaikymą pagal universalaus dizaino principus, mokyklos veiklos sritis, kurios svarbios tėvams ir jų vaikams, tėvų dalyvavimas mokyklos komitetų, tarybų veiklose.
  6. Tėvų įsitraukimas į vietos bendruomenėmis. Tėvų dalyvavimas bendradarbiaujant su kultūrinėmis, pilietinėmis, bendruomenėmis organizacijomis, vyresnio amžiaus gyventojų grupėmis ir t. t. Tai apima veiklas, kurios didina tėvų ir mokinių įsitraukimą į bendruomenės gyvenimą. Vienas iš sėkmingų pavyzdžių – Vilniaus Balsių progimnazijos ir Balsių bendruomenės bendradarbiavimas, kai mokykla, vaikai, tėvai, pedagogai kartu su vietos bendruomene nuveikia daug prasmingų darbų: bendruomenė organizuoja mokymus tėvams, įkuria bendras dirbtuves, organizuoja talkas, varžybas, šventes, padeda gražinti mokyklos aplinką, kartu puoselėja etno gėlyną  ir t.t     

M. Warren, S. Hong, C. Rubin išskyrė kitokius modelius, kuriais vadovaujasi ugdymo įstaigos (pasitikrinkite kuriuo vadovaujasi jūsų mokykla):

  1. Tradicinis mokyklos veikla grįstas modelis. Veikdama pagal šį modelį, mokykla orientuojasi į veiklą, pavieniai tėvai veikia pagal mokyklose pasiūlytą darbotvarkę, susirinkimuose pateikiama informacija ir veikia vienakryptė komunikacija (mokykla – tėvams).
  2. Bendruomeniškumu grįstas modelis. Šis modelis būdingas mokykloms, kuriose orientuojamasi į tarpusavio santykius, tėvai-lyderiai yra pilnaverčiai bendruomenės/kolektyvo nariai, kuriantys bendrą darbotvarkę, skatinama tėvų lyderystė, asmeninis augimas, vyksta ne tik vaikų, bet ir tėvų ugdymas, vyksta dalijimasis bendradarbiavimo galia. Labai svarbus tėvų ir mokytojų teigiamas nusiteikimas, kurį stiprina šypsena, malonus pasisveikinimas, domėjimasis gyvenimu, naujienomis,  abipusės pagalbos teikimas ir t.t.

Į ką dar atkreipti dėmesį, spendžiant tėvų įsitraukimo problemą:

  • Klasės auklėtojo veikla. Klasės auklėtojas – pirmas, kuris artimiau susipažįsta su tėvais, gali atpažinti lyderius ir juos paskatinti veikti,  burti klasės tėvų bendruomenę. Puikūs pavyzdžiai  – bendri klasės tėvų, vaikų, auklėtojų žygiai, skurtos komunikacinės priemonės (pvz. socialinių tinklų grupės). Kad tai vyktų, reikia noro dirbti su tėvais ir šiek tik žinių, kurias galima gauti gerosios patirties renginiuose, susitikimuose, seminaruose, stažuotėse, etc.
  • Mokyklos vadovai turėtų kurti bendradarbiavimo kultūrą – organizuoti tėvų švietimą, skatinti kuo įvairesnes komunikacijos priemones ir ieškoti tėvų skatinimo būdų (padėkos, ekskursijos ir kt.)

Mokslininkai sutaria, kad bene didžiausia valstybinio švietimo problema dažniausiai yra ne lėšų stygius (švietimo sistemai pagal BVP Lietuva skiria vidutiniškai daugiau lėšų nei kitos EBPO šalys), ne nekompetentingi pedagogai, ne prasta vadybiniai gebėjimai, o nepakankamas  tėvų dalyvavimas ugdymo(si) procese. Pokyčių turime imtis visi. Tereikia noro ir lyderystės.  


Aušra Rabašauskienė
8 birželio, 2021

Šeimos stengiasi, kad jų mažamečiai laiką leistų aplinkoje, kurioje būtų puoselėjamos priimtinos vertybės, ugdomi socialiniai įgūdžiai bei įgyjamos naujos žinios. […]

Jurgita Šiugždinienė
4 birželio, 2021

Švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę stebina viešoje erdvėje kai kurių politikų skleidžiama dezinformacija apie „Tūkstantmečio mokyklų“ programą.  „Gaila, […]

Gamybos inžinerija. Marius Kernagis
3 birželio, 2021

Šiaulių valstybinę kolegiją pasiekė puiki žinia – Gamybos inžinerijos studijų programai suteiktas „Investors‘ Spotlight“ kokybės ženklas. Užsienio investicijų plėtros agentūros […]

2 birželio, 2021

Moksleivių psichologine sveikata ir galimomis ugdymo spragomis Švietimo, mokslo ir sporto ministerija susirūpino gerokai per vėlai, o bandymas atsakomybę dėl […]

Bronis Ropė
1 birželio, 2021

Kokias asociacijas Jums sukelia žodis „vaikai“? Džiaugsmas, ateitis, viltis, rūpestis, meilė, laukimas, ilgesys? Liūdesys, nerimas, baimė, skausmas, bejėgiškumas? Neteisybė, trūkumas, […]

1 birželio, 2021

Pasibaigus atrankai į Vaikų tarybą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba skaičiuoja 48 motyvuotų šalies vaikų atsiųstas ir reikalavimus […]

24 gegužės, 2021

Sveikatos apsaugos ministras – valstybės operacijų vadovas nustatė sveikatos saugos reikalavimus vaikų vasaros stovykloms, nuo šiandien įsigalioja ir švelnesnės karantino […]

Bronis Ropė
18 gegužės, 2021

Valdantieji paruošė bendrojo lavinimo „kokybės stiprinimo“ siūlymus, su kuriais susipažinus tikrai galima gerokai sunerimti ieškant atsakymo: ar tai visiškos nekompetencijos […]

Jurgita Šiugždinienė
14 gegužės, 2021

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė kreipiasi į savivaldybių ir mokyklų vadovus su prašymu persvarstyti savo sprendimus dėl 5-11 […]

11 gegužės, 2021

Mokytojų bendruomenę puoselėdamas nuo pat muziejaus atidarymo MO pristato naujieną – individualią MOkytojo paso programos narystę. Norintys prisijungti prie MO […]

Kauno mokslo ir technologijų parkas
10 gegužės, 2021

Be išimčių visas industrijas sudrebinusi pasaulinė COVID-19 pandemija Lietuvoje paspartino ir teigiamus ekonomikos procesus. Kauno miesto startuolių ir mokslo bendruomenės […]

6 gegužės, 2021

Kauno universitetų istorijoje – neeilinis įvykis: pirmą kartą beveik keturios dešimtys Kauno universitetų dekanų ir studijų prorektoriai susitiko ieškoti sąlyčio […]

6 gegužės, 2021

Vaikams grįžtant į ugdymo įstaigas, akivaizdu, kad kyla klausimų, kokią įtaką šis atsidarymas turi epidemiologinei situacijai Vilniuje, kuri yra sudėtinga, […]

6 gegužės, 2021

Grožio standartai, bendraamžių keliamos sąlygos, noras būti „kietu“ draugų akyse, kino žvaigždės, žvelgiančios į mus iš ekranų – tai daugybė […]

5 gegužės, 2021

Į kontaktinį mokymą nusprendusios grįžti mokyklos 5-11 klasių mokinius antigenų testais galės tikrinti ugdymo įstaigose. Sveikatos apsaugos ministerijai pakoregavus nuostatus […]

Fotografijos dirbtuvės
4 gegužės, 2021

 Ar teko girdėti, kad varškė gali tapti puikiu pagrindu nuotraukai ant stiklo išgauti? O panaudojus tam tikrą techniką ant surūdijusios […]

28 balandžio, 2021

Nuo gegužės 10 d. į klases gali grįžti 5-11 klasių mokiniai. Toks sprendimas šiandien patvirtintas Vyriausybės posėdyje. Mokymasis galės būti organizuojamas ne […]

Iliustracija iš knygelės Laimė yra lapė miško takeliai
27 balandžio, 2021

Liečiamosios, arba taktilinės, knygelės – unikalus rankų darbo kūrinys, padedantis nereginčiam ar kompleksinę negalią turinčiam vaikui pažinti pasaulį. Lietuvos aklųjų […]

26 balandžio, 2021

Vyriausybei rengiantis sprendimams grąžinti į mokyklas 5-11 klasių mokinius savivaldybės ragina nesukelti nepagrįstų visuomenės lūkesčių, o įvertinti visas praktines šio […]

Gamybos inžinerija. Marius Kernagis / Kolegijos nuotr.
23 balandžio, 2021

Šiaulių valstybinės kolegijos inžinerijos mokslų studijų programai Gamybos inžinerija siekiama gauti projekto „Investors‘ Spotlight“ kokybės ženklą. Projektas „Investors‘ Spotlight“ vykdomas […]